|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuvoje
|
|
|
Pristatyta 24-osios Vilniaus knygų mugės programa. Jos organizatoriai teigia, kad vasario 22–25 dienomis LITEXPO centre vyksiantis vienas laukiamiausių metų renginių šiemet ne tik susigrąžins savo legendinę atmosferą, bet ir bus gausus įvairiausių renginių: nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų apie svarbiausias visuomenės temas bei koncertų. Mugės organizatoriai įsitikinę – tai bus proga iš naujo atrasti knygų magiją ir drauge pažvelgti į literatūrą iš kitos perspektyvos.
Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, entuziastingai kalba apie šiųmetę mugę ir sako besitikinti, kad renginys pagaliau grįš į įprastas šventiškas vėžes, nors dėmesys nuo pasaulį ir Lietuvą jaudinančių krizių bei iššūkių taip pat nebus atitrauktas.
„Šių metų Vilniaus knygų mugė po ilgos pertraukos, regis, grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais. 2021 metais mugę teko atšaukti dėl pandemijos, 2022 metais pirmąją mugės dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Šiemet, nors ir vėl mugėje minėsime karo metines, vis dėlto norisi matyti daugiau šviesos. Tai, kad šiemet mugėje atsiranda renginių, skirtų prieinamumui ir įvairiam skaitymui, reiškia, jog mugė labiau atsiveria ir laukia kiekvieno skaitytojo, kad ir kokia forma jie rinktųsi skaityti“, – apie renginį pasakoja R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Laukia įdomi Diskusijų klubo ir trumpųjų pokalbių „Šortai“ programa. Juose šiemet pokalbiai ne tik tarp rašytojų ir kritikų, bet ir tarp rašytojų.
Autoriai – iš Lietuvos ir užsienio
Mugės organizatorės teigimu, šiemet nudžiugins ir autorių įvairovė, atliepianti kiekvieno skaitytojo pomėgius ir skonius. Mugėje naujus kūrinius pristatys arba joje lankysis tiek žinomi Lietuvos literatūros vardai, tiek užsieniečiai.
„Turbūt labiausiai visi laukia tų, kurių naujausios knygos bus pristatytos mugėje arba prieš pat mugę. Skaitytojus į susitikimus kvies Undinė Radzevičiūtė, Rolandas Rastauskas, Antanas Šileika, Alvydas Šlepikas, Sigitas Parulskis, Tomas Venclova, Bernardas Gailius, Tomas Dirgėla, Diana Kleponė, Herkus Kunčius, Antanas A. Jonynas, Norbertas Černiauskas, Gabija Grušaitė, Mantas Adomėnas, Gina Viliūnė, Marius Čepulis, Rimantas Kmita, Andrius Tapinas, Violeta Tapinienė. Pirmąją savo knygą suaugusiesiems pristatys Lina Žutautė, iki šiol labiau pažįstama vaikams ir jų tėveliams, kaip Kakės Makės personažo autorė“, – vardijo mugės organizatorė.
Kai kurie autoriai dėl knygų mugės pas skaitytojus grįžta net iš tolimiausių kraštų: mugėje išvysime Dalią Staponkutę, Vaivą Rykštaitę, Andrių Kleivą, Jolitą Herlyn.
R. Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, mugės lankytojai šiais metais turės progą susitikti ir su gausiu būriu užsienio autorių, iš kurių dalis – jau puikiai pažįstami ar net lankęsi Vilniuje.
„Su skaitytojais susitikti atvyksta daugiau nei 20 užsienio autorių: Inga Ābele, Deborah Feldman, Graeme’as Macrae Burnetas, Eshkolas Nevo, Kristina Ohlsson, Anna Kamińska, Ilmaras Taska, Laura Vinogradova, Eva Mattsson, Kateryna Michalicyna, Paolo Giordano, Nigelis Warburtonas, Karen Swan ir daugelis kitų. Praeitą kartą mugėje viešėdama K. Swan, beje, užsiminė norinti rašyti knygą, kurios veiksmas vyktų Vilniuje. Tad laukiame jos ir tikimės sužinoti, ar jai pavyko įgyvendinti šią idėją“, – pasakojo R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Mugė – socialinis lakmuso popierėlis
Kalbėdama apie į mugės programą įtrauktus renginius, kurie atlieptų socialines problemas ar opius kultūrinius bei visuomeninius klausimus, viena Vilniaus knygų mugės organizatorių išskyrė kelias temas.
