Eglė MIČIULIENĖ
Įspūdinga gamta
Pajevoniečiai pagrįstai gali didžiuotis gyvenantys gražiame Lietuvos kampelyje.
Šis kraštas apdovanotas nuostabia, nors ir ne visai Suvalkijai būdinga gamta – kalvomis, piliakalniais, miškais.
Pajevonio seniūnijoje plyti Kylininkų kraštovaizdžio, Tadarinės botaninis zoologinis, Širvintos hidrografinis draustiniai, Dabravolės rezervatas.
Į seniūnijos teritoriją įeina maždaug trečdalis Vištyčio regioninio parko. Planuojama, jog dar didesnė teritorijos dalis įeis į būsimąjį Suvalkijos nacionalinį parką.
Pajevonio seniūnas Gediminas Bisikirskas tikisi, kad seniūnijoje bus ir parko informacinis centras. Juk čia – daug piliakalnių, kitų saugomų, vertingų ir gražių vietų. Yra pėsčiųjų, dviračių takai, slidinėti atvyksta šio sporto mėgėjai. Strateginiame rajono plane numatyta Kylininkų kraštovaizdžio draustinyje įrengti kalnų dviračių trasą.
Rugsėjį seniūnijos tarnautojai patirties pasisemti vyko į Merkinę, vieną iš pagrindinių Dzūkijos nacionalinio parko informacinių centrų.
Tvarkomas kelių tinklas
Pajevonio seniūnas G.Bisikirskas pasakojo, kad kiekvienais metais daug dėmesio skiriama seniūnijos keliams ir gatvėms tvarkyti.
– Viena iš pagrindinių veiklų – kelių tinklo atnaujinimas. Šiemet baigėme asfaltuoti kelią piliakalnio link. Tęsiame praėjusiais metais pradėtą naują veiklos kryptį – žvyruojame kelius, kurie veda į vienkiemius. Pernai padaryta sankasa į Šakių kaimą, šiemet – nauja sankasa iš Klėtkininkų kaimo Ančlaukio kaimo link, taip pat – į Ėglupius. Planuojama atnaujinti dar du kaimų keliukus, – pasakojo seniūnas.
Tokios investicijos palyginti didelės, o kiekvienas tų kelių veda vos į tris keturis vienkiemius, ūkininkų laukus. Tačiau seniūnas mano, kad būtina padėti ir nuošaliau gyvenantiems žmonėms. „Be to, gal tai ir jaunimą iš didmiesčių padės privilioti namo“, – kalbėjo G.Bisikirskas.
Įsigijo traktoriuką
Šiemet už ES ir Savivaldybės lėšas kapitaliai suremontuoti du seniūnijos medicinos punktai, esantys Pajevonyje ir Karalkrėslyje.
Toliau tvarkoma Pajevonio centrinė aikštė, pajevoniečių himno žodžiais vadinama „Pajevonys – žemės vidurys“. Dėl šio projekto buvo kilę ginčų, diskusijų, tačiau seniūnas laikosi savo nuomonės, jog miestelio centras skirtas ne gyvuliams ganytis, jis turi būti tvarkingas ir gražus. „Dauguma žmonių nori, kad centras būtų sutvarkytas, tad tikiuosi, kad iki 2009 metų, kai minėsime Lietuvos tūkstantmetį, aikštę baigsime įrengti“, – kalbėjo seniūnijos vadovas.
G.Bisikirskas džiaugėsi, jog seniūnija įsigijo traktoriuką, kuris padeda „įveikti“ didžiulius prižiūrimus plotus: miestelio centrą, kapines, piliakalnius ir kt.
Seniūnijos darbuotojai prižiūri, tvarko ir nemažą greta esančios Pajevonio vidurinės mokyklos teritoriją. G.Bisikirskui malonu, jog šalia vidurinės mokyklos esantis stadionas šiemet pripažintas vienu iš tvarkingiausių stadionų, esančių kaimiškoje teritorijoje.
Šios dvi netoliese esančios įstaigos glaudžiai bendradarbiauja.
