Apuokai peri ir miestuose

Šį gražų paukštį savo kieme, Beržų gatvėje, užfiksavo vilkaviškietis Arvydas Narušis.

Apuoką savo valdose vyriškis pastebėjo jau ne pirmą kartą.

Įdomu, kad svečias lankėsi vidury dienos, nes visi žino, kad pelėdinių šeimos paukščiai yra naktiniai gyviai.

Išsiaiškinome, jog tai – mažasis apuokas. Šie paukščiai nėra reti, peri ir miškuose, ir miestuose, jų esama parkuose, soduose, kapinėse.

Gamtininkų teigimu, beveik tris dešimtmečius mūsų rajone, Bardauskuose, buvo stebėtas vienas didžiausių mažųjų apuokų būrių… dieną. Jų vienu metu buvo užfiksuota per šimtą!

Vištyčio regioninio parko ekologas Vaidas Leonavičius, pats praėjusią vasarą globojęs išsekusį naminės pelėdos jauniklį, sakė, jog nieko nuostabaus, kad žmogus dieną pamatė pelėdinį paukštį.

– Pelėdos ir apuokai yra naktiniai padarai, bet kartais skraido ir šviesiu paros metu. Tik dieną jie nemedžioja. Mažieji apuokai – labiausiai paplitusi pelėdinių paukščių rūšis. Jie gyvena ir miškuose, ir miesteliuose.

Dar būdamas vaikas Kybartuose eidavau pasivaikščioti po senus sodus. Kartą bevaikščiodamas išvydau, kaip iš vieno brūzgyno pakilo net šeši apuokai. Beje, pelėdinių paukščių nemėgsta varnos ir dieną juos puola, – pasakojo V. Leonavičius.

Lietuvoje gyvena ir retų pelėdinių paukščių, mažojo apuoko giminaičių – didžiųjų apuokų. Tai – įspūdingi, į Raudonąją knygą įrašyti paukščiai, kurių mūsų krašte, V. Leonavičiaus teigimu, tėra gal 20 porų.

– Tačiau tiek jų ir užtenka, nes tai – didelis plėšrūnas (didysis apuokas siekia beveik pusę metro, sveria 2–2,5 kg, o mažasis – vos 300 gramų).

Tai – išimtinai sengirių gyventojas, tačiau neseniai buvo pranešta, jog vienas toks paukštis apsigyveno Suomijoje, pačiame Helsinkio centre, – apie gamtos keistenybes pasakojo V. Leonavičius.

„Santakos“ inf.