„Bus diskutuojama apie amžėjimą ir tai, kaip išlaikyti skaitymo malonumą, prastėjant regai. Kalbėsime apie technologijų įtaką leidybos procesams bei dirbtinio intelekto vaidmenį. Taip pat paliesime ir jautrius visuomenei aspektus, kurie iki šiol mugėje buvo mažai aptarti, pavyzdžiui, autistiškų suaugusiųjų buvimą tarp mūsų ir visuomenės požiūrį į juos“, – sakė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.
Ji teigia, kad knygų mugė kartu yra ir smagus renginys, ir savotiškas lakmuso popierėlis, nustatantis aktualias problemas, skatinantis kalbėti apie jas, o kartu ir diktuoti dar tik prasidėjusių metų toną.
Be abejo, esminis kiekvieno dėmesį kaustantis įvykis išliks antrus metus tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Mugės dalyviai organizuoja Ukrainos rašytojų knygų pristatymus, sekmadienį poezijos skaitymuose „Liudijantys“ bus skaitomi žuvusių ir kariaujančių poetų eilėraščiai ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.
„Tai, ką skaitytojai atranda mugėje, tarsi, parodo, kokie bus metai – juk ne veltui leidėjai šį renginį vadina knygų Kalėdomis. Knygų mugė veikia ir kaip mugė, ir kaip festivalis su daugybe įvairiausių renginių. Tačiau Mugės dalyviai – rašytojai, vertėjai, leidėjai – reaguoja ne tik į literatūros tendencijas – šių metų mugėje kartu su LRT kviesime visus prisidėti prie akcijos RADAROM!“ – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Erdvė ir dideliems, ir mažiems
Anot vienos iš organizatorių, Vilniaus knygų mugė po savo stogu kasmet talpina įvairiausios krypties ir masto leidyklas. Nuo pačių didžiausių iki mažesniųjų. Būtent toks ir yra mugės tikslas – parodyti, kad Lietuvoje leidžiama įvairiausia literatūra, iš kurios kiekvienas skaitytojas galėtų rinktis sau patinkančius kūrinius, autorius, temas ir formatus.
„Mugėje dalyvauja nuo mažiausių iki didžiausių leidyklų. Tačiau savo leidinius pristato ir muziejai, įvairios organizacijos – juk leidžiama plačiausio spektro literatūra. Kiekvienam aktualu savo knygas mugėje parodyti skaitytojams, pristatyti, apie jas kalbėti“, – teigia R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Priminus bene dažniausią mugės lankytojų pastabą, kad jiems neįmanoma suspėti į keletą įdomių renginių, vykstančių tuo pačiu metu, organizatorė tik šypteli: „Bet tai reiškia, kad skaitytojams tikrai įdomu, smalsu ir mugės programa yra turtinga. Aišku, mes kasmet stengiamės kuo geriau viską išdėstyti, kad lankytojai pamatytų, išgirstų ir patirtų kuo daugiau.“
Kiek pavyks į save sugerti literatūros pasaulio, bus galima sužinoti jau vasario 22–25 dienomis užsukus į LITEXPO vyksiančią 24-ąją Vilniaus knygų mugę. Be įprastų ir tradicinių renginių, diskusijų ir susitikimų su mylimais autoriais, lankytojai joje galės mėgautis muzikine sale, grožėtis performatyviais renginiais, o pramogos lauks ir pačių mažiausiųjų.
Suskaičiuota, kad kasmečiame renginyje dalyvauja apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio, įvyksta daugiau kaip 500 įvairiausių renginių ir koncertų, o per keturias dienas mugę aplanko daugiau nei 50 tūkst. lankytojų.
