Rajono jaunuoliai į būtinuosius karinius mokymus nesiveržia

Birutė NENĖNIENĖ

Įgyvendinant Lietuvos kariuomenės struktūros pertvarkos projektą, rajono centre nuo balandžio vidurio neliks įstaigos labai ilgu pavadinimu – KPAT prie KAM Kauno KPC teritorinio Vilkaviškio skyriaus. Neliks ir čia dirbančių kariškių.

Funkcijos –
kaip ir anksčiau

Interesantai kabinete kol kas randa dvi uniformuotas moteris – Karo prievolės administravimo tarnybos (KPAT) prie Krašto apsaugos ministerijos Kauno karo prievolės centro teritorinio Vilkaviškio skyriaus ilgametę darbuotoją viršilą Iloną Paulauskienę ir nuo praeito birželio dirbančią kapitonę Ireną Šimanskaitę.

Kaip žinoma, jaunuolių šaukimas į privalomąją karo tarnybą Krašto apsaugos ministro įsakymu buvo sustabdytas 2008 metų rugsėjo mėnesį.

Tačiau KPAT vykdo turėtas visas kitas funkcijas: registruojami vadinamojo ikišaukiamojo amžiaus jaunuoliai, tvarkoma karo prievolininkų rezervo įskaita.

Kol nepakeistas Karo prievolės įstatymo straipsnis dėl karinės įskaitos tvarkymo įmonėse, tarnavusiems sovietinėje armijoje karo rezervo prievolininkams prireikus išduodamas lietuviškas dokumentas, tvarkomi kiti reikalingi dokumentai.

Jaunuoliams iki 26 metų amžiaus reikia susitvarkyti įrašymo į karinę įskaitą dokumentus, nes jų reikalaujama ir mokslo įstaigose, ir darbovietėse.

Geras šansas

Nuo 2009 metų lapkričio mėnesio Lietuvos kariuomenėje organizuojami būtinieji kariniai mokymai. Į būtinuosius karinius mokymus savanoriškumo principu priimami 18–35 metų amžiaus karo prievolininkai, neatlikę privalomosios pradinės karo tarnybos ar kitais būdais neįgiję pagrindinio karinio pasirengimo.

– Tai vyrams yra kaip šansas papulti į profesinę karo tarnybą. Jei jie neatitinka tam tikrų keliamų reikalavimų, įrašomi į kariuomenės mobilizacinį rezervą, – sakė kpt. I. Šimanskaitė.

Būtinieji kariniai mokymai organizuojami LDK Jonušo Radvilos mokomajame pulke ir trunka nuo 9 iki 13 savaičių. Karo prievolininkai, būtinuosiuose kariniuose mokymuose sėkmingai ištarnavę trylika savaičių, laikomi atlikusiais privalomąją pradinę karo tarnybą ir jiems sudaromos sąlygos pasirašyti profesinės karo tarnybos sutartį.

Iš rajono – tik vienas

Yra numatyta, kiek jaunuolių vienu etapu galima paruošti Ruklos mokomajame pulke, tačiau nėra „nuleistų“ skaičių, kiek privaloma atsiųsti iš vieno ar kito rajono.

Į pirmuosius mokymus iš mūsų rajono niekas neišvyko. Norą buvo pareiškę keturi vaikinai, tačiau keliamus reikalavimus atitiko ir savo ketinimų neatsisakė tik vienas jaunuolis.

Pagal Krašto apsaugos ministerijos patvirtintą 2010 metų naujokų šaukimo į būtinuosius karinius mokymus planą, kovo 1 ir 22 dienomis į šiuos mokymus Rukloje planuojama pašaukti 50 naujokų. 1989 metais gimęs jaunuolis bus pirmasis iš mūsų rajono, tokiu būdu nusiteikęs įsitvirtinti profesinėje karo tarnyboje.

Nuo metų pradžios praėjo beveik visas mėnuo, bet daugiau rajono jaunuolių, norinčių dalyvauti būtinuosiuose kariniuose mokymuose, neatsirado.

Informacijos užtenka

Kapitonės I. Šimanskaitės nuomone, sunku pasakyti, kas pristabdo jaunuolių pasirinkimą:

– Gal kartais pradžioje atbaido kareivinių režimas, o vėliau – mažas atlyginimas?..

Pareigūnės nesutiko su nuomone, jog galbūt trūksta informacijos. Jauni žmonės juos dominančios informacijos suranda internete ir užėję į skyrių tik pasitikslina sunkiau suprantamus dalykus.

Laukia reformos

Krašto apsaugos ministrės įsakymu jau yra patvirtinti Lietuvos kariuomenės etatai, kurie keisis nuo balandžio vidurio.

Nuo balandžio 15 dienos Vilkaviškyje neliks nė vieno kariškio, artimiausias Karo prievolės administravimo skyrius bus Marijampolėje. Visoje Lietuvoje liks tik dešimt skyrių. Viename iš artimiausių Seimo posėdžių turėtų būti svarstomi ir Karo prievolės įstatymo pakeitimai.

Viršila I. Paulauskienė ir kapitonė I. Šimanskaitė į tarnybą kariuomenėje savanorėmis atėjo kūrimosi pradžioje – 1991 metų vasarą. Jos tada net neįsivaizdavo, kad tarnyba bus neatsiejama nuo gyvenimo būdo, kad čia užsitarnaus darbo stažą. Patirties ir laipsnius moterys įgijo įvairiuose kursuose ir mokymuose.

Įdomūs faktai

Praeitų metų lapkričio pabaigoje Karo prievolės administravimo tarnyba paminėjo gyvavimo nepriklausomoje Lietuvoje dešimtmetį. Pernai sukako 90 metų nuo pirmojo šaukimo į nepriklausomos Lietuvos kariuomenę.

Ta proga Krašto apsaugos ministerijos parengtame leidinyje pateikiama daug įdomių faktų. Pirmasis naujokų šaukimas į Lietuvos kariuomenę paskelbtas 1919 metų kovo 6 dieną, į tarnybą buvo kviečiami vyrai, gimę 1897 ir 1898 metais, iš Marijampolės, Alytaus, Šakių, Seinų ir Vilkaviškio apskričių, tik vėlesniais metais – iš Kauno apskrities. Atkūrus nepriklausomybę, pirmasis šauktinis į Lietuvos kariuomenę buvo pašauktas 1991 metų spalio mėnesį.