Mokyklos bendruomenė talkina seniūnijai, kai, pavyzdžiui, reikia sutvarkyti dideles, dešimtį hektarų už-imančias Pajevonio kapines.
Pati mokykla šiemet taip pat atnaujinta. Padarytas remontas, pakeisti langai, sutvarkyti tualetai.
Vilios kaimo turizmu
Pačiame Pajevonyje gyvena netoli 600 gyventojų, ir jų skaičius beveik nesikeičia.
Visoje seniūnijoje yra 22 kaimai, juose gyvena beveik 1700 žmonių. Čia susikūrusios dvi bendruomenės: Pajevonio kaimo „Jevonio versmė“ ir Būdviečių kaimo „Zanyla“. „Kai pradėjau dirbti 2001 metais, seniūnijoje buvo 1825 gyventojai. Nuošalesnėse vietovėse žmonių mažėja. Gyventojai sensta, gimstamumas mažėja. Nemažai ir išvykusių uždarbiauti į užsienį“, – sakė G.Bisikirskas.
Tačiau nacionalinio parko vizija suteikia vilčių, jog žmonių trauka į šį kraštą padidės. Be to, strateginiame plane numatyta, jog čia bus vienas iš turizmo vystymo centrų rajone.
Pasak seniūno, kai kuriose vietovėse nuo pernai nekilnojamojo turto kainos šoktelėjo 5–7 kartus. Begriūvantiems būstams, kurių anksčiau nebuvo įmanoma parduoti, atsiranda pirkėjai.
Visai neseniai vieną sodybą įsigijo jauni kauniečiai. „Teko bendrauti su šia pora. Abu jie mokosi aukštosiose mokyklose, o pas mus norėtų įsteigti kaimo turizmo sodybą“, – pasakojo seniūnas.
Rengiami plenerai
Patys pajevoniečiai taip pat skatinami veiklai.
„Mūsų tikslas paruošti tinkamą infrastruktūrą, kad vietiniai gyventojai irgi imtųsi papildomo verslo, galbūt prisimintų senuosius amatus – užsiimtų drožyba, kalvyste“, – sakė G.Bisikirskas.
Pajevonys nuo seno garsėja ne tik gražia gamta, bet ir menui jautriais žmonėmis. Čia rengiami poezijos vakarai, literatūriniai skaitymai. Šiais metais susikūrė poezijos mylėtojų klubas „Rasakila“.
Per trejus metus Pajevonyje buvo suorganizuoti du plenerai: dailės pleneras, surengtas Stasės Zelinauskaitės dėka, ir akmentašių bei drožėjų pleneras. Ąžuolus medžio drožėjams padovanojo Pajevonio girininkija. Plenero metu sukurtos skulptūros papuošė miestelio teritoriją.
Prie Pajevonio piliakalnio surengtas pirmasis kaimo bendruomenių sąjungos sąskrydis. Jo metu ant piliakalnio atidengta Raimundo Blažaičio skulptūra „Šauklys“. Tikimasi, jog žmonių mėgstamoje vietoje bus išplėsta poilsio, turizmo zona.
Renka „Metų žmogų“
Nuo 2003 metų Pajevonyje pradėtos steigti „Metų žmogaus“ nominacijos.
Pirmasis nominaciją už atliktus tyrinėjimus Sūduvos krašte bei leidinį „Senieji vyžiai ir jų paminklai“ pelnė kraštotyrininkas Albinas Kurtinaitis.
Vėliau „Metų žmogaus“ nominacijos skirtos miestelio vargonininkui Filemonui Longinui Bruzguliui (šio žmogaus iniciatyva Pajevonio centre pastatytas Santarvės kryžius), seniūnui Gediminui Bisikirskui bei poezijos kūrėjui Justinui Naujokaičiui.
Nominacijos įteikiamos vasaros švenčių metu – tai pagrindinis seniūnijos metų renginys.
Nominantams dovanojamas ne tik nominaciją patvirtinantis dokumentas, bet ir krivio skulptūrėlė. Miniatiūrinę krivio, stovinčio ant Kunigiškių piliakalnio, kopiją išdrožia savamokslis dailininkas Linas Lukoševičius.




Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.