|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Žemės ūkis
|
|
|
Vienas pagrindinių priemonės „Sumanieji kaimai“ tikslų – didinti kaimo vietovių patrauklumą, gyvenimo šiose vietovėse kokybę.
Dariaus ŠYPALIO nuotr.
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis teikti Sumanių kaimų strategijas (toliau – Strategija) Nacionalinei mokėjimo agentūrai.
Skatina išnaudoti vietos stipriąsias puses ir galimybes
2023–2027 metų strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ pirmiausia turi skatinti pačią vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus.
Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.
Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.
Kokios veiklos remiamos?
Sumanaus kaimo projektai, kaip kompleksiniai Strategijos elementai, gali apimti įvairias veiklas. Jais turi būti siekiama skatinti socialinę įtrauktį, ekonominę plėtrą, inovacijas žemės ūkyje, įskaitant žiedinę bioekonomiką bei tvarią miškininkystę. Taip pat skatinama prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo galimybės ir kokybė.
Kaimo vietovių situacijos ir poreikiai labai įvairūs, todėl visi kaimai, kaimo bendruomenės ir vietos gyventojai gali būti savaip novatoriški, sumanūs ir remtis vietos pranašumais bei galimybėmis.
Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau.
„Sumanus kaimas sukurtas Austrijoje, Stanz miestelyje. Projekto tikslas – socialinės inovacijos ir skaitmeninimas pereinamuoju laikotarpiu energetikos srityje. Estijos pavyzdys – transporto paslaugos pagal poreikį – tai išmanioji logistika, pritaikyta vaikų pomėgiams. Lenkijoje pagal projektą įrengta lietaus vandens filtravimo sistema“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.
Būtina paminėti, kad ši intervencinė priemonė nėra susijusi tik skaitmeninimu ar informacinių technologijų diegimu. Visų pirma, bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į savo ateities kūrimą, įskaitant, jeigu prireikia, skaitmeninių technologijų panaudojimą.
Kokio dydžio paramą galima gauti?
Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir jų fiziniai bei juridiniai partneriai – sumanaus kaimo projektų vykdytojai. Prireikus projektų vykdytoju gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumanių kaimų ir (ar) miestų srityse.
Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 tūkst. Eur, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 tūkst. Eur.
Remiamam vienam sumanaus kaimo projektui didžiausia numatyta suma – 200 tūkst. Eur.
Svarbiausia – integracija ir inovacijos
Sumanaus kaimo strategijos bus atrenkamos pagal atrankos kriterijus. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys, pakomentavo vyriausioji specialistė J. Dokudovič.
„Vienas iš atrankos kriterijų, kuriam skiriami 25 balai, yra BŽŪP Strateginio plano 8 tikslo siekimas, t. y. Strategijos, kurios orientuotos į verslo iniciatyvas, kaimo gyventojų ir bendruomenių užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, taip pat Strategijos, kurios didina kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas ir viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimą. Šiuo kriterijumi siekiama pasitelkiant skaitmeninius sprendimus spręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas. Nemažai balų skiriama partnerystei. Atitikus visus kriterijus galima surinkti 30 balų. 10 balų skiriama, jei Strategija įgyvendinama ne mažiau kaip su trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais, pavyzdžiui, verslu, NVO, bendruomene, ūkininkais. Mokslo institucijų dalyvavimas Strategijoje turi įveiklinti praktines, eksperimentines žinias, rasti praktinius sprendimo būdus lokalioms problemoms spręsti ir jas pritaikyti konkrečioje Strategijos ar projekto veikloje (pvz., kaip pritaikyti sumanios drėkinimo sistemos įrengimą konkrečioje vietoje, vėjo jėgainių parko įrengimą ir pan.). Taip pat 10 balų skiriama, jei Strategija bus įgyvendinama bendradarbiaujant VVG“, – sakė ministerijos atstovė.
Ji pabrėžė, kad labai skatinama nauja iniciatyva – į Strategiją ir (arba) sumanaus kaimo projektą pritraukti investuotoją, kuris galėtų investuoti ekonominiais ir (arba) intelektiniais ištekliais (t. y. piniginėmis lėšomis, pastatais, įrenginiais, transporto priemonėmis ir pan.) arba intelektiniu kapitalu.
