Šauliai nori, kad skambėtų jų vardas ir balsai

Birutė NENĖNIENĖ

Šeštadienį Vilkaviškio šaulių kuopa paminėjo šaulių veiklos atkūrimo 15-ąsias metines. Kuopos vadas Romualdas Ramanauskas priminė istoriją: grupelė tautiškai nusiteikusių žmonių į steigiamąjį susirinkimą susirinko 1990 metų liepos 21 dieną. Archyve
išsaugotas šio susirinkimo nutarimo originalas.

1991 metų gruodį būrys išaugo į kuopą, dar po pusantrų metų – į rinktinę. Susibūrė
kuopos Kybartuose bei Pilviškiuose.

1993 metų birželį Vilkaviškio šaulių kuopai buvo suteiktas Petro Karužos vardas.
Petro Karužos brolis Kazys Karuža, Los Andžele daug metų vadovaujantis J.Daumanto šaulių kuopai, parėmė savo kraštiečių judėjimą.

Renginio metu jaunieji šauliai nunešė gėlių į Vilkaviškio kapines, prie Karužų šeimos
kapo ir prie pirmojo šaulių vado Albino Čebatoriūno ir aktyvaus šaulio Alfonso Pumerio
kapų. Šių žmonių atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Vienas seniausių šaulių
Vytautas Strakalaitis trumpai pasidalijo prisiminimais apie veiklos pradžią: daug kartų
dalyvauta įvairiose šventėse, talkose, budėta atsakinguose postuose, prisidėta atstatant
nepriklausomybės paminklus, kryžius. Pasidžiaugė ir tuo, kad jam patikima siūti uniformas. Šaulius pasveikino Karo prievolės administravimo tarnybos vadas Remigijus Kurauskas.

Kuopos vadas R.Ramanauskas padėkos raštus už aktyvią veiklą įteikė šauliams
veteranams Irenai Valaitienei, Kostui Bubniui, Jonui Tamašauskui, Vytautui Strakalaičiui.

Lietuvos šaulių sąjungos Marijampolės apskrities šaulių 4-osios rinktinės vadas Raimondas Mertinkaitis gerai įvertino Vilkaviškio kuopos veiklą, sakė, jog ji yra pirmaujanti apskrityje, linkėjo toliau neprarasti entuziazmo ir jėgų. Vadas garbingus apdovanojimus – rinktinės garbės šaulio ženklus – įteikė Juozui Petrikui, Vincui Puskunigiui ir Jonui
Runui. Už aktyvią veiklą rinktinės vadas padėkos raštus įteikė jaunųjų šaulių vadui
Edgarui Diržiui ir kuopos vadui R.Ramanauskui.

Pastaruoju metu šaulių veikloje noriai dalyvauja apie šimtas jaunų ir garbaus amžiaus žmonių.

Tarp jaunimo neišvengiama kaitos, nes sulaukę aštuoniolikos metų vieni tampa
savanoriais, kiti išvyksta mokytis.

Nerikiuotės šauliams aktyviau dalyvauti sutrukdo ligos ar tolesni atstumai.
Iš šventėje dalyvavusių uniformuotų jaunuolių išgirdau, jog šaulių veikloje juos
traukia įdomus gyvenimo būdas, ypač kai išvažiuoja į stovyklas, pratybas ar varžybas.
Mergaitės šypsojosi, išgirdę vaikinų pašmaikštavimus, jog į šaulių organizaciją ateinančios dėl jų.

Kai kurie garbaus amžiaus šauliai sakė, jog jiems užsivilkti uniformas buvo savaime
suprantamas dalykas. Tai – šeimos tradicijų, ankstesnio gyvenimo kelio tąsa, nes vienų
tėvai buvo Lietuvos kariuomenės savanoriai, kiti patys pokario metais dalyvavo rezistencinėje veikloje, už kurią kalėjo Sibire ar buvo persekiojami tėvynėje. Šaulių gretas papildo
ir viduriniosios kartos žmonės. Į šį susirinkimą ką tik pasiūta uniforma pasipuošęs
atėjo vilkaviškietis Juozas Bačinskas. Jis šaulių veikla domisi seniai. Buvęs černobylietis
sakė, jog nori laisvalaikiu užsiimti kuo nors prasmingu. Į draugystę dar pasikvietė
bičiulį Joną Tamašauską. Kuopos vado R.Ramanausko teigimu, pastaruoju metu prašymus priimti į šaulius parašė dar keliolika žmonių.

Kuopos jubiliejui puikią dovaną paruošė šaulys Jonas Runas. Jo iniciatyva susibūręs
naujas mišrus ansamblis pirmą kartą parodė savo programą. Skambias, retesnes liaudies
dainas keitė pačių dainininkų bei šaulių sukurta ir skaitoma poezija, šaulių J.Petriko ir
E.Katiliaus muzikavimai. Anksčiau šauliai turėjo ansamblį vien iš savųjų, dabar jį
atnaujino naujais balsais ir veidais tų vilkaviškiečių, kurie savanoriškai atsiliepė į
kvietimą. Vadovauti ėmęsis J.Runas sakė, jog turi tikslą gerai pasiruošti apskrityje
vyksiančiai apžiūrai, nes nori, kad šaulių vardas skambėtų plačiai.

Po oficialios programos buvo galima įsitikinti, jog šauliai draugiški ir balsingi, moka
linksmintis. Jiems pabūti kartu buvo gera neseniai vado R.Ramanausko rūpesčiu gautose
erdviose patalpose J.Basanavičiaus gatvėje.