Išsami Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programa: https://www.litexpo.lt/wp-content/uploads/2024/02/VKM-programa.pdf
Pristatyta 24-osios Vilniaus knygų mugės programa. Jos organizatoriai teigia, kad vasario 22–25 dienomis LITEXPO centre vyksiantis vienas laukiamiausių metų renginių šiemet ne tik susigrąžins savo legendinę atmosferą, bet ir bus gausus įvairiausių renginių: nuo susitikimų su autoriais iki diskusijų apie svarbiausias visuomenės temas bei koncertų. Mugės organizatoriai įsitikinę – tai bus proga iš naujo atrasti knygų magiją ir drauge pažvelgti į literatūrą iš kitos perspektyvos. |
Viena iš Vilniaus knygų mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė, entuziastingai kalba apie šiųmetę mugę ir sako besitikinti, kad renginys pagaliau grįš į įprastas šventiškas vėžes, nors dėmesys nuo pasaulį ir Lietuvą jaudinančių krizių bei iššūkių taip pat nebus atitrauktas.
„Šių metų Vilniaus knygų mugė po ilgos pertraukos, regis, grįžta tokia, kokią ją atsimename geriausiais jos gyvavimo laikais. 2021 metais mugę teko atšaukti dėl pandemijos, 2022 metais pirmąją mugės dieną prasidėjo karas Ukrainoje. Šiemet, nors ir vėl mugėje minėsime karo metines, vis dėlto norisi matyti daugiau šviesos. Tai, kad šiemet mugėje atsiranda renginių, skirtų prieinamumui ir įvairiam skaitymui, reiškia, jog mugė labiau atsiveria ir laukia kiekvieno skaitytojo, kad ir kokia forma jie rinktųsi skaityti“, – apie renginį pasakoja R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Laukia įdomi Diskusijų klubo ir trumpųjų pokalbių „Šortai“ programa. Juose šiemet pokalbiai ne tik tarp rašytojų ir kritikų, bet ir tarp rašytojų.
Mugės organizatorės teigimu, šiemet nudžiugins ir autorių įvairovė, atliepianti kiekvieno skaitytojo pomėgius ir skonius. Mugėje naujus kūrinius pristatys arba joje lankysis tiek žinomi Lietuvos literatūros vardai, tiek užsieniečiai.
„Turbūt labiausiai visi laukia tų, kurių naujausios knygos bus pristatytos mugėje arba prieš pat mugę. Skaitytojus į susitikimus kvies Undinė Radzevičiūtė, Rolandas Rastauskas, Antanas Šileika, Alvydas Šlepikas, Sigitas Parulskis, Tomas Venclova, Bernardas Gailius, Tomas Dirgėla, Diana Kleponė, Herkus Kunčius, Antanas A. Jonynas, Norbertas Černiauskas, Gabija Grušaitė, Mantas Adomėnas, Gina Viliūnė, Marius Čepulis, Rimantas Kmita, Andrius Tapinas, Violeta Tapinienė. Pirmąją savo knygą suaugusiesiems pristatys Lina Žutautė, iki šiol labiau pažįstama vaikams ir jų tėveliams, kaip Kakės Makės personažo autorė“, – vardijo mugės organizatorė.
Kai kurie autoriai dėl knygų mugės pas skaitytojus grįžta net iš tolimiausių kraštų: mugėje išvysime Dalią Staponkutę, Vaivą Rykštaitę, Andrių Kleivą, Jolitą Herlyn.
R. Elijošaitytės-Kaikarės teigimu, mugės lankytojai šiais metais turės progą susitikti ir su gausiu būriu užsienio autorių, iš kurių dalis – jau puikiai pažįstami ar net lankęsi Vilniuje.
„Su skaitytojais susitikti atvyksta daugiau nei 20 užsienio autorių: Inga Ābele, Deborah Feldman, Graeme’as Macrae Burnetas, Eshkolas Nevo, Kristina Ohlsson, Anna Kamińska, Ilmaras Taska, Laura Vinogradova, Eva Mattsson, Kateryna Michalicyna, Paolo Giordano, Nigelis Warburtonas, Karen Swan ir daugelis kitų. Praeitą kartą mugėje viešėdama K. Swan, beje, užsiminė norinti rašyti knygą, kurios veiksmas vyktų Vilniuje. Tad laukiame jos ir tikimės sužinoti, ar jai pavyko įgyvendinti šią idėją“, – pasakojo R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Kalbėdama apie į mugės programą įtrauktus renginius, kurie atlieptų socialines problemas ar opius kultūrinius bei visuomeninius klausimus, viena Vilniaus knygų mugės organizatorių išskyrė kelias temas.
