Poetas Eduardas Mieželaitis yra pasakęs: „Kalba – mūsų motina: ji mums davė gyvybę.“ Tačiau kalba duoda ne tik gyvybę – ji padeda pagrindą po kojomis, veda gyvenimo keliu nuo pirmųjų žodžių iki paskutinio atodūsio.
Mes savo mokykloje visą savaitę paskyrėme įvairiems renginiams, skirtiems kalbai, žodžiui, literatūrai. Šią savaitę organizavo gimtosios kalbos mokytojų metodikos grupė, talkino dailės mokytoja, daug dirbo patys mokiniai.
Mokyklos vestibiulyje sienos sužydėjo piešiniais kalbos tema, daug vietos buvo skirta įdomiausio lietuviško sakinio aiškinimui. Sakinius mokiniai išrinko iš įvairių literatūros šaltinių.
Įdomu buvo apžiūrėti ir grafiti šriftu atliktus darbus, kurie žaižaravo įvairiomis spalvomis.
Keletas vienuoliktos klasės moksleivių, apsirengę tautiniais rūbais, eidami per klases pristatinėjo „kalbos blusų“ lankstinuką, kurį sudarė mokykloje pastebėtos ir surinktos kalbos kultūros klaidos. Pristatymas sukėlė šypsenų bei rimtą susidomėjimą kalba, jos taisyklinga vartosena.
Tačiau pati įdomiausia kalbos savaitės dalis buvo mokytojų ir mokinių raiškiojo skaitymo konkursas. Jame dalyvavo ne tik lietuvių kalbos mokytojos, bet ir užsienio kalbų, geografijos ir kiti mokytojai. Mokiniai, paklausę mokytojų ir savo draugų, tikriausiai suprato, kad skambus poezijos žodis yra neatsiejama mūsų gimtosios kalbos dalis.
Taigi kalbos savaitės metu pasisėmę daug naujų idėjų, sužinoję žodžio paslapčių, pasidžiaugę savo ir draugų darbais, dar kartą prisiminėme, kad kalba – tautos gyvybės pagrindas, todėl ja rūpintis reikia nuolat, o ne tik per lietuvių kalbos pamokas.
Rita KOKANSKYTĖ
Virbalio vidurinės mokyklos
jaunųjų žurnalistų būrelio narė
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.