Nušvito vaikystės spalvų pasaulis

Birutė NENĖNIENĖ

Pirmą kartą surengta rajono pradinių klasių mokinių šventė „Spalvotas vaikystės pasaulis“. Jos sumanytojai ir organizatoriai – rajono Švietimo skyriaus specialistai.

Kultūros rūmų scenoje dainavo, šoko, vaidino septyniolikos rajono mokyklų (tarp jų – ir Kybartų mokyklos-darželio „Ąžuoliukas“) mokiniai. Kad šventė būtų graži, nuotaikinga ir tikrai spalvota, pasirūpino vaikus pasirodymams ruošę apie penkiasdešimt mokytojų. Scenarijų kūrė šventės organizatorių grupė, tik didesnė atsakomybė teko renginio vedėjoms – Virbalio ir Vilkaviškio S.Nėries vidurinių mokyklų mokytojoms Žanetai Galinytei ir Jolantai Daniliauskienei.

Idėjos generatorė – Švietimo skyriaus vyr. specialistė Ingrida Meseckienė, kuruojanti pradinių mokyklų veiklą, – sakė, jog mintis surengti šventę kilo metodikos ratelio užsiėmimo metu. Specialistė pabrėžė, jog renginys – komandinis daugelio pedagogų darbas. Ruošiant jį reikėjo daug išmonės, pastangų, kruopštumo.

O kodėl tokios šventės reikėjo? Todėl, kad daug ir įvairių švenčių, konkursų turi abiturientai, kitų klasių mokiniai. Pradinių klasių mokiniams šalyje organizuojamas tik vienas „Šviesoforo“ konkursas, kurio dalyvių skaičius ribotas, ne visos mokyklos išdrįsta varžytis, be to, bet kokie konkursai „įstato“ į tam tikrus reikalavimų rėmus. Šis renginys – ne varžytuvės, o maloni, žaisminga šventė.

Gausų būrį – per tris šimtus programos dalyvių, jų mokytojus, gausiai susirinkusius tėvelius, broliukus ir sesutes, senelius – sveikino Švietimo skyriaus vedėjas Arūnas Serneckas.

Pirmiausia jis padėkojo visiems pradinių klasių mokytojams, palaikiusiems idėją ir padėjusiems ją įgyvendinti. Vedėjas akcentavo, jog tokios šventės reikėjo todėl, kad „mažiukai“ dalyvaudami bendruose mokyklų renginiuose lyg ir „prapuola“. Be to, tokia yra švietimo sistema, jog mokyklų veikla vertinama pagal vyresniųjų klasių vaikų ir juos mokančių mokytojų darbą bei rezultatus, nors gebėjimų, žinių pamatai dedami pradinėse klasėse. Šis sumanymas tikriausiai neišblės, o pasipildys naujomis mintimis, ateityje taps tradiciniu renginiu. Vedėjas visiems linkėjo kasdieniniame gyvenime daug šviesių spalvų, kokios ir vyravo šioje šventėje.

Geltona, žalia, oranžinė, mėlyna, ruda, raudona, balta, juoda – šios spalvos dominavo atskirų mokyklų pasirodymuose. Su išradingai parengta programėle kiekviena mokykla scenoje galėjo užsibūti 4–7 minutes, vienos mokyklos numerį sklandžiai keitė kiti atlikėjai.

Spalvoms akcentuoti buvo pasirinkti šventės dalyvių rūbeliai arba atskiros detalės: kaspinai, kaklajuostės, skarelės, balionėliai, kepuraitės, kojinaitės ir t.t.

Programą paįvairino Danės Jurkšaitytės vadovaujamo vaikų kolektyvo „Abėcėlė“ pasirodymas, „užvedantis“ Luko dainavimas.

Salėje sėdintys bendraamžiai ne tik negailėjo katučių, bet ir traukė su atlikėjais visiems gerai žinomas daineles.

Paskutiniai šventės akordai nustebino visus žiūrovus. Scenoje ir salės gale sustojo „visos spalvos“, o renginio vedėja „dailininkė“ – Jolanta – atsuko į salę „nupieštą“ žydintį didelį spalvotą miestą…

Programos dalyviai gavo didžiulius saldainius, mokytojai apdovanoti padėkos raštais ir gėlėmis.