Vertinant pateiktus projektus būtų atsižvelgiama ir į dar keletą svarbių kriterijų: ar bent vienas projekto vykdytojas 100 proc. įgyvendina projektą aplinkosaugos srityje (pvz., žiedinės ekonomikos, klimato kaitos), ar bent vienas projekto vykdytojas yra jaunas žmogus iki 29 metų arba kuriamos paslaugos jaunimui, ar bent vieno projekto veiklomis bus kuriamos arba plėtojamos viešosios paslaugos.
„Svarbu, kad projektų veiklose turėtų būti integruoti sumanumo ir inovatyvumo elementai, o jų įgyvendinimo poreikis būtinai turi atitikti Strategijos teritorijos ir jos gyventojų poreikius“, – akcentavo J. Dokudovič. Norint sukurti sumanų kaimą, inicijuoti permainas savo gyvenamojoje vietovėje ir aktyviai jas įgyvendinti, vietos bendruomenės, gyventojai ir kiti gyvenimo kokybės kaime gerinimui prijaučiantys asmenys turi kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos atstovaujamą vietos veiklos grupę ir pradėti dialogą dėl bendrų veiksmų pokyčių.
Užsk. 626
Įgyvendinant Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą, balandžio mėnesio pradžioje startavo intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“, kuria remiama tokių kaimų plėtra ir į inovatyvias veiklas bei pažangius sprendimus siekiama įtraukti pačius gyventojus. Tad vietos veiklos grupės (VVG) gali pradėti rengti strategijas, vykdyti projektų atranką ir ruoštis teikti Sumanių kaimų strategijas (toliau – Strategija) Nacionalinei mokėjimo agentūrai. |
2023–2027 metų strateginiame plane akcentuojama, kad intervencinė priemonė „Sumanieji kaimai“ pirmiausia turi skatinti pačią vietovę keistis per modernius ir reikšmingus sprendimus.
Sumanieji kaimai – tai socialinės ekonominės sistemos, kurių vystymusi suinteresuoti vietos gyventojai, siekdami padidinti kaimo vietovių patrauklumą ir gyvenimo kokybę, remdamiesi vietos stipriosiomis pusėmis ir galimybėmis, užtikrindami kuo didesnį kaimo gyventojų įsitraukimą ir bendradarbiavimą, panaudoja skaitmeninių ir kitų pažangių technologijų siūlomus sprendimus kaip tobulėjimo priemones.
Tokių kaimų atsiradimo pagrindinis rezultatas – gyvenimo kokybės kaimo vietovėse gerinimas. Sumanaus kaimo strategijų paraiškos pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo balandžio 2 d. iki gegužės 31 d.
Sumanaus kaimo projektai, kaip kompleksiniai Strategijos elementai, gali apimti įvairias veiklas. Jais turi būti siekiama skatinti socialinę įtrauktį, ekonominę plėtrą, inovacijas žemės ūkyje, įskaitant žiedinę bioekonomiką bei tvarią miškininkystę. Taip pat skatinama prieigos prie informacinių ir ryšių technologijų plėtra, jų naudojimo galimybės ir kokybė.
Kaimo vietovių situacijos ir poreikiai labai įvairūs, todėl visi kaimai, kaimo bendruomenės ir vietos gyventojai gali būti savaip novatoriški, sumanūs ir remtis vietos pranašumais bei galimybėmis.
Sumaniųjų kaimų patirties pavyzdžių jau galima rasti kai kuriose Europos Sąjungos šalyse, kur bandomieji projektai pradėti įgyvendinti anksčiau.
„Sumanus kaimas sukurtas Austrijoje, Stanz miestelyje. Projekto tikslas – socialinės inovacijos ir skaitmeninimas pereinamuoju laikotarpiu energetikos srityje. Estijos pavyzdys – transporto paslaugos pagal poreikį – tai išmanioji logistika, pritaikyta vaikų pomėgiams. Lenkijoje pagal projektą įrengta lietaus vandens filtravimo sistema“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Programos LEADER ir Kaimo plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jelena Dokudovič.
Būtina paminėti, kad ši intervencinė priemonė nėra susijusi tik skaitmeninimu ar informacinių technologijų diegimu. Visų pirma, bendruomenės turėtų sutelkti dėmesį į savo ateities kūrimą, įskaitant, jeigu prireikia, skaitmeninių technologijų panaudojimą.
