Savaitės klausimas

Kaip Jums atrodo, ar yra svarbu domėtis savo giminės šaknimis?

Vytautas GRINIUS, paežerietis:

– Labai svarbu. Žinant savo giminės praeitį, galima formuoti ir savo gyvenimą bei ateitį. Galima sužinoti, kuo jie užsiiminėjo, kokiomis ligomis sirgo. Esu patyrinėjęs mamos ir tėtės giminės istoriją, tai įdomių dalykų atradau. Pasirodo, dešimtmečius šalia gyvenąs kaimynas yra giminė. Anksčiau bendraudavo ketvirtos eilės pusbroliai, o dabar žmonės nežino net savo senelių vardų, gyvena ne šeimos, o sugyventiniai.

Vidmantas LENČIAUSKAS, vilkaviškietis:

– Būtų įdomu, bet gaila, kad jau nėra ko paklausti. Brolis bandė ieškoti, tai atrado iki penktos ar šeštos kartos. Kai pasižiūriu internete, tai Lietuvoje yra daug tokių pavardžių kaip mano. Reikėtų toliau giminystę aiškintis, bet vis laiko pritrūksta. Derėtų žinoti savo šaknis ir dėl to, kad lietuviškos šeimų tradicijos išsilaikytų.

Joris LENČIAUSKAS, vilkaviškietis, 4 klasės mokinys:

– Jei šeimos geneologijos medį būtų sudarę seneliai, mes galėtume toliau užrašinėti. Nebūtinai tik Lenčiauskų giminės, juk reikia ir iš mamos pusės pasidomėti. Gal atrastume, jog giminėje būta ir kitų tautybių žmonių ar taip kas įdomaus.

Gema BARKAUSKIENĖ, vilkaviškietė:

– Manau, kad kiekviena šeima turėtų žinoti savo šaknis. Aš dabar tuo priversta domėtis, nes anūkas visko klausinėja. Gerai, kol dar yra ko paklausti, kol mamos gyvena. Bet šitą darbą mes per daug atidėliojame, savo nerangumą teisiname užimtumu.

Indrė JANULEVIČIŪTĖ, vilkaviškietė:

– Niekada apie tai nesusimąsčiau ir nesidomėjau. Dabar, atrodo, gana tiek, kiek žinau: kad iš giminės kažkas žuvo kare, kad močiutė našlaitė užaugo, bet toliau klausinėtis dar nekilo poreikio.