Nekrologas

Spinduliavusi gerumą žmonėms

Gruodžio 8-osios ryte, eidama 84 metus, savo namuose Pilviškiuose mirė Albina
RIDIKEVIČIENĖ.

Augdama gausioje dešimties vaikų šeimoje, apie mokslą ir galimybę lavintis gabi mergaitė tuomet galėjo tik pasvajoti. Bet didžiosios savo gyvenimo svajonės – mokytis – Ji niekada neatsisakė. Jau būdama suaugusi, A. Ridikevičienė baigė Pilviškių vakarinę vidurinę mokyklą, vėliau – Kultūros technikumą.

Čia pat, Pilviškiuose, pradėjo ir dirbti: bibliotekoje, kultūros namuose, o kaip sugebanti ir mokanti bendrauti su žmonėmis, ji paskutinius metus iki pensijos dirbo kolūkio pirmininko pavaduotoja. Tvirtai įleidusi šaknis Pilviškių žemėje, sukūrė šeimą, užaugino dvi dukteris ir sūnų. Tačiau A. Ridikevičienė neužsidarė kasdieninių šeimos rūpesčių rate. Visada, netgi jau būdama pasiligojusi, savo širdies šiluma, patarimais, o kartais ir duonos kąsniu dalijosi su kitu – silpnesniu ar nuskriaustu. Todėl dažnas pilviškietis Jos kitaip ir nevadino – tik „mūsų Albinute“ arba tiesiog „Albinute“. Kartais atrodė, kad besirūpindama kitų bėdomis bei problemomis Albinutė pamiršdavo savąsias bėdas.

Sukdamasi savų ir svetimų rūpesčių verpete Albinutė dar surado laiko domėtis tautosaka, užrašinėjo liaudies dainas ir pasakojimus. Savo literatūrinius gebėjimus atskleidė rašydama straipsnius bei humoreskas į vietinę spaudą bei dienraščius. O savo svajones, jausmus ir nuotaikas Albinutė suguldė į eilėraščių posmus. Juos rašė tik dėl savęs. Taip ji kuklindamasi aiškino, paklausus, kodėl eilėraščiai slepiami stalčiuje.

Kažkas yra pasakęs: žmogus – tik smiltelė amžių bėgsme. Tačiau ir maža smiltelė spinduliuoja gerumą žmogui, pagarbą tautos papročiams ir meilę tėvynei. Miela Albinutė visada tokia išliks mūsų atmintyje.

Bičiuliai

Užsk. 12340