Snukio ir nagų ligą gali nešioti žmonės

Kristina VAITKEVIČIENĖ

Pa­sau­lį ap­skrie­ju­si ži­nia apie snu­kio ir na­gų li­gą Di­džio­jo­je Bri­ta­ni­jo­je pri­ver­tė su­ne­rim­ti ne vie­ną že­mės ūkį vys­tan­čią ša­lį. Prie­mo­nių ėmė­si ir ati­tin­ka­mos mū­sų ša­lies tar­ny­bos. Pa­sie­ny­je su­griež­tin­ta iš Ang­li­jos įve­ža­mų pro­duk­tų kont­ro­lė, pa­ka­bin­ti Vals­ty­bi­nės mais­to ir ve­te­ri­na­ri­jos tar­ny­bos pa­ruoš­ti in­for­ma­ci­niai pla­ka­tai.

Mi­nė­tos tar­ny­bos sky­riaus Vil­ka­viš­ky­je vyr. ve­te­ri­na­ri­jos gy­dy­to­jas epi­zoo­to­lo­gas Si­gi­tas Ja­šins­kas sa­kė, jog ne­tgi pa­pras­ta­me su­muš­ti­ny­je ga­li sly­pė­ti šios li­gos už­kra­tas. Mat snu­kio ir na­gų li­ga la­bai už­kre­čia­ma ir grei­tai plin­ta. Ja ser­ga vi­si skel­ta­na­giai gy­vū­nai: gal­vi­jai, kiau­lės, avys, ož­kos. Ne­ga­la­vi­mą su­ke­lia oru plin­tan­tis vi­ru­sas, ku­ris ga­li iš­žu­dy­ti gy­vu­lius tre­je­to ki­lo­met­rų spin­du­liu ap­lin­kui.

– Da­bar daug kas grįž­ta iš Ang­li­jos, ki­ti gal net dir­bę gy­vu­lių fer­mo­se, – sa­kė ve­te­ri­na­ras. – Vi­sų ne­pa­tik­rins, tai­gi čia kiek­vie­no są­ži­nės ir su­pra­ti­mo rei­ka­las.

Li­gos už­kra­tas plin­ta pa­kliu­vęs ant dra­bu­žių, ava­ly­nės, au­to­mo­bi­lių ra­tų, su už­krės­tais pa­ša­rais, ser­gan­čių gy­vu­lių pro­duk­tais. Gy­vu­liai su iš­kve­pia­mu oru, sei­lė­mis, no­sies iš­sky­ro­mis, iš­ma­to­mis iš­pla­ti­na vi­ru­sus tvar­te, ga­nyk­lo­je, ap­lin­ki­nė­je te­ri­to­ri­jo­je.

Pa­sak S.Ja­šins­ko, kad snu­kio ir na­gų li­ga bū­tų už­si­krė­tę žmo­nės, jis ne­gir­dė­jęs, bet pa­sta­rie­ji ga­li bū­ti jos ne­šio­to­jais.

Ta­čiau res­pub­li­ki­nio Užk­re­čia­mųjų li­gų pro­fi­lak­ti­kos ir kont­ro­lės centro duo­me­ni­mis, šia li­ga ga­li su­si­rgti ir žmo­nės. Daž­niau­siai už­si­kre­čia­ma ge­riant ne­vi­rin­tą ser­gan­čių kar­vių ir ož­kų pie­ną ar­ba val­gant blo­gai iš­kep­tą ser­gan­čių gy­vu­lių mė­są. Ga­li­ma už­si­krės­ti, kai su­kė­lė­jas pa­ten­ka per pa­žeis­tą odą. Žmo­gus nuo žmo­gaus neuž­sik­re­čia.

Li­ga pra­si­de­da ūmiai: kre­čia šal­tis, tem­pe­ra­tū­ra pa­ky­la iki 39o C, skau­da gal­vą, rau­me­nis, dings­ta ape­ti­tas, at­si­ran­da bend­ras silp­nu­mas. Val­gant skau­da bur­ną, te­ka sei­lės, iš bur­nos sklin­da ne­ma­lo­nus kva­pas. Li­go­niai ven­gia val­gy­ti. Bur­no­je ant lie­žu­vio ir lū­pų, odo­je ties pirš­tų na­gų guo­liais, o kar­tais akių glei­vi­nė­je ir išo­ri­nių ly­ti­nių or­ga­nų sri­ty­je at­si­ran­da skaid­rių pūs­le­lių. Jos grei­tai sprogs­ta ir jų vie­to­je su­si­da­ro pa­vir­ši­nės skaus­min­gos ope­lės. Ope­lės už­gy­ja per 10–15 die­nų. Su­sir­gi­mas praei­na pa­ly­gin­ti leng­vai, bet ga­li­mas šir­dies ir ki­to­kių li­gų paū­mė­ji­mas.

