Pamirštas ežero vardas
Čikagoje 1964 metais išleistoje knygoje „Pietinė Lietuva“ (Grigalius Valavičiaus 1559
metų Lietuvos girių aprašyme) rašoma, kad Vilkaviškio apskrityje yra dveji Paežeriai.
Antrieji Paežeriai, vietoje vadinami Pažeriai, yra dvaras – apie 4 km į vakarus nuo
Vilkaviškio miestelio, prie vadinamo Pažerių ežero. Šio ežero vardas yra pamirštas. Prie
jo šiaurinės pusės yra senas (įsikūręs XVI a. šimtmečio pabaigoje, o gal ir anksčiau)
Patunkiškių kaimas. Šio kaimo vardas Patunkiškiai rodo, kad jis atsirado prie ežero
Tunk, bet šio vandenvardžio žodžio šaknis yra kilusi Tvanko ar Tvanksto (seniau galbūt
tariamo Tvunko arba Tvunksto) ežero vardo. Dėl lengvesnės žodžio tarsenos iš Patvunkiškių (ar Patvunkstiškių) vardas išvirto į Patunkiškius. Ežeras, matyt, senovėje dar
labiau buvo tvankstus-tvankus: pakildavo, patvindavo, išsiliedavo, išpusdavo. Beje, Karaliaučius senovėje vadinosi Tvangste (Tvanksta), lietuviškai – tvanka (tvenkinys).
Analogiškai Kisiniškių kaimas yra kilęs iš Kastiniškių kaimo vardo, nes bėgantis iš
Paežerių (Tvanksto) ežero į Šeimeną upelis vadinamas Kastiniu. Knygoje rašoma, kad
čia pat, ant Kastinio upelio kranto, yra Kisiniškių malūnas. Viensėdis (dvarelis), esantis
šio ežero pusiasalyje, iš trijų šonų apsuptas ežero vandens, tartum ežero ausyje, vadinamas Ausiniškiais (lenkiškai – Owseniszki). Į pietus nuo Paežerių ežero yra drėgnoka
Uosijos giraitė.
Antanas ŽILINSKAS
Vilkaviškio krašto muziejaus direktorius



Parašykite komentarą
Tik prisijungę vartotojai gali komentuoti.