Ir vėl stresas! Nervinės įtampos galima išvengti

Prabėgo vasara. Daugelis iš mūsų jos metu turėjome bent trumpas atostogas ir tikriausiai visi pastebėjome, kaip pagerėjo miegas, nuotaika, bendra savijauta jų metu. Kas gi lėmė tokią pagerėjusią gyvenimo kokybę?

Stresas – mūsų neišvengiamas palydovas. Tai yra fizinė ar psichinė organizmo reakcija į slegiančias situacijas, keliančias grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei. Žmonės reaguoja į streso situacijas emocionaliai (psichologinis atsakas), fiziologiškai (organizmo atsakas) ir elgesiu. Trumpalaikis stresas paprastai yra nekenksmingas mūsų organizmui. Jis mobilizuoja organizmo gynybinius mechanizmus, aktyvina imuninę sistemą. Visai kas kita yra ilgalaikis stresas. Jo metu yra išsekinama, slopinama imuninė sistema. Dėl to organizmas praranda gebėjimą kovoti tiek su infekcija, tiek su kitokio pobūdžio ligomis: onkologiniais susirgimais, lėtinėmis ligomis ir t.t. Nerastume nė vienos ligos, kurios aprašyme kaip vienas iš etiologinių ar skatinančių progresavimą faktorių nebūtų minimas stresas. Jo poveikį jaučia kiekvienas organas, pradedant nuo centrinės nervų sistemos. Jis netgi įtakoja pagumburį ir hipofizę, kurie suderina organizme hormoninį reguliavimą. Ilgalaikis stresas blogina smegenų darbą: sumažėja reakcija, gebėjimas įsiminti ir samprotauti. Nemiga yra labai dažna įtemptą gyvenimą gyvenantiems žmonėms. O miegas, kaip žinia, yra nepaprastai svarbus darniam organizmo funkcionavimui. Jo metu trumpalaikė atmintis pereina į ilgalaikę, o tai yra ypač svarbu žmonėms, dirbantiems protinį darbą ar besimokantiems, jau nekalbant apie poveikį kardiovaskulinei sistemai. Stresas nuveikia didžiulį darbą formuojantis aterosklerozei ir arterinei hipertenzijai, labai dažna streso pasekmė – miokardo infarktai.

Kaip išvengti streso?

Yra du būdai: pirmasis – nemedikamentinis, antrasis – vaistų pagalba. Nemedikamentinis būdas rekomenduoja sulėtinti gyvenimo tempą. Skirkite laiko sau: klausykitės klasikinės muzikos, ji jus nuramins. Eikite pasivaikščioti (patartina vaikščioti ne mažiau kaip 45 min. per dieną), bėgiokite, užsiiminėkite joga, meditacija. Yra patariama net vesti streso dienoraštį, po to išanalizuoti jo priežastis ir ieškoti efektyvaus problemų sprendimo. Valgykite bananus, nes juose yra serotonino, kuris dar vadinamas „laimės hormonu“, gerkite vaistažolių arbatas (pvz., ramunėlių – ne tik nuramins, bet ir sumažins skrandžio rūgštingumą, medetkų, apynių, jonažolių – nuramins, pakels nuotaiką). Labai svarbūs nervų sistemai B grupės vitaminai. Venkite rūkymo, alkoholio, kofeino. Įdomus faktas, kad žalia, mėlyna spalvos ramina, o geltona ir oranžinė sukelia nerimą, įtampą. Nekelkite per didelių reikalavimų sau ir nereikalaukite per daug iš kitų, nes tai tik didina įtampą, nepasitenkinimą, susierzinimą.

Jei dėl laiko trūkumo ar kitų priežasčių jūs negalite viso šito padaryti, jums reikėtų pagalvoti apie medikamentinį būdą. Miego sutrikimams, nerimui, nervinės įtampos mažinimui puikiai tiks naujai pasirodęs preparatas DORMIPLANT. Jo sudėtyje yra laiko patikrintos, dar mūsų senolių naudotos medžiagos: valerijono šaknis ir melisos lapai. Be abejonės, į preparatą įeina šių medžiagų koncentruoti ekstraktai, todėl jų poveikis bus stipresnis nei tų pačių medžiagų arbatų poveikis. Jei gydytojas nepaskiria kitaip, preparatą reikėtų vartoti 2 kartus per dieną po 2 tabletes. Vaistas yra ne receptinis, todėl jo lengvai galima įsigyti vaistinėse.

„Laimingo gyvenimo esmė yra tvirta ramybė ir nepajudinamas tikėjimas, o žmonės ieško progų nerimti ne nešdami, o vilkdami savo naštą pavojingais gyvenimo keliais. Todėl jie nuolatos vis labiau tolsta nuo tikslo ir kuo daugiau stengiasi, tuo labiau kliudo sau, tempdami save atgal. Čia kaip bėgant labirintu: skubantieji susipainioja.“ (L.A.Seneka).

A.Stefanovič

Gydytoja

Užsk.13747