Scenos trauka pastūmėjo dalyvauti ir televizijos laidoje

Eglė MIČIULIENĖ

Vasaros metu „Tango TV“ pasiūlė žiūrovams naują pramogą: talentų šou „Fruktai“. Žiūrovai gali stebėti, kaip jų tautiečiai išmėgina laimę tapti televizijos žvaigždėmis.

O norinčių jomis tapti, pasirodo, daugybė. Laidos rengėjai teigia, kad kasdien sulaukia vidutiniškai po pusę tūkstančio anketų, ir juokauja netrukus pasieksią Lietuvos pretendentų į šou rekordą.

Pakalbinome vieną iš pirmųjų šios laidos dalyvių: Andrių Ūsą iš Vilkaviškio.

Paragino vadovė

Laidos „Fruktai“ organizatorių teigimu, renkant dalyvius į TV realybės šou „Dangus“ ateidavo geru balsu pasigirti negalinčių, bet įdomių „fruktų“. Kažkam kilo mintis tarp šių žmonių ieškoti naujo įdomaus „televizijos veido“.

Dvidešimt penkerių vilkaviškietis Andrius Ūsas sakė jokių planų tapti televizijos žvaigžde neturėjęs.

– Vieną rytą prieš darbą įsijungiau internetą ir „iškrito“ anketa: „Pradėk karjerą televizijoje dabar!“ Užpildžiau – tiesiog šiaip sau. Už kelių dienų paskambino ir pakvietė važiuoti į atranką. Iš pradžių labai abejojau, nes darbų daug turėjau. Bet mūsų vadovė Daiva (Vilkaviškio kultūros rūmų kolektyvui „Dagys“ vadovaujanti D.Kasulaitienė – aut. past.) paragino: važiuok, kad paskui nesigailėtum neišbandęs. Žmona irgi palaikė, sakė, kad toks šansas – galbūt vienas gyvenime, – pasakojo Andrius.

Publika įvairi

Į televiziją pasirodyti atvyko įvairių žmonių: jie šoko, dainavo, demonstravo sportinius gabumus. Be Andriaus, buvo ir dar vienas vilkaviškietis, devyniolikmetis Renatas, kuris burna pūtė ugnį. Jį konkurso komisija „užgesino“ apšaudydama vandens pistoletais.

Andrių, kaip ir daugelį žiūrovų, maloniai nustebino televizijoje su jaunais varžovais pasirodyti sumanęs 64 metų Anicetas. Linksmas vyriškis dainavo savo kūrybos dainas, minė mįsles, pasakojo kuriantis savo kalbą.

Kas šiuos žmones traukia į televiziją? Andrius mano, jog gera alga, populiarumas ir galimybė pabendrauti su žinomais, įdomiais žmonėmis.

– Pavyzdžiui, kai važiuodavome su „Dagiu“ į Lietuvos televiziją, matėme Tetą Beatą. Buvo įdomu, nes ji juk – nuo vaikystės į kraują įaugęs personažas, – juokėsi Andrius.

Su sauskelnėmis

Pats A.Ūsas, prieš komisiją stojęs tik su marškinėliais ir sauskelnėmis, sekė šiuolaikišką pasaką apie Raudonkepuraitę.

Dabar internete įdėtas Andriaus pasirodymas lankytojų vertinamas gerai, tačiau žiuri sužavėta neliko. „Tavo „išsirėdymas“ mūsų nepribloškė. Matėme tokių dalykų ligoninėje“, – pareiškė komisijos pirmininkas Saulius Urbonavičius-Samas.

Pats vilkaviškietis nemano, kad sauskelnės – savaime juokingas dalykas. Tačiau jis jaučiasi suklaidintas, nes taip „pasipuošti“ prieš TV žiūrovus jį paskatino patys laidos rengėjai.

– Reikėjo jiems nusiųsti savo portretinę nuotrauką. Aš tokios neturėjau, tai pasiunčiau nuotrauką iš „Dagio“ programos, kur vaidinau Deivydėlį su sauskelnėmis. Rengėjai paskambinę pagyrė, kad mano nuotrauka išsiskiria iš kitų, ir pasiūlė kažką panašaus pasiruošti. Tai ir parodžiau ištrauką iš to vaidinimo. O geriau būčiau ėjęs ekspromtu, visai nieko nesiruošęs, – pasakojo Andrius.

Scena įkvėpė meilę

Nepaisant griežtos ir gana pašaipios komisijos, Andrius sako, kad buvo įdomu. Pasirodymą televizijoje jis vertina kaip gerą patirtį. Tiesa, televizija Andriui – ne naujiena. Vilkaviškietis yra filmavęsis su humoro grupe „Dagys“, su kuria koncertuoja jau beveik dešimtmetį. Taigi jis jau įpratęs persikūnyti kokiu nors personažu ir drąsiai lipti į sceną.

Beje, galima sakyti, jog scena įkvėpė ir… meilę būsimai žmonai Robertai.

2000-aisiais Vilkaviškio vaikų ir jaunimo centras organizavo „Mieliausios poros“ rinkimus.

– Tada jau lankiau „Dagį“. Man pasiūlė dalyvauti šiame konkurse, bet neturėjau poros. Pakalbinau Robertą. Tuo metu buvome tik šiaip pažįstami: mudu kartu mokėmės Profesinio rengimo centre, tik atskirose grupėse, – prisiminė Andrius.

Šiame konkurse Andrius ir Roberta buvo ne tik išrinkti antrąja pora, bet ir pelnė žiūrovų simpatijų prizą.

Po konkurso jau praėjo daugiau nei šešeri metai, Andrius su Roberta tapo pora ne tik scenoje, bet ir gyvenime. Abu koncertuodavo ir su „Dagiu“, bet šiuo metu jaunos moters karjera humoro grupėje nutrūkusi, nes reikia auginti dvejų metukų dukrytę Viltę.

Gyvenimas – ne scena

– Andriau, ar vaikystėje buvai padūkęs?

– Kai lankiau „Aušros“ vidurinę mokyklą, buvau tikras gyvsidabris. Tėvams ne kartą teko eiti aiškintis. Ypač kentėjau, kad buvau peštukas, dėl to eidavau ir eidavau pas direktorių.

– Turbūt jau mokykloje aktyviai vaidinai scenoje?

– Ne. Tik mokytoja po koridorius gaudydavo į chorą. Porą metų lankiau šokių būrelį. Tiesa, dar mokyklos orkestre grojau. Ten patiko, ir dabar kartais kyla noras kornetu pagroti… O kai atėjau į profesinę, pirmame kurse priėmė į „Dagį“. Tada prasidėjo šventės mokykloje, renginiai Kultūros rūmuose… Ir dramos būrelyje vaidinau, spektaklius statėme. Taigi ne tik humoru užsiėmiau. Dar profesinėje buvome sukūrę roko grupę tokiu nelabai gražiu pavadinimu „Klizma“. Koncertavome Vaikų ir jaunimo centre, Kybartuose… Bet baigėm mokslus ir išsilakstėme kas sau.

– Ar gyvenime irgi esi toks pat linksmas, kaip ir scenoje?

– Na, kompanijoje esu neliūdnas žmogus. Bet gyvenime gali ir prisijuokauti… Scenoje esi personažas ir gali sau leisti daugiau. O darbe ar namuose esi ne Deivydėlis su sauskelnėmis, o Andrius. Čia personažu nebūsi…