Virbalietės palangę papuošė retas žiedas

Birutė NENĖNIENĖ

Tai – tikras stebuklas…

Virbalietė Natalija Navikauskienė nuo gruodžio pradžios neatitraukė akių nuo jos kambario pietinėje pusėje ant palangės tarpstančio alavijo (dar vadinamo alijošiaus), kol sausio viduryje išvydo rausvai ir gelsvai besipuošiantį žiedyną. Nuskynusi žiedelį, nešė parodyti kaimynei.

N.Navikauskienė įsitikinusi, jog tai tikras stebuklas, kad alavijas pražydo. Tam pritarė ir kaimynė, todėl jos paskatinta virbalietė tokiu savo džiaugsmu nutarė pasidalyti su redakcija bei laikraščio skaitytojais. Beje, kiek mažesnį žiedyną alavijas buvo sukrovęs ir pernai, prisiminimui išliko tik kaimynės padaryta nuotrauka.

Anksčiau N.Navikauskienė nebuvo mačiusi ar girdėjusi, jog ši gėlė žydėtų, nors ją augindavo močiutė ir mama. O ir ant pačios namų palangės alavijas jau bene dešimtį metų stovi. Daug metų gamykloje dirbusi virbalietė sakė, jog visą gyvenimą labai mėgstanti gėles, ypač daug jų prisisodinanti darželyje. Moteris šypsojosi, kad pražydęs alavijas – kaip dovana artėjančiam jos šešiasdešimties metų jubiliejui.

Pašnekovė sakė namuose alaviją auginanti kaip vaistą, yra jo pridauginusi ir kitiems išdalijusi. Virbalietė nuolatos nugeni mėsingus lapelius ir išspaudusi sultis vartoja nuo slogos, su medumi jis tinka įvairiems skrandžio negalavimams palengvinti, juo moteris gydosi odos pažeidimus. Receptų ji susiranda prenumeruojamame laikraštyje „Sveikatos ABC“.

Prižiūrėti nesunku,
o nauda didelė

Alavijas (alijošius) auga daugelyje pasaulio šalių, žinoma apie 360 rūšių. Augalo tėvynė – Pietų ir Rytų Afrika. Bet ir ant mūsų namų palangių augdamas jis nėra reiklus. Vis dėlto augalui labiau patinka šviesi ir šilta pietinė arba rytinė pusė ir ne per didelė drėgmė. Laistyti reikia tik žemę, nepilti vandens ant lapų ir jų nepurkšti. Alavijas savo tėvynėje tropikuose užauga iki keturių metrų aukščio, mėsingi kardo formos lapai nutįsta iki 60 centimetrų. Žydi oranžiniais, raudonais ar violetiniais varpelio pavidalo žiedais, kurie būna susitelkę į tankią 20–40 cm ilgio kekę, prisitvirtinusią prie ilgo žiedynkočio. Žiedai kekėje skleidžiasi palaipsniui iš apačios į viršų. Laukinis alavijas savo tėvynėje žydi dažnai, o auginamas mūsų sąlygomis kambariuose – labai retai, atrodytų, kad tik kartą per šimtą metų, nes liaudies pramintas „šimtamečiu“.

Alavijo gydomosios savybės jau buvo žinomos daugiau kaip prieš tris tūkstančius metų. Šis augalas turtingas maistingųjų elementų, pasižymi gausybe gydomųjų savybių, plačiai naudojamas kosmetikoje.

Neseniai mokslininkai jame aptiko medžiagą, kuri naudojama gydant gripą, tymus, opas, gėrybinius ir piktybinius auglius, net AIDS. Alavijas tonizuoja ir atjaunina organizmą, pagerina medžiagų apykaitą ir apetitą.

Mokslininkai pastebėjo, kad biologiškai aktyvių medžiagų daugiausia susikaupia lapo nykimo stadijoje. Taigi rekomenduojama nupjautus alavijo lapus keliolika dienų palaikyti tamsioje patalpoje atitinkamoje temperatūroje, o po to išspausti sultis. Tokios sultys stiprina ir atjaunina organizmą.

Naudojamos ir šviežios sultys. Pavyzdžiui, nuo slogos galima apsiginti šviežias alavijo sultis praskiedus virintu vandeniu santykiu 1:10 ir kasdien į nosį įlašinant po 2–3 lašus.

Kosuliui išgydyti reikia pusės stiklinės alavijo sulčių, trijų šaukštų medaus ir 50 gramų nesūdyto sviesto. Išmaišytą mišinį reikia vartoti po šaukštą du kartus per dieną prieš valgį. Gydymo kursas turi trukti ne mažiau kaip savaitę.

Blogą virškinimą pagerins 2–3 kartus per dieną geriami 8–9 lašai šviežių alavijo sulčių.