Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Kūryba

---

„Ąžuolo“ progimnazijos aštuntokas Žygimantas Narušis tapo paskatinamosios grupės prizininku.

Andriaus GRYGELAIČIO nuotr.

Vasario 16-osios Akto originalo atradėjo, Europos Parlamento nario prof. Liudo Mažylio pasirašytos padėkos už sėkmingą dalyvavimą eilėraščių ir esė konkurse „Švenčiu Lietuvą“ atkeliavo ir į Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnaziją.

Ne pirmą kartą šiame konkurse dalyvaujantis progimnazijos aštuntokas Žygimantas Narušis tarp 15–19 metų konkursantų tapo paskatinamosios grupės prizininku. Konkurso iniciatoriaus prof. L. Mažylio padėka skirta ir jam, ir jo mokytojai Vilmai Anelauskienei.

Daugiau nei 600 mokinių konkursui siuntė savo eilėraščius, esė, rašinius. Svarbiausiu kūrinio vertinimo kriterijumi šiemet buvo atsakymas į klausimą „Už ką esu dėkinga (-as) Lietuvai?“. Vertinant atsižvelgta ne tik į mokinių žinias apie Lietuvą, tėviškę, bet ir jausmą, emociją, kurią jie sugebėjo perteikti savo kūriniu.

Beje, sėkmė „Ąžuolo“ progimnazijos aštuntoką Ž. Narušį lydėjo ir epistolinio rašinio konkurse. Jo darbas pateko į respublikinį etapą.



„Santakos inf.

---

Žygimantas NARUŠIS



Vasario rytas

Šlepsiu ryte per baltą sniegą

Girdžiu – parskridęs paukštis gieda.

Pavasarėjančiam take

Snieguolė kalas paslapčia.



Žengiu tolyn, matau aš Saulę,

Pilkieji debesys jau pasitraukia,

Gėriuosi ir svajoju nejučia,

Auksinės kasos driekiasi gatve.



Mažais dalykais moku aš grožėtis,

Gimiau Lietuvoje – nereikia juk stebėtis.

Pamačius varveklį, mintys ima lietis,

Ko gero, įkvėpimas – stiprusis mano tėtis.



Žaliom savo akim sunku viską aprėpti,

Tik Lietuvėlėje gali išmokt mylėti.

Atrodo Ji mažytė – istorijoj tikrai didi,

Pažinęs tokį kraštą užmiršti negali.



Be herojų – manęs turbūt nebūtų?

Prisiverčiu susimąstyt truputį.

Jeigu ne Vytauto drąsa,

Mano širdy glūdėtų tuštuma.



Galėtų Vytautų ir šiandien būt daugiau,

Kad eitų Didįjį čia prisišaukt...

Tai meilė degtų dar stipriau,

Lietuviai jaustųsi tvirčiau.



Dėkoju, kad nepalaužiama esi,

Dėkoju, kad užaugini,

Dėkoju už potyrius skaudžius, –

Gyvenimas nėra tik... apie varveklius.



Nemąstantis tironas puola,

Jei šauktų, stotume į kovą.

Siaubūnai, bėkite tolyn,

Nedrįskit artintis – šalin!



Niekam neleisiu pasiduoti, –

Drauguži mielas, prisijunk dainuoti.

Garbinga žeme, tavyje gimiau,

Apglėbti noriu kuo stipriau.



Stovės per amžius ši Dama,

Brangi žemelė kaip Mama.

Lai tegyvuoja vien Šviesa,

Jos vardas – Grožis – Lietuva!

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---