Sie­kiant iš­veng­ti li­gos ir ap­sau­go­ti gy­vu­lius, rei­kia im­tis vi­sų at­sar­gu­mo prie­mo­nių. Fer­mų dar­buo­to­jai tu­ri vil­kė­ti dar­bo dra­bu­žius (cha­la­tus, pri­juos­tes, pirš­ti­nes, spe­cia­lius ba­tus). Po dar­bo dra­bu­žiai tu­ri bū­ti pa­lik­ti fer­mo­se ir de­zin­fe­kuo­ja­mi. Ne­ga­li­ma rū­ky­ti, val­gy­ti ne­šva­rio­mis ran­ko­mis, jas rei­kia kruopš­čiai plau­ti ir de­zin­fe­kuo­ti. Ne­ga­li­ma ne­štis į na­mus dar­be nau­do­tų įvai­rių daik­tų, in­dų, dra­bu­žių.

Nuo­sa­vuo­se tvar­tuo­se pri­žiū­rint gy­vu­lius, rei­kė­tų ap­si­vilk­ti ki­tais dra­bu­žiais, ku­riuos po dar­bo bū­tų ga­li­ma pa­lik­ti tvar­te ar na­mų priean­giuo­se. Žmo­nėms, tu­rin­tiems žaiz­dų ant ran­kų, de­rė­tų veng­ti kon­tak­tų su ser­gan­čiais gy­vū­nais. Ne­ga­li­ma var­to­ti ser­gan­čių gy­vu­lių pie­no ir mė­sos.

Jei bus lai­ko­ma­si vi­sų at­sar­gu­mo prie­mo­nių, to­kių pa­da­ri­nių, kaip prieš še­še­tą me­tų at­si­ti­ko Ang­li­jo­je, ga­li­ma iš­veng­ti. Ta­da bri­tams te­ko iš­skers­ti be­veik de­šim­tį mi­li­jo­nų įvai­rių gy­vu­lių ir su­de­gin­ti sker­de­nas. Gy­vu­li­nin­kys­tės sek­to­rius ta­da pa­ty­rė mil­ži­niš­kų nuo­sto­lių.

Pa­gal BBC te­le­vi­zi­jos pra­ne­ši­mus, už­si­krė­tu­siems gy­vu­liams nu­sta­ty­ta ta pa­ti vi­ru­so at­mai­na, su ku­ria bu­vo dir­ba­ma ne­to­li fer­mos įsi­kū­ru­sio­je la­bo­ra­to­ri­jo­je. Kol kas li­ga pa­si­reiš­kė tik šio­se vie­to­vė­se. Pa­sak spe­cia­lis­tų, paaiš­kė­jus, kad vi­ru­sas iš tik­rų­jų pa­te­ko iš la­bo­ra­to­ri­jos, ga­li­ma bū­tų leng­viau at­si­kvėp­ti. Ypač jei bū­tų nu­sta­ty­ta, kad tai vak­ci­nai iš­gau­ti skir­tas vi­ru­sas. Tai reikš­tų, kad jis ma­žiau pa­vo­jin­gas.

S.Ja­šins­kas sa­kė, kad anks­čiau gy­vu­liai nuo šio vi­ru­so bū­da­vo vak­ci­nuo­ja­mi, bet Eu­ro­pos Są­jun­ga da­bar ši­to ne­to­le­ruo­ja.

Lie­tu­vo­je pa­sku­ti­nį kar­tą gy­vu­lių snu­kio ir na­gų li­ga bu­vo už­re­gist­ruo­ta 1982 me­tais. Li­gos su­kė­lė­jas yra vi­ru­sas, ku­ris at­spa­rus džio­vi­ni­mui ir už­šal­dy­mui.