Savaitės klausimas

Kaip Jūsų prisiminimuose atgyja 1991 metų sausio 13-osios įvykiai?

Romualdas RAMANAUSKAS, mokytojas, šaulių kuopos vadas:

– Ir laužai, ir dainos, žmonių rimtis, susitelkimas – viskas išlikę širdyje. Tai buvo
didžiausias patriotizmo pasireiškimas. Gaila, kad kai kurie ten buvę vyresni žmonės
kalba, jog jau viskuo nusivylė. Dirbant su jaunaisiais šauliais norisi jiems parodyti mūsų
tautos laisvės siekimą, esame numatę įvairių ekskursijų. Viena jų – į sausio įvykius
menančias vietas.

Dalia BUTAUSKIENĖ, Registrų centro matininkė:

– Labai džiaugiuosi, kad buvo įtvirtinta nepriklausomybė. Žmonių aukos liūdina, bet
per laiką liūdesys praeina. Juk ir šiaip kasdien žmonės miršta, žūsta, o Sausio 13-osios
aukos turėjo prasmę.

Evelina TREČIOKAITĖ, Vilkaviškio S.Nėries vidurinės mokyklos 8 klasės mokinė:

– Man keturiolika metų. Apie sausio įvykius žinau iš istorijos pamokų, iš mamos ir
tėtės, senelių bei aplinkinių žmonių pasakojimų. Man tai – sena istorija. Palyginus su kitais
įvykiais, tai nėra taip baisu. Ir išmokti lengviau nei kaip vien iš vadovėlio, nes dažnai
girdžiu apie tai šnekant.

Marija LINKEVIČIENĖ, UAB „Vėtrungė“ buhalterė:

– Tos nakties patirtas baisumas išlikęs iki dabar. Juk savo gyvenime nebuvome patyrę
didesnių pavojų ar karų. Gaila žuvusių. Bet mes, sulaukę vyresnio amžiaus, ir taip
suvokiame, jog gyvenime viskas trapu…

Jonas ZUBAVIČIUS, tautodailininkas:

– Patirti jausmai išlikę daugelio žmonių širdyse. Nesvarbu, kad politika suskaldė,
graužia ekonomika. Esu įsitikinęs, jei atsitiktų kas baisaus, žmonės vėl susivienytų ir
pakiltų prieš pavojų. Apie sausio dienas papasakoti kartais pakviečia į mokyklas. Tada
važiavau negalvodamas, kas ir kaip įvyks, bet dėl to, kad nebūtų gėda prieš savo vaikus.