Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Pastarąjį kartą kapelą „Pliumpa“ klausytojai galėjo išgirsti Atvelykio šventėje Paežeriuose.

Kęstučio INKRATOS nuotr.

Virbalio kultūros namų kapela „Pliumpa“ – bene jauniausias mėgėjų meno kolektyvas rajone. Visgi nuo jo įkūrimo prabėgo dešimtmetis. Šia proga balandžio 19 d. (penktadienį) Virbalio kultūros namuose skambės įvairios kolektyvo dainos, bus ir kviestinių svečių.

Dauguma muzikantų – senbuviai

Lygiai prieš dešimt metų, per Užgavėnes, Virbalyje susirinkusius žmones palinksminusiems ir instrumentais pagrojusiems Alfonsui Juškevičiui, Jonui Rakauskui, Broniui Vieraičiui toji diena buvo lemtinga. Vyrų trio išaugo į dešimties žmonių kapelą.

Metus naujasis kolektyvas neturėjo pavadinimo, pirmojo gimtadienio proga jį koncerto metu išrinko publika. Variantų buvo įvairių – „Silabriv“ (skaitant iš dešinės – Virbalis), „Virbalio vyrai“, vis dėlto buvo nuspręsta apsistoti ties „Pliumpa“. Toks pavadinimas kapelai suteiktas ne be pagrindo. Pliumpa – tai senasis artezinis šulinys Virbalio aikštės viduryje.

Dauguma kolektyvo narių – senbuviai. Jie kapeloje groja praktiškai nuo susibūrimo. Kolektyvo branduolį šiuo metu sudaro dešimt muzikantų: dvi moterys, septyni vyrai ir moksleivis. Jauniausiam nariui Emiliui Rakauskui – septyniolika. Prieš septynerius metus groti „Pliumpoje“ jį pakalbino tėtukas Jonas. Kapelos birbynininkui šis jubiliejinis koncertas bus paskutinis, nes dėl asmeninių priežasčių jis palieka mėgėjų meno kolektyvą. „Pliumpos“ vadovas Alfonsas Juškevičius prasitarė, kad pritraukti muzikuoti jaunus žmones nėra lengva. Jis ne kartą buvo Virbalio pagrindinėje mokykloje ir kvietė moksleivius prisijungti prie kapelos. Deja, norinčiųjų taip ir neatsirado.

Groja iš klausos

Pirmaisiais gyvavimo metais kapela per metus turėdavo 30–40 koncertų. Kažin ar yra Vilkaviškio rajone kultūros įstaigų, kuriose „Pliumpai“ neteko linksminti vietos gyventojų. Visgi situacija dabar pakitusi. Pasak kapelos vadovo A. Juškevičiaus, žmonės po karantino tapo pasyvesni, o kultūrinis gyvenimas išgyveno sąstingį. Laimei, situacija po truputį keičiasi. Iki birželio vidurio kolektyvas turi susiplanavęs dešimt koncertų. Be to, per karantiną keli „Pliumpos“ nariai susibūrė į kvartetą „Romansai prie pliumpos“. Šio kolektyvo repertuarą sudaro tik lėtos, lyrinės dainos.

Tiesa, kapelai tenka susidurti su nemenkais iššūkiais. Dauguma instrumentų, kuriais groja muzikantai, – asmeniniai, o į koncertus žmonės važiuoja nuosavais automobiliais. Visgi dėl to kolektyvas per daug problemų nekelia. Kapelos vadovas atviras – dauguma muzikantų įkopę į septintą, aštuntą dešimtį, todėl reikia džiaugtis kiekvienu koncertu ar išvyka.

Iššūkis vadovui būna ir tada, kai tenka išrinkti naują kūrinį, nes nemaža dalis „Pliumpos“ narių neskaito natų ir groja iš klausos. Tačiau A. Juškevičius to per daug nusureikšmina. Net ir natų nepažįstantiems žmonėms prieš penkerius metus pavyko Sūduvos krašto kaimo kapelų šventėje „Grok, Jurgeli“ pasirodyti taip, kad „Pliumpa“ buvo atrinkta atstovauti regionui respublikinėse varžytuvėse. Matyt, sėkmę lemia kolektyvo įdirbis, nes į repeticijas žmonės renkasi tris kartus per savaitę. Pasak A. Juškevičiaus, jis mėgsta padirbėti su kiekvienu individualiai. Pradžioje kūrinį „atidirba“ su dainininkais, vėliau – muzikantų eilė.

Muzikuojantis mokytojas

Nuo pat susibūrimo kolektyvui vadovaujantis A. Juškevičius pasakojo, kad lipdamas į sceną specialiai tam nesiruošia, bet visuomet per pasirodymą stengiasi pašmaikštauti, pajuokauti ir taip pavergti publiką.

Pačiam kapelos vadovui teko dirbti įvairių darbų. Didžiąją dalį savo gyvenimo vyras paskyrė pedagoginiam darbui, bet muzikos niekuomet neišsižadėjo. Ši meninė veikla jį lydi visą gyvenimą. Pašnekovas pasakojo, kad net studijuodamas taikomąsias grafines technologijas tuomečiame Šiaulių pedagoginiame institute bei ruošdamas savo baigiamąjį darbą pagamino skrabalus – tradicinį lietuvišką mušamąjį instrumentą. Beje, jie tebesaugomi dabar jau Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje. Kai reikia, nagingas vyras nevengia ir kapelos muzikantų instrumentus pataisyti.

Paklaustas, kaip kapelą įsivaizduoja po penkerių metų, vadovas teigė, kad taip toli į ateitį nežiūri. Pasak pašnekovo, reikia gyventi šia diena, o visa kita susidėlios savaime.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---