Paramą strategijai įgyvendinti galės gauti VVG ir jų fiziniai bei juridiniai partneriai – sumanaus kaimo projektų vykdytojai. Prireikus projektų vykdytoju gali būti pasirinkta mokslo, studijų ar konsultavimo įstaiga, inovacijų brokeris, turintis mokslo ar ekspertinių žinių žaliosios pertvarkos, kaimo plėtros, sumanių kaimų ir (ar) miestų srityse.
Jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins viena vietos veiklos grupė, didžiausia paramos suma sieks iki 500 tūkst. Eur, jeigu dvi vietos veiklos grupės – iki 600 tūkst. Eur, o jeigu sumaniųjų kaimų strategiją įgyvendins trys ir daugiau vietos veiklos grupių – iki 700 tūkst. Eur.
Remiamam vienam sumanaus kaimo projektui didžiausia numatyta suma – 200 tūkst. Eur.
Sumanaus kaimo strategijos bus atrenkamos pagal atrankos kriterijus. Į ką bus kreipiamas didžiausias dėmesys, pakomentavo vyriausioji specialistė J. Dokudovič.
„Vienas iš atrankos kriterijų, kuriam skiriami 25 balai, yra BŽŪP Strateginio plano 8 tikslo siekimas, t. y. Strategijos, kurios orientuotos į verslo iniciatyvas, kaimo gyventojų ir bendruomenių užimtumą diegiant skaitmeninius sprendimus ir (arba) IT technologijas, taip pat Strategijos, kurios didina kaimo gyventojų socialinę įtrauktį, socialines inovacijas ir viešųjų paslaugų prieinamumo skaitmeninimą. Šiuo kriterijumi siekiama pasitelkiant skaitmeninius sprendimus spręsti kaimo gyventojų socialines ir ekonomines problemas. Nemažai balų skiriama partnerystei. Atitikus visus kriterijus galima surinkti 30 balų. 10 balų skiriama, jei Strategija įgyvendinama ne mažiau kaip su trimis skirtingų sektorių projektų vykdytojais, pavyzdžiui, verslu, NVO, bendruomene, ūkininkais. Mokslo institucijų dalyvavimas Strategijoje turi įveiklinti praktines, eksperimentines žinias, rasti praktinius sprendimo būdus lokalioms problemoms spręsti ir jas pritaikyti konkrečioje Strategijos ar projekto veikloje (pvz., kaip pritaikyti sumanios drėkinimo sistemos įrengimą konkrečioje vietoje, vėjo jėgainių parko įrengimą ir pan.). Taip pat 10 balų skiriama, jei Strategija bus įgyvendinama bendradarbiaujant VVG“, – sakė ministerijos atstovė.
Ji pabrėžė, kad labai skatinama nauja iniciatyva – į Strategiją ir (arba) sumanaus kaimo projektą pritraukti investuotoją, kuris galėtų investuoti ekonominiais ir (arba) intelektiniais ištekliais (t. y. piniginėmis lėšomis, pastatais, įrenginiais, transporto priemonėmis ir pan.) arba intelektiniu kapitalu.
Vertinant pateiktus projektus būtų atsižvelgiama ir į dar keletą svarbių kriterijų: ar bent vienas projekto vykdytojas 100 proc. įgyvendina projektą aplinkosaugos srityje (pvz., žiedinės ekonomikos, klimato kaitos), ar bent vienas projekto vykdytojas yra jaunas žmogus iki 29 metų arba kuriamos paslaugos jaunimui, ar bent vieno projekto veiklomis bus kuriamos arba plėtojamos viešosios paslaugos.
„Svarbu, kad projektų veiklose turėtų būti integruoti sumanumo ir inovatyvumo elementai, o jų įgyvendinimo poreikis būtinai turi atitikti Strategijos teritorijos ir jos gyventojų poreikius“, – akcentavo J. Dokudovič. Norint sukurti sumanų kaimą, inicijuoti permainas savo gyvenamojoje vietovėje ir aktyviai jas įgyvendinti, vietos bendruomenės, gyventojai ir kiti gyvenimo kokybės kaime gerinimui prijaučiantys asmenys turi kreiptis į savo gyvenamosios teritorijos atstovaujamą vietos veiklos grupę ir pradėti dialogą dėl bendrų veiksmų pokyčių.
Užsk. 626
Galerija: Parama
Publikuota: 2024-04-19 10:15:54
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|