Auklėtojos pomėgis tapo darbo dalimi

Birutė NENĖNIENĖ

Vilkaviškio „Eglutės“ vaikų lopšelyje-darželyje surengtoje pirmojoje darbuotojų rankdarbių parodoje kryželiu siuvinėtus paveikslus bendradarbėms išdrįso parodyti auklėtoja Irena Sankūnienė.

Prieš trejus metus Irenos siuvinėtų, nertų vąšeliu ir kitokių rankdarbių paroda buvo surengta Vištyčio regioninio parko administracijos patalpose.

Maža būtų pasakyti, kad rankdarbiai yra moters pomėgis – jie yra jos gyvenimo ir darbo dalis. Irena Sankūnienė, daug metų dirbanti ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir globojanti auklėtinius iki šešerių metų, puikiai supranta mažųjų pasaulį, moka juos išgirsti ir išklausyti. Grupėje nuolatos vyrauja kūrybinė mažo kolektyvo atmosfera. Auklėtojos galvoje visada pilna visokių idėjų, išradingai panaudodama įvairias medžiagas, ji papuošia kiekvieną darželio grupės kertelę, į veiklą įtraukia mažuosius. Jos grupės vaikai vieninteliai darželyje mokosi siuvinėti. Įdomiausia, kad šis užsiėmimas labai patinka ir berniukams.

Irena siuvinėti pradėjo taip pat vaikystėje. Pirmoji jos mokytoja – mama, ketvirtokei dukrelei parodžiusi, kaip išsiuvinėti tais laikais labai madingas spalvotas tulpes. Dar būdama moksleivė, ji originaliai papuošdavo savo rūbus, vėliau išmoko nerti vąšeliu. Ir suaugusi, jau augindama savo vaikus, Irena nepraleisdavo progos palaidinę, suknelę ar švarkelį papuošti išsiuvinėta detale – gėle ar ornamentu. Taip pasipuošė paltą, keletą švarkelių. Ilgus vakarus praleisdama su adata, moteris išsisiuvinėjo lovatiesę, užuolaidas ir daugybę paveikslų, kurių dalies siužetus sukūrė ir spalvas priderino pati. Paveikslams Irena pasirenka prislopintų, ramių spalvų siūlelius.

Moteris šiuo metu susidomėjo vėlimo technika, Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centre ji lanko rankdarbių klubą.

Auklėtoja Irena Sankūnienė dalį vaikų – tų mažųjų pasaulėlių – istorijų kasdien nešiojasi širdyje, kuri dažnai susopa nuo nemeluoto jų atvirumo, šilumos ir meilės ilgesio, noro, kad būtų išklausyti. Kasdieninio darbo praktika, novatoriškumas ir patirtis su vaikais jai labai pasitarnauja įtvirtinant teorijos mokslą Šiaulių pedagoginio universiteto Tęstinių studijų institute. Nuo 1976 metų pedagoginį stažą skaičiuojanti moteris turi medicininį išsilavinimą ir šešerius metus yra dirbusi gydymo įstaigose. Ji tik nusišypso, jei kas nusistebi, kokių galų ji „tokiame amžiuje“ ant savo galvos užsikorusi šitokį rūpestį – mokslą. Bet Irena šiandien gali džiūgauti: pustrečių metų trukusios išlyginamosios studijos baigtos. Netrukus ji gins diplominį darbą ir vasaros pradžioje ikimokyklinio ugdymo edukologijos bakalauro diplomas bus jos rankose.

Kartu su Irena į tuos pačius mokslus gilinasi ir kolegės, tokios pačios pasiryžėlės – bendradarbė Marija Kauneckienė bei „Buratino“ vaikų lopšelio-darželio auklėtojos Birutė Stumbrienė ir Onutė Baurienė.