„Santaka“ / Priimamos paraiškos paramai melioracijos sistemoms atnaujinti / Žemės ūkis

santaka.info
Vilkaviškio krašto laikraštis


Orai Vilkaviškyje


Siūlykite temą

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą
Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.

Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

Skelbimai

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)


Vieta ir darbo laikas



Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Žemės ūkis

Dalinkitės:  


Didelė dalis melioracijos inžinerinių statinių Lietuvoje yra kritinės būklės, o tai turi didelės įtakos ūkininkų derliui.

Sigito STRAZDAUSKO nuotr.


Priimamos paraiškos paramai melioracijos sistemoms atnaujinti


„Dabar Panevėžio rajono laukuose ežerai tyvuliuoja, – vasario pabaigoje teigė Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkė Danguolė Kuzmienė. – Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų, įrengtų daugiau kaip prieš pusšimtį metų, ūkininkai praranda dalį, o kartais ir visą derlių.“



Kritinė melioracijos būklė

Kaip pažymėjo Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento Melioracijos ir infrastruktūros skyriaus patarėja Violeta Važnevičienė, valstybei nuosavybės teise priklausančių 54 proc. melioracijos inžinerinių statinių nusidėvėjimo lygis siekia net 74, 4 proc. ir toliau krinta po 1 proc. kasmet. „Iš 2, 5 mln. ha nusausintų drenažu žemės ūkio naudmenų 2 mln. ha esantis drenažas yra kritinės būklės“, – akcentavo ministerijos atstovė.

Pasak jos, lėšų poreikis blogos būklės melioracijos inžineriniams statiniams rekonstruoti yra gerokai perkopęs milijardą eurų.

„Panevėžio rajonas yra viena iš daugiausiai melioracijos sistemų turinčių vietovių Lietuvoje. Melioracijos sistemos įrengtos 115, 5 tūkst. ha žemės plote. Ir nors pastaraisiais metais šiems įrenginiams tvarkyti rajonas gauna nemažai lėšų, atnaujinta tik nedidelė dalis. Per metus galime rekonstruoti po 180–200 km griovių, o jų rajone yra apie 2 000 km. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų lietingais metais ūkininkai praranda dalį derliaus, o vietomis ir visą“, – padėtį apibūdino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Zita Bakanienė.





Melioracijai numatyta 11, 2 mln. eurų

ŽŪM, įvertinusi kritinę melioracijos inžinerinių statinių būklę, jų atnaujinimą įtraukė į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą (SP). Jame numatytos intervencinės priemonės „Investicijos į melioracijos sistemas“ tikslas – pasinaudojant parama rekonstruoti esamas melioracijos sistemas, sudarant galimybes ūkiams didinti veiklos produktyvumą, užtikrinti tvarią vandens apsaugą nuo taršiųjų medžiagų.

Paraiškos paramai gauti pagal šią intervencinę priemonę priimamos nuo kovo 1 d. iki balandžio 30 d.

Remiamos veiklos ir šiemet joms numatytos lėšos:

• reguliuojamojo drenažo įdiegimas į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas (4 mln. Eur),

• esamų melioracijos sistemų rekonstravimas (7, 2 mln. Eur).



Galimi pareiškėjai

„Panevėžio rajono savivaldybė paraišką paramai gauti pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ pateikė praėjusių metų rudenį. Nors finansavimo sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dar nepasirašyta, bet suskaičiavę balus manome, kad paramą gausime. Šias lėšas panaudosime melioracijos sistemoms atnaujinti Jotainių, Mikėnų, Vadoklių kadastro vietovėse. Tikimės sutvarkyti 19 km griovių ir 2 tiltus. Ir per šį kvietimą teiksime paraišką. Norime sutvarkyti Perekšlių ir Sujetų kadastro vietovių melioracijos sistemas. Ūkininkams, kurių žemėje vykdomi šie projektai, finansiškai nereikia prisidėti. Šiems projektams 65 proc. reikalingų lėšų skiriama iš SP, o 35 proc. – Panevėžio rajono savivaldybės indėlis. Visi įrenginiai yra valstybės turtas, o juos sutvarkius tiesioginę naudą gaus tose teritorijose dirbantys ūkininkai“, – pažymėjo Z. Bakanienė.



