Į gimtinę – su kūrybos lobiais

Laima VABALIENĖ

„Gerai prisimenu 1960-ųjų balandžio 28 dieną. Pasiėmęs kastuvą nuėjau į Virbalgirį, išsikasiau berželį ir parsinešęs namo pasodinau mamos darže. Šiandien nuvažiavau pažiūrėti, kaip auga šitas berželis. Aš jį vos apglėbiau“, – įspūdžiais iš apsilankymo gimtuosiuose Kybartuose dalijosi Algimantas Kaminskas. Žmogus, „augęs ir brendęs ant Kybartų gelžkelio“ ir po ilgų metų į gimtuosius kraštus sugrįžęs su savo kūrybos lobiais – poezijos ir prozos knygomis.

Poetas, prozininkas, žurnalistas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, ilgus metus Panevėžyje gyvenantis A. Kaminskas savo kūrybos vakarą surengė Vilkaviškio kultūros centre. Kartu su savo palydovais – skaitovais Irena Plaušinaityte ir Juozu Braidoku, literatūros kritiku ir leidėju Viliumi Gužauskiu bei muzikinį foną vakaro kalbėjimams kūrusiu buvusiu bendraklasiu Ričardu Makūnu – kraštietis leidosi savo gyvenimo ir kūrybos keliais.

Susirinkusiesiems tai buvo savotiškas atradimas įdomaus, turiningos biografijos žmogaus, brandžios, vyriškos jo kūrybos. A. Kaminskas yra 15 knygų autorius. Tarp pirmojo 1975 metais išleisto poezijos rinkinio „Laiko atodangos“ iki pernai pasirodžiusio „Eina likimas žemas“ buvo įvairių leidinių: ir istorinių publicistinių poemų, ir romanų, ir humoristinių aforizmų, ir knygų rusų kalba… Kai kurių A. Kaminsko knygų leidėjas V. Gužauskis, aptardamas šio autoriaus kūrybą, kalbėjo apie jo domėjimąsi istorija, tautos palikimu. Mūsų kraštietis visuomet buvo poetas – pilietis, savo eilėraščiuose išsakantis skaudžias šios dienos realijas, geliantį nerimą dėl Lietuvos likimo. Net jo meilės lyrika nėra romantiniai atodūsiai mėnulio šviesoje, o tik žvilgsnis į realų gyvenimą su visa šviesos ir šešėlių mozaika.

Pernai išleistas A. Kaminsko romanas „Sopulio akivare“ taip pat susijęs su istorija. Kaip rašoma anotacijoje, tai pasakojimas apie Antrojo pasaulinio karo sukėlėjų fanatiškas pastangas sunaikinti žmogų, apie laikinai tapusių galingaisiais klaikų nužmogėjimą ir pasmerktųjų viltį likti gyviems mirties akivare. Autoriaus teigimu, tai pasidalijimas sopuliu, kuris širdyje kaupėsi 1949–1961 metais. Romano žodžiai gimė Kybartuose, jie ten užaugo, subrendo ir atsidūrė knygoje „Sopulio akivare“.

Pasidalijęs skaudžiais išgyvenimais, susitikimą A. Kaminskas baigė linksmai – improvizacijomis apie kiaulystę. Taip jiedu su skaitovu J. Braidoku pristatė visai kitokio žanro knygą – enciklopediją, kurioje užrašyti 196 posakiai apie kiaulystes, kurių, galima sakyti, nė vienas iš mūsų nėra išvengęs.