Arkliai būna įvairių spalvų ir atspalvių

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Arklių spalvos turi savitus pavadinimus. Šie gyvūnai nevadinami tiesiog rudais ar baltais, o tam yra specialūs terminai. Arklio spalvų galima priskaičiuoti per dvidešimt pavadinimų, o pasistengus – ir daugiau…

Lietuvoje yra daugiausia širmių, sarčių, bėrių, juodbėrių ir obuolmušių. Reti kaštanai, labai reti derešai.

Pagrindinės spalvos

Bėras – kojos iki kelių tamsios (juodos arba rudos), kūnas rudas. Ausų galiukai, karčiai ir uodega visada būna tik juodi. Prusnos juodos arba rudos. Bėra arklio spalva gali varijuoti nuo šviesesnių iki tamsesnių tonų arba gali būti su raudonu atspalviu. Būna bėras obuolmušis – su tamsesniais ratilais ant kūno.

Širmas, šyvas – taip vadinamas balto plauko arklys su juoda oda. Dažnai prusnos ir kojų apačia būna juodi. Kartais tokie arkliai gimsta tamsesni, o vėliau nušviesėja. Baltu galima vadinti tik tokį arklį, kurio ir plaukas, ir oda yra balti. Tokie arkliai yra labai reti.

Pilkas, palšas – įvairaus pilkumo arkliai nuo beveik baltos spalvos iki tamsiai pilkų atspalvių. Su amžiumi gyvulio plaukas gali šviesėti arba tamsėti.

Kaštoninis, „kaštanas“ – vienspalvis šviesiai rudas arklys su tokiais pat karčiais ir uodega. Tai viena pagrindinių spalvų (kita – juoda), iš jos susidaro ir kitos spalvos. Yra įvairių kaštoninių atspalvių arklių, kaip antai: sarti (liemuo – rudas, karčiai ir uodega – beveik balti), raudi (kaštoninio rausvumo, karčiai ir uodega – su juodų plaukų priemaiša).

Juodas – visiškai juodas arklys. Leistinos kojų ir snukio žymės. Šią kūno spalvą visada turi fryzai (angl. friesian). Juoda gali būti blunkanti ir neblunkanti. Neblunkantys arkliai pasilieka juodi visą laiką, o blunkantys gali „išblukti“, papilkėti ar parusvėti.

Juodbėris – atrodo kaip juodas, bet jo prusnos ir paslėpsniai rudi. Jokios žymės neleistinos.

Kitos spalvos

Obuolmušis – širmas arklys su šviesesniais ratilais ant kūno. Karčiai ir uodega dažnai tamsūs. Kartais pasitaiko „išvirkščių“ obuolmušių – šviesių arklių su tamsesnėmis dėmelėmis. Obuolmušiai gali būti ir bėriai. Arklio obuolmušumas priklauso ir nuo jo laikymo sąlygų, amžiaus.

Keršas – arklys su kitokios spalvos kailio lopais ant kūno. Išskiriamos trys keršų arklių rūšys: Overo – balti lopai ant kitos spalvos kailio pagrindo, Tobiano – ant balto pagrindo kitos spalvos lopai ir Sabino – šie nuo kitų skiriasi tuo, kad jų lopų pakraščiai „išsipešioję“, tarsi plunksniniai. Šitokią kūno spalvą visada turi peintai (angl. paint).

Kreminis (angl. cremello) – kreminės, šviesiai rožinės spalvos arklys mėlynomis akimis. Jeigu arklio oda ar akys tamsios, jis nebe kreminis. Ilgai manyta, jog tai arkliai albinosai, bet pasirodo, jog taip nėra. Tarp arklių apskritai nebuvo rasta albinosų.

Perlino – šita spalva panaši į kreminę, bet arkliai turi kiek tamsesnę kūno spalvą ir auksinius (tamsesnius) karčius.

Bulanas – tai rusvas ar smėlio spalvos arklys su juodais karčiais ir uodega. Kojos iki kelių juodos, gali būti šiek tiek dryžuotos. Išilgai nugaros eina tamsi juosta. Yra įvairių atspalvių: bėrų, pilkšvų, auksinių. Kai kur Lietuvoje tokie arkliai vadinami „izabeliavais“.

Pelėkas – pilkas arklys tamsiomis kojomis, karčiais ir uodega.

Derešas – kailio spalva yra įvairių spalvų mišinys. Kartais arklys gali turėti rudus karčius ir dėmelėmis išmuštą pilką kailį. Skirtingose vietovėse skiriasi ir arklių spalvų vardai bei apibūdinimai. Kai kur tokie arkliai vadinami Palomino.

Dėmėtas – baltas arklys su mažomis juodomis dėmelėmis ant viso kūno. Arklys gali būti visas arba iš dalies dėmėtas. Skiriami įvairūs dėmėtumai: snaigiški, paklodiški ir kitokie. Šitokį kailį visada turi apalūzai (angl. apaloosa), knabstrubai.

Šlakuotas, šlakis – arklys su mažomis baltų plaukų priemaišomis ant kailio, atrodo lyg apsnigtas.