Tapkime draugais!

Kolegos sveikino gydytoją jubiliejaus proga

Paskelbė:

Paskelbta:


Eglė KVIESULAITIENĖ

Pirmadienį Vilkaviškio ligoninės koridoriais vėl vaikščiojo jau rajono chirurgijos legenda tapęs ilgametis gydytojas Vladas Matulevičius. Mat kolegos jį pakvietė į šventę – gydytojo garbingo jubiliejaus paminėjimą.

Vasario 17-ąją chirurgui Vladui Matulevičiui sukako 80 metų. Ta proga Vilkaviškio gydytojų sąjunga savo garbės nariui nutarė surengti šventę su gėlėmis, iškilmingomis kalbomis, padėkos žodžiais ir raštais, kuriais jubiliatą pagerbė patys medikai ir rajono Savivaldybė. Gydytojas V.Matulevičius ta proga aplankė ligoninės muziejų ir papildė jį eksponatais.

Penkis dešimtmečius Vilkaviškio pacientams atidavęs chirurgas darbą paliko tik prieš ketverius metus. Netrukus po to jis išsikraustė gyventi į sostinę, kur apsistoję jo artimiausi žmonės – duktė su šeima.

Jaunas specialistas V.Matulevičius į Vilkaviškį atvyko dirbti 1953 metų rugpjūtį. Kurį laiką jis vadovavo ligoninei, kelis dešimtmečius – ligoninės Chirurgijos skyriui. V.Matulevičius tapo ilgiausiai ligoninės istorijoje ėjusiu skyriaus vedėjo pareigas mediku. Gydytojas per ilgus darbo metus pelnė ne tik pacientų pasitikėjimą bei pagarbą. Aukščiausios kategorijos chirurgui buvo suteiktas Nusipelniusio gydytojo vardas.

Šventės metu kalbėjusi Vilkaviškio gydytojų sąjungos pirmininkė Nida Lukoševičienė kolegų vardu dėkojo ilgamečiam chirurgui už tai, kad buvo visų jaunų medikų mokytoju, globėju, užtarėju. Gydytojai džiaugėsi tuo, jog aštuonias dešimtis perkopęs jų klega turi pakankamai jėgų ir entuziazmo, negailėdamas laiko atvyksta į Vilkaviškį aplankyti ligoninės gydytojų, kuriuos visada vadino savo šeima.

Dėkodamas už surengtą šventę V.Matulevičius prisiminė nelengvą savo gyvenimo kelią. Ypač tai, kad kelis kartus buvo patekęs į giltinės nagus, tačiau visuomet pavykdavo ištrūkti. Dar būdamas mažas Vladas susirgo difterija. Tais laikais tai buvo labai sunkiai įveikiama liga, todėl mama sunkiai sergančiam sūneliui buvo spėjusi pasiūti įkapes. Antrą kartą mirtis pagrūmojo tuomet, kai kiek ūgtelėjęs vos nenuskendo Nemune. Trečią kartą, jau dirbdamas Vilkaviškyje, chirurgas pateko į avariją, kurios metu patyrė daugybinių kaulų lūžių. Chirurgą tada gydė ir slaugė savi kolegos. O atkaklus medikas, gulėdamas su pririštais prie kojų svarmenimis, rašė atestacinį darbą ir gynėsi I chirurgo kategoriją.

Pats kilęs iš Alytaus, gydytojas labai susigyveno su Vilkaviškiu ir suvalkiečiais. Nors buvo pasiūlymų vykti dirbti į didesnius miestus, niekada nesutikęs. Ligoninės kolektyvas, o ypač Chirurgijos skyriaus medikai, jam tapo tarsi šeima, o slaugytojas (tada dar med. seseris) jis vadindavo „pupuliukais“.

Nors dabar Vilniuje turi puikias sąlygas gyventi, gydytojas nuolat ilgisi Vilkaviškio, kuriame prabėgo gražiausi ir prasmingiausi jo gyvenimo metai. Todėl kviečiamas jis visada mielai atvažiuoja. Chirurgas su buvusiais kolegomis pažadėjo netrukus vėl susitikti – atvykti į ligoninės šimto metų jubiliejaus šventę, kuri vyks gegužės 8 dieną.



Nuoširdžiai dėkoju Vilkaviškio ligoninės administracijai ir buvusiems bendradarbiams, Savivaldybės vadovams, Vilkaviškio gydytojų sąjungai, draugams ir pažįstamiems, kurie prisiminė, pasveikino ir gražiai mane pagerbė jubiliejaus proga.

Visiems labai ačiū.

Vladas MATULEVIČIUS

Gydytojas

Užsk. 1392

 


Pasidalinkite šiuo straipsniu:


Parašykite komentarą


Praradote slaptažodį?

naujausi straipsniai

reklama

Skip to content