Tapatybės kortelėje užkoduojami net pirštų atspaudai

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Nuo šių metų sausio 5 dienos visos šalies Migracijos tarnybos išduoda naujo pavyzdžio asmens tapatybės korteles, kuriose užkoduota daugiau informacijos nei iki šiol. Toks patobulinimas Lietuvos piliečiams atsieis aštuoniskart brangiau: užuot mokėjus 10 Lt, dabar už kortelę teks pakloti 80 Lt.

Pakeitimas „Valstybės žiniose“ išspausdintas tik praeitų metų gruodžio 31 dieną, tad po švenčių į darbą atėjusiems Migracijos poskyrio specialistams teko rimtai pastudijuoti su tuo susijusius teisės aktus.

Įdiegti du lustai

Vilkaviškio rajono policijos komisariato Migracijos poskyrio viršininkė Rita Grėbliūnienė sakė, jog naujos asmens tapatybės kortelės bus saugios ir sunkiau klastojamos, mat jose integruoti kontaktinis ir bekontaktis lustai. Kortelės kontaktinėje laikmenoje bus įrašomi asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikatas ir kvalifikuotas sertifikatas, kuriuos sudarys Gyventojų registro tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos. Bekontaktėje laikmenoje bus fiksuojami asmens biometriniai duomenys: piliečio veido atvaizdas ir pirštų atspaudai, kurie leis lengviau apsaugoti kortelę nuo klastojimo, sumažins galimybę ja pasinaudoti kitiems asmenims.

Blankų pildyti nereikia

Kad visa tai būtų įgyvendinama, nuo pirmosios šių metų darbo dienos migracijos poskyrių kompiuteriuose įdiegta nauja programa, kuri leidžia atspausdinti jau užpildytus prašymo blankus. Vargti siaurame Migracijos poskyrio koridoriuje interesantams jau nebereikia. Tačiau nemažai laiko užima pirštų atspaudų skenavimas ir įvedimas į duomenų bazes. Pasak poskyrio viršininkės, čia dirbančioms moterims tenka prašyti žmones ir rankas nusiplauti, ir nuolat valyti daktiloskopo stikliukus, kad aparatu būtų galima naudotis dar kartą.

Įteikia sudėtingas
taisykles

– Užpildant dokumentus naujo pavyzdžio asmens tapatybės kortelei gauti, mes žmogui įteikiame atspausdintas Asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje sertifikato ir kvalifikuoto sertifikato sudarymo bei tvarkymo sąlygas, – sakė R. Grėbliūnienė. – Šis dokumentas nekeičia ir nepapildo taisyklių bei nuostatų, bet yra skirtas geriau informuoti apie sertifikatų paskirtį, naudojimą ir apribojimus. Atsiimdamas asmens tapatybės kortelę pilietis turi būti išstudijavęs šias taisykles ir pasirašyti, kad jas suprato.

Minėtos taisyklės yra gana sudėtingos ir išsilavinusiam žmogui, tad ką jau kalbėti apie sąvokos „sertifikatas“ ir panašių žodžių supratimą paprastam kaimo žmogui. O pasirašyti, kad viską suprato, teks, jei norės gauti asmens dokumentą.

Migracijos poskyrio viršininkė sakė, kad nors dokumentas galioja 10 metų, yra tokių nuolatinių klientų, kurie prašo naujų kortelių gana dažnai. Ypač garbaus amžiaus žmonės, kurie atėjus laikui gauti pensijas susizgrimba, jog pametė dokumentus. Viršininkė viliasi, kad galbūt kortelės pabrangimas privers piliečius apdairiau elgtis su asmens dokumentais.

Skuba diegti naujoves

Pagal Europos Sąjungos strateginius dokumentus iki 2010 m. turėtų būti sudarytos galimybės visiems ES piliečiams ir verslo subjektams naudotis saugiomis elektroninio identifikavimo priemonėmis, todėl tokios kortelės jau pradedamos naudoti daugelyje ES valstybių narių. Lietuva – viena pirmųjų, įdiegusių šią naujovę, nors jos pritaikymo galimybės dar gana ribotos ir ne visiems prieinamos.

Pasak R. Grėbliūnienės, ilgainiui visi migracijos poskyriai bus aprūpinti specialiomis kabinomis, kuriose žmogus bus nufotografuotas, nuskenuoti jo pirštų atspaudai. Atsižvelgiant į darbo apimtis, Vilkaviškiui turėtų atitekti dvi tokios kabinos.

Galioja penkios rūšys

Nors šalyje jau įvestos naujos asmens tapatybės kortelės, senesnių dokumentų, kurių galiojimo laikas nepasibaigęs, dar nereikia keisti. Pasak Migracijos poskyrio viršininkės, šiuo metu Lietuvoje galioja trijų rūšių pasai ir dviejų rūšių asmens tapatybės kortelės.

Asmens tapatybės kortelė privaloma piliečiui nuo 16 metų, nors vadinamojo elektroninio parašo teisę jis įgis tik tapęs pilnametis, t. y. nuo 18 metų. Norintieji įsigyti naujo pavyzdžio korteles tai gali padaryti ir nepasibaigus senojo dokumento galiojimo laikui.

Vaikams taip pat išduodamas asmens tapatybės dokumentas, tik jo galiojimo laikas trumpesnis. Suaugusiajam išduotas dokumentas galioja 10 metų, vaikui iki penkerių metų jį reikės keisti kas dvejus metus, o piliečio nuo 5 metų dokumentas galios penkerius metus.

R. Grėbliūnienė priminė, kad su asmens tapatybės kortelėmis galima keliauti į visas Šengeno erdvės šalis. Keliaujant į užsienio valstybes, kuriose būtinos vizos, reikia asmens paso. Išvykstant iki jo galiojimo laiko pabaigos turi būti likę ne mažiau nei pusė metų.