„Ūkininkauju Biržų rajone. Dėl nusidėvėjusių melioracijos sistemų laukų būklė apgailėtina. Susibūrę į asociaciją „Papilio melioracija“ 2023 metų rudenį pateikėme paraišką paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gauti. Tikimės, kad bus skirtas finansavimas“, – lūkesčiais dalijosi asociacijos pirmininkas Tomas Trečiokas, pristatydamas dar vieną pareiškėjų grupę, ir patikino, kad tarp ūkininkų dėl šios paramos nesutarimų nekyla, nors asociacija turės padengti 35 proc. tinkamų finansuoti išlaidų.

Be savivaldybių ir melioracijos sistemų naudotojų asociacijų, paraiškas paramai pagal intervencinę priemonę „Investicijos į melioracijos sistemas“ gali teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai bei fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupės. Visos pareiškėjų grupės paraiškas teikia kartu su savivaldybe, o jų partnerystė turi būti įtvirtinta jungtinės veiklos sutartimis.



Galima paramos suma

„Pernai teiktoje paraiškoje nurodėme didžiausią paramos sumą – 300 tūkst. eurų. Tiek pat paramos prašysime ir per šių metų kvietimą teikdami paraišką“, – sakė Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Z. Bakanienė.



Kaip nurodoma paramos teikimo taisyklėse, iki 300 tūkst. eurų parama teikiama pareiškėjams, ketinantiems rekonstruoti esamas melioracijos sistemas. Šios paramos intensyvumas – 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.

Planuojantiesiems įdiegti reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia galima paramos suma projektui – iki 40 tūkst. eurų. Pagal šią veiklą finansuojama 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.



Tinkamos investicijos

Įgyvendinantiesiems esamų melioracijos sistemų rekonstravimo projektus tinkamos finansuoti išlaidos yra melioracijos statinių (išskyrus drėkinimo sistemas) rekonstravimas, naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimas.

Vykdantiesiems reguliuojamojo drenažo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas įdiegimo projektus tinkamomis finansuoti investicijomis laikomos reguliuojamojo drenažo sistemų naujų įrenginių ir (ar) įrangos įdiegimo į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas išlaidos, aplinkosauginių investicijų įrengimo išlaidos, taip pat naujų įrenginių ir (ar) įrangos, skirtos projekto reikmėms, pirkimo išlaidos, neviršijančios turto rinkos vertės.

Pagal abi priemonės veiklas remiamos bendrosios išlaidos. Jų finansuojama dalis gali būti ne daugiau kaip 8 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, įskaitant konsultavimo projekto parengimo ir įgyvendinimo klausimais išlaidas, kurios negali viršyti 10 proc. projekto bendrųjų išlaidų.



Užsk. 319



Galerija: ŽŪM_03-05




Publikuota: 2024-03-05 12:26:38

Komentarai:





Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?



Atgal į pradžios puslapį





Šiame numeryje

* Policijos komisariate – jaunų pareigūnų desantas
* Moskvičius pats „pasiprašė“ prie jūros
* Knygos pristatymas: per gyvenimą ir eilėraščio meną...
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.






Apklausa


Kuris vasaros mėnuo atostogauti Jums geriausias?
Birželis.
Liepa.
Rugpjūtis.
Nematau skirtumo.
Vasarą neatostogauju.



Kalbos patarimai

Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.


Šūksniai



Nuorodos

Statistika



Hey.lt - Interneto reitingai


„Santakos laikraštis“

Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info

© 2005-2024 Visos teisės saugomos. Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.

Rekvizitai

ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347

soc. tinklai