Senas ąžuolas kelia problemų kaimynams

Eglė MIČIULIENĖ

Į redakciją kreipėsi Vilkaviškyje, P. Cvirkos gatvėje, gyvenantis Mindaugas Naumavičius. Žmogus pasakojo, kiek rūpesčių jam kelia kaimynų sklype išsikerojęs senas ąžuolas.

Užkiša ir kaminą

Vos įsukus į P. Cvirkos gatvę, akis patraukia vešlus šimtametis ąžuolas. Iš šono medis atrodo labai gražus, tačiau po plačiu jo vainiku gyvenantiems Naumavičiams tas grožis mažai ko vertas. Medis barsto lapus, jais nukloti aplinkiniai kiemai.

Į redakciją kreipęsis M. Naumavičius pasakojo iš aplinkosaugininkų gavęs patarimą lapus susigrėbti ir kompostuoti. Tačiau ąžuolo lapai, pasak vyriškio, nepūva daug metų, o supuvę smarkiai rūgština dirvą.

Nors pagyvenusiam M. Naumavičiui ir jo žmonai jau sunku nuolat grėbti didžiulio medžio lapus, tai – dar tik pusė bėdos.

Ąžuolo šakos tiesiasi virš Naumavičių namo stogo. Rudenį šeimininkas nuolat turi ant jo ropštis ir kuopti kaip iš gausybės rago byrančius lapus.

– Kas kelios dienos reikia lipti ant stogo ir valyti lietaus vandens nutekėjimo takus. Jei lyja, viskas bėga per sieną. Kai vėjas pučia iš pietvakarių ir vakarų, negaliu užkurti krosnies, nes lapai užkiša kaminą, – guodėsi žmogus.

Skilęs per pusę

Naumavičiams neramu ir dėl to, jog ąžuolo kamienas skilęs per pusę. Per skilusią vietą iki pat žemės sunkiasi vanduo.

– Jei užklups koks uraganas, nežinia, kuo viskas baigsis. Dar prisimename, kaip mūsų pakele ėjo viesulas „Anatolijus“ ir tiesiog skynė medžius. O jei šito ąžuolo šaka lūš, ji virs tiesiai ant mūsų namo stogo – tai matyti pagal kamieno skilimą, – aiškino vilkaviškietis.

Dalis Naumavičių kaimynystėje esančio namo su žeme, kurioje auga ąžuolas, priklauso Vidai Augustaitienei. Anksčiau ten gyveno šios moters mama, bet šiemet devyniasdešimtmetė senolė atgulė amžino poilsio, taigi dabar dėl medžio belieka kreiptis į pačią V. Augustaitienę.

Klausėme Naumavičių, kodėl jie nenueina iki valdos savininkės, kuri gyvena vos už keleto namų. Žmonės pasakojo jau ne kartą buvę pas šią moterį, ji buvo sutikusi medį nupjauti ir netgi gavusi Savivaldybės leidimą. Tačiau ąžuolas ir toliau stovi kaip stovėjęs.

Seniai ketino pjauti

Nebeliko nieko kita, kaip patiems vykti pas V. Augustaitienę.

Moteris buvo nusiteikusi labai geranoriškai ir pati sutiko, kad medį iš tiesų reikia versti žemyn. Ji patvirtino prieš keletą metų gavusi ekologo leidimą pjauti ąžuolą, tačiau to nesiryžo padaryti dėl ten gyvenusios savo motinos.

– Sužinojusi, jog ruošiuosi pjauti medį, mama ant manęs labai supyko. Sakė, kad tai šventas medis, kad iš jo semiasi sveikatos, kad aš jo nesodinau, todėl ir negaliu pjauti, ir taip toliau. Nenorėjau pyktis su mama ir jos skaudinti, tai apsiraminau. Nutariau, jog kol ji gyva, tegul tas medis auga.

O dabar, kai mamos jau trys mėnesiai nebėra, ir pati svarsčiau eiti pas kaimynus pasitarti, kaip čia tą ąžuolą nurėžus. Tai juk nėra taip paprasta, nes jei jis virs, tai pusės namo neliks. Bet tarsimės su kaimynais, ieškosime kokių nors priemonių ir tikrai jį pjausime, – nesiginčijo V. Augustaitienė.

Reikia leidimo

Vilkaviškio rajono savivaldybės vyriausiasis specialistas ekologas Darius Bunikis paaiškino, jog norint nupjauti namų valdoje augantį medį leidimo reikia tokiu atveju, jei želdinys yra saugotinas. Šiuo atveju taip ir yra. 2008 metų gegužę patvirtintų Vilkaviškio rajono savivaldybės želdynų ir želdinių apsaugos ir tvarkymo taisyklių 5.12.3. punktas nurodo, jog saugotinais pripažįstami „50 cm skersmens (1,3 metro aukštyje) ir storesni ąžuolai, uosiai, klevai, 40 cm ir storesnės liepos, pušys ir guobos“.

– Jei V. Augustaitienė sutinka ąžuolą nupjauti, ji iš naujo turi kreiptis į Savivaldybę dėl leidimo. Senasis, prieš keletą metų išduotas, leidimas nebegalioja, nes šis dokumentas išduodamas tik vieniems metams.

Pagal Civilinį kodeksą, žemės sklypo savininkas turi teisę nupjauti ir pasilikti sau kaimyniniame žemės sklype augančių medžių, krūmų, kitų augalų šaknis ir šakas, esančias jo žemės sklype, prieš tai įspėjęs kaimyninio žemės sklypo savininką ir nustatęs terminą jas pašalinti, bet per nustatytą terminą nesulaukęs jų pašalinimo.

Tuo atveju, kai savininkai gražiuoju nesutinka nupjauti ar apgenėti medžio, kaimynams lieka vienas kelias – kreiptis į teismą, – paaiškino Savivaldybės ekologas.