Įdomu

VARDADIENIUS ŠVENČIA

Vasario 5 d. – Agata, Agota, Birenė, Birenis, Birutė, Birutis, Birvyda, Gaudvilas, Gaudvilė, Gaudvina, Gaudvinas, Ilona.

Vasario 6 d. – Alkanta, Alkantas, Alkantė, Alkmenas, Alkmenė, Dora, Dorys, Dorotėjas, Urtė.

Vasario 5 d.

1889 m. gimė Juozas Tallat-Kelpša, kompozitorius, dirigentas, pedagogas ir kultūros veikėjas.

Vasario 6 d.

1890 m. gimė meno istorikas, memuaristas, muziejininkas Paulius Galaunė.

2000 m. Vilkaviškio kapinėse atidengtas lietuvių išeivijos skulptoriaus Vytauto Kašubos paminklas „Kario mirties alegorija“.

Vasario 5 d. – Užgavėnės.

Tai sena šventė, žinoma visose Europos šalyse. Jos paskirtis – išvyti žiemą, paskatinti greičiau ateiti pavasarį. Šventė švenčiama likus 7 savaitėms (46 dienoms) iki Velykų.

Per Užgavėnes leidžiama paskutinį kartą gausiai ir riebiai pavalgyti, o jau kitą dieną prasideda gavėnia, trunkanti iki Velykų (Kristaus prisikėlimo). Šiuo laikotarpiu skatinama pasninkauti, nevalgyti mėsos, gedėti iki Kristaus prisikėlimo šventės.

– Šv. Agota, Duonos diena.

Šią dieną buvo kepama duona, atliekamos aukojimo apeigos Žemynai ir Žemėpačiui. Tikėta, kad apeigose pašventinta duona pagelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų, nuo blogos akies ir nuo gyvatės įkandimo.

Vasario 6 d. – Pelenų diena.

Pirmoji diena po Užgavėnių vadinama Pelenų diena. Šią dieną bažnyčiose būdavo šventinami pelenai, gauti sudeginus praėjusių metų verbas. Pelenai barstomi žmonėms ant galvų primenant krikščionišką tiesą: „Iš dulkės gimei, dulke ir pavirsi.“ Pelenų paprastai tikintieji parnešdavo ir namo – namiškiams ant galvų pabarstyti. Ši diena laikoma ir pirmąja pavasario diena, mat Užgavėnių metu būna išvaroma žiema.