Vienas iš tokių būdų – nuo 2004 m. įgyvendinamo socialinių įmonių įstatymo teikiamos galimybės.
Minėtas įstatymas garantuoja valstybės pagalbą darbdaviams, įdarbinantiems tikslinėms grupėms priklausančius asmenis, t. y. neįgaliuosius (0–55 proc. darbingumo lygio, registruotus ir neregistruotus darbo biržoje), ilgalaikius bedarbius, asmenis, kuriems iki pensijos likę ne daugiau kaip penkeri metai, tėvus, prižiūrinčius vaikus iki aštuonerių metų, ir asmenis, grįžusius iš įkalinimo vietų.
Šis įstatymas darbdaviams suteikia galimybę pasinaudoti 7 rūšių subsidijomis, būtent: darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų daline kompensacija, transporto, administracinių bei asistento išlaidų kompensacija, subsidija naujų vietų steigimui, pritaikymui ir neįgaliųjų aplinkos pritaikymui bei subsidija mokymams. Taip pat socialinių įmonių apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 0 procentų mokesčio tarifą, o valstybės ir savivaldybių turtas gali būti perduodamas panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis.
Socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas Lietuvos Respublikoje įsteigtiems visų teisinių formų juridiniams asmenims, išskyrus valstybės bei savivaldybių institucijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes bei asociacijas. Tokios įmonės gali steigtis visose teritorijose, nepriklausomai nuo nedarbo lygio.
Pagrindinis reikalavimas juridiniam asmeniui, siekiančiam socialinės įmonės statuso, – tikslinėms grupėms priklausantys darbuotojai turi sudaryti ne mažiau kaip 40 proc. metinio vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus, o siekiant neįgaliųjų socialinės įmonės statuso – neįgaliųjų tikslinei grupei priklausantys asmenys turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus. Pabrėžtina, kad socialinės įmonės statusas gali būti suteiktas ir neturintiems reikiamo tikslinėms grupėms priklausančių asmenų skaičiaus. Šiuo atveju įstatymas darbdaviui suteikia galimybę minėtą reikalavimą pasiekti per vienerių metų laikotarpį, pasinaudojus subsidija naujoms darbo vietoms steigti. Kitas reikalavimas – nevykdyti veiklos, įtrauktos į socialinių įmonių neremtinų veiklų sąrašą, arba iš tokios veiklos gaunamos pajamos turi sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. juridinio asmens pajamų, kurios pagal Pelno mokesčio įstatymą yra jo mokesčio bazė.
Apčiuopiamą paramą darbdaviui sudaro darbo užmokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų dalinė kompensacija. Ji mokama už kiekvieną 55 proc. darbingumo lygio neviršijantį ar I ir II neįgalumo grupę arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygį turintį neįgalųjį ir sudaro 60 proc. nuo apskaičiuoto visų rūšių darbo užmokesčio, ir 50 proc. – už III grupės neįgaliuosius ir kitoms tikslinėms grupėms priklausančius asmenis. Maksimali šios rūšies kompensacijos suma – 2 MMA vienam tikslinei grupei priklausančiam asmeniui per mėnesį. Minėtos rūšies kompensacija už neįgalųjį darbuotoją mokama visą jo darbo laiką įmonėje.
Neįgaliųjų socialinės įmonės statusą turinčiai įmonei valstybės parama dar didesnė. Pasinaudodamas valstybės parama, darbdavys gali pritaikyti neįgaliųjų darbo ir poilsio aplinką, įdarbinti asistentus ir gauti valstybės paramą jų išlaikymui, įmonės transportu vežioti neįgaliuosius į darbą ir iš darbo, gaudamas transporto išlaidų kompensaciją, bei pasinaudoti subsidija administracinėms išlaidoms kompensuoti.
Šiuo metu šalyje veikia 57 socialinės įmonės, kuriose dirba per 1400 labiausiai socialiai pažeidžiamų asmenų. Dauguma tokių įmonių įsisteigusios ne tik didžiuosiuose šalies miestuose, bet ir Alytuje, Mažeikiuose, Kupiškyje, Pakruojyje, Kaišiadorių ir Kretingos rajonuose. Nemažos dalies socialinių įmonių veikla – siuvimas, maisto produktų perdirbimas ir gamyba, baldų gamyba ir surinkimas, informacinių bei projektavimo darbų paslaugų teikimas. Net keturios socialinės įmonės teikia masažo paslaugas.
Nuo įstatymo įsigaliojimo socialinėse įmonėse įdarbinta daugiau kaip 300 tikslinėms grupėms priklausančių asmenų. Socialinės įmonės, pasinaudojusios valstybės pagalba, įsteigė per 100 naujų darbo vietų, pritaikė 60 darbo vietų neįgaliesiems, 200 neįgaliųjų pritaikė darbo ir poilsio aplinką.
Per trejus įstatymo veikimo metus socialinėms įmonėms jau suteikta 20 mln. litų dydžio valstybės pagalba.
Siūlome susidomėti Socialinių įmonių įstatymu, jo teikiama valstybės pagalba.
Išsami informacija apie teikiamus dokumentus, siekiant socialinės ar neįgaliųjų socialinės įmonės statuso, bei reikalavimus paraiškoms valstybės pagalbai gauti pateikta Lietuvos darbo biržos internetinio tinklapio www.ldb.lt sklityje „Socialinės įmonės“. Dėl iškilusių klausimų konsultaciją suteiks teritorinė darbo birža bei Lietuvos darbo biržos specialistai.
Vilkaviškio darbo biržos tel. pasiteirauti: 60 053.
Lietuvos darbo birža
Užsk. 4433
Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.