Paciento kraujo tyrimai parodo persirgtas ir net būsimas ligas

Eglė KVIESULAITIENĖ

Pas gydytoją kreipęsis ir rimtesniais negalavimais nusiskundęs pacientas pirmiausia
nukreipiamas atlikti kraujo tyrimų. Parnešęs medikui skaičių primargintą lapelį žmogus
paprastai jame nesupranta nieko, o gydytojui tai sako labai daug.

Tyrimai tobulėja

Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centro vadovė, daugiau kaip du dešimtmečius anksčiau ligoninėje, o dabar poliklinikoje gydytoja terapeute dirbanti Regina Ražukienė įsitikinusi, jog tyrimai medikui suteikia labai daug informacijos, tačiau gali ir labai
suklaidinti.

Medicinos mokslas egzistuoja tūkstantmečius, tačiau žmonės ir šiais laikais serga nė
kiek nemažiau. Ligos tobulėja drauge su medicinos pažanga. Vienos įveikiamos, kitos
atsiranda naujai, tačiau labiausiai jaudina tradiciniai, kaskart besikeičiantys ir skirtingus simptomus duodantys susirgimai. Ligas sukeliantys mikroorganizmai prisitaiko prie
aplinkos, sukurtų vaistų, kaskart kinta.

– Tyrimai taip pat nuolat tobulėja, atrandami vis nauji, jie labai padeda gydytojo
darbe, – aiškino R.Ražukienė. – Su naujausiais medicinos laimėjimais šioje srityje gydytojai supažindinami seminarų metu.

Būdingi daugeliui

Tyrimai, kaip ir visas gydymas, skirstomi į lygius. Tretinio lygio įstaigose daromi
sunkiausių, neaiškiausių ligų tyrimai. Antriniame lygyje – ligoninėje – laboratorija atlieka
tuos tyrimus, kurie reikalingi išaiškinti ten gydomas ligas. Pirminės sveikatos priežiūros
centre daromi elementarūs tyrimai, kurie atskleidžia negalavimą, kad šeimos gydytojas
galėtų skirti vaistus ar nukreipti pacientą aukštesnio lygio specialistams.

– Pagal tyrimo rezultatus medikas iškart mato, jog kai kurie parametrai nėra
normalūs, – aiškino R.Ražukienė. – Tačiau būtų labai paprasta nustatyti diagnozę, jei
nukrypimą nuo normos sukeltų tik viena konkreti liga. Net pats ligonis galėtų iš tyrimų
nuspręsti, kuo serga ir kaip gydytis. Deja, tie patys nukrypimai nuo normos būdingi
daugeliui ligų, tad medikas turi susisteminti kelis duomenis, paskirti papildomų tyrimų,
kad išsiaiškintų diagnozę.

Tačiau pasitaiko atvejų, kai tyrimai priverčia suglumti net labiausiai patyrusį
specialistą. Nors paciento kraujo rodikliai būna nepriekaištingi, medikai žino, kad jam
gyventi teskirta labai trumpai.

Pirmiausia – kraujas

Kraujas – vienas pagrindinių kūno audinių, kuris prasiskverbia į visus organus.
Būtent todėl jame medicina pirmiausia pradėjo ieškoti informacijos apie žmogaus
sveikatą.

Kraujo sudėtis ir fizinės savybės yra pastovūs dydžiai. Bet koks nukrypimas nuo
normos rodo organizmo veiklos sutrikimą, todėl susirgus vienas pirmųjų atliekamas kraujo
tyrimas. Kraują sudaro kraujo ląstelės ir kraujo plazma. Kraujo ląstelių – eritrocitų,
leukocitų, trombocitų kiekis kraujo tūryje vadinamas hematokrito rodikliu. Jis mažėja
nukraujavus, o didėja netekus skysčių, pritrūkus deguonies, taip pat tam tikrų ligų metu.

Rodo sutrikimus

Kraujo plazma – tai gelsvas skystis iš vandens bei baltymų, mineralinių medžiagų,
gliukozės, lipidų, aminorūgščių, ištirpusių medžiagų apykaitos produktų ir kt. Plazmos
baltymai atlieka svarbias kraujo funkcijas. Įvairių ligų metu gali padaugėti ar sumažėti
baltymų, pakisti jų sudedamųjų dalių santykis.

Gliukozės koncentracijos nustatymas kraujo plazmoje svarbus vertinant cukrinio
diabeto eigą. Dažnai tiriami kraujo plazmos riebalai ir cholesterolis, jų koncentracijos
nustatymas svarbus aterosklerozės rizikai įvertinti. Remiantis įvairių medžiagų koncentracija kraujo plazmoje galima diagnozuoti įvairius medžiagų apykaitos, inkstų ar
kepenų veiklos sutrikimus.

Eritrocitai – raudonosios kraujo ląstelės. Eritrocitų kiekio padidėjimas kraujyje vadinamas eritrocitoze. Ji gali atsirasti sergant lėtinėmis plaučių ar širdies ligomis. Kai eritrocitų ir hemoglobino kiekis sumažėja, susergama mažakraujyste.
Svarbus kraujo rodiklis yra eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). ENG didėja sergant
infekcinėmis ligomis, esant uždegimui, navikams.

Leukocitai – baltosios kraujo ląstelės, kurios skirstomos į kelias rūšis. Kai kurių
padaugėja susirgus infekcine liga, sergant alerginėmis, odos ligomis, užsikrėtus parazitais,
pažeidus audinius, o sumažėja piktybinių kraujo ligų metu.

Trombocitų padaugėja po operacijų, praradus daug kraujo, pašalinus blužnį, sergant
kai kuriomis infekcinėmis ar navikinėmis ligomis, o sumažėja tuomet, kai pažeidžiami
kaulų čiulpai, susergama ūminėmis uždegiminėmis ligomis, miokardo infarktu, mažakraujyste.

Brangūs, bet tikslūs

Kraujyje randama informacija ne tik apie dabartines, bet ir anksčiau persirgtas ligas.
Tyrimai įspėja ir apie ateityje galimus susirgimus. Tačiau kiekvieno žmogaus organizmas
unikalus, tad ir į tuos pačius susirgimus reaguoja skirtingai.

Būna atvejų, kai ligos nerodo kiti tyrimai, tačiau ji nustatoma iš kraujo. Pavyzdžiui,
pasitaiko, kad infarkto nerodo elektrokardiograma, tačiau specifinis kraujo tyrimas
markeriu širdies pažeidimą rodo. Specifinių markerių yra ir kitoms ligoms – ypač
onkologinėms – nustatyti. Nors rajono gydymo įstaigų laboratorijos juos gali atlikti,
tačiau reagentai labai brangūs, o išlaidų neapmoka ligonių kasos.

Skirs lėšų

R.Ražukienė sakė, jog dažnai pacientai patys prašo padaryti kraujo tyrimus. Bene
populiariausias, ypač tarp vyresnės kartos pacientų – ištirti kraujo nusėdimą. Tačiau šis
tyrimas, anot gydytojos terapeutės, rodo, jog organizme yra uždegiminis procesas. Šiais
laikais yra daug efektyvesnių tyrimų, tiksliau nustatančių susirgimą.

Kraujo tyrimai atliekami kompiuterizuotose laboratorijose, kur atsakymas gaunamas
per keletą minučių. Neseniai Pirminės sveikatos priežiūros centras dalyvavo projekte ir
laimėjo lėšų, kurios bus skiriamos ne tik patalpų renovacijai, bet ir atnaujinti laboratoriją.