„Bus diskutuojama apie amžėjimą ir tai, kaip išlaikyti skaitymo malonumą, prastėjant regai. Kalbėsime apie technologijų įtaką leidybos procesams bei dirbtinio intelekto vaidmenį. Taip pat paliesime ir jautrius visuomenei aspektus, kurie iki šiol mugėje buvo mažai aptarti, pavyzdžiui, autistiškų suaugusiųjų buvimą tarp mūsų ir visuomenės požiūrį į juos“, – sakė Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė.
Ji teigia, kad knygų mugė kartu yra ir smagus renginys, ir savotiškas lakmuso popierėlis, nustatantis aktualias problemas, skatinantis kalbėti apie jas, o kartu ir diktuoti dar tik prasidėjusių metų toną.
Be abejo, esminis kiekvieno dėmesį kaustantis įvykis išliks antrus metus tebesitęsiantis karas Ukrainoje. Mugės dalyviai organizuoja Ukrainos rašytojų knygų pristatymus, sekmadienį poezijos skaitymuose „Liudijantys“ bus skaitomi žuvusių ir kariaujančių poetų eilėraščiai ukrainiečių ir lietuvių kalbomis.
„Tai, ką skaitytojai atranda mugėje, tarsi, parodo, kokie bus metai – juk ne veltui leidėjai šį renginį vadina knygų Kalėdomis. Knygų mugė veikia ir kaip mugė, ir kaip festivalis su daugybe įvairiausių renginių. Tačiau Mugės dalyviai – rašytojai, vertėjai, leidėjai – reaguoja ne tik į literatūros tendencijas – šių metų mugėje kartu su LRT kviesime visus prisidėti prie akcijos RADAROM!“ – sako R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Anot vienos iš organizatorių, Vilniaus knygų mugė po savo stogu kasmet talpina įvairiausios krypties ir masto leidyklas. Nuo pačių didžiausių iki mažesniųjų. Būtent toks ir yra mugės tikslas – parodyti, kad Lietuvoje leidžiama įvairiausia literatūra, iš kurios kiekvienas skaitytojas galėtų rinktis sau patinkančius kūrinius, autorius, temas ir formatus.
„Mugėje dalyvauja nuo mažiausių iki didžiausių leidyklų. Tačiau savo leidinius pristato ir muziejai, įvairios organizacijos – juk leidžiama plačiausio spektro literatūra. Kiekvienam aktualu savo knygas mugėje parodyti skaitytojams, pristatyti, apie jas kalbėti“, – teigia R. Elijošaitytė-Kaikarė.
Priminus bene dažniausią mugės lankytojų pastabą, kad jiems neįmanoma suspėti į keletą įdomių renginių, vykstančių tuo pačiu metu, organizatorė tik šypteli: „Bet tai reiškia, kad skaitytojams tikrai įdomu, smalsu ir mugės programa yra turtinga. Aišku, mes kasmet stengiamės kuo geriau viską išdėstyti, kad lankytojai pamatytų, išgirstų ir patirtų kuo daugiau.“
Kiek pavyks į save sugerti literatūros pasaulio, bus galima sužinoti jau vasario 22–25 dienomis užsukus į LITEXPO vyksiančią 24-ąją Vilniaus knygų mugę. Be įprastų ir tradicinių renginių, diskusijų ir susitikimų su mylimais autoriais, lankytojai joje galės mėgautis muzikine sale, grožėtis performatyviais renginiais, o pramogos lauks ir pačių mažiausiųjų.
Suskaičiuota, kad kasmečiame renginyje dalyvauja apie 300 leidyklų ir kitų kultūros organizacijų iš Lietuvos ir užsienio, įvyksta daugiau kaip 500 įvairiausių renginių ir koncertų, o per keturias dienas mugę aplanko daugiau nei 50 tūkst. lankytojų.
Išsami Vilniaus knygų mugės kultūrinių renginių programa: https://www.litexpo.lt/wp-content/uploads/2024/02/VKM-programa.pdf
Publikuota: 2024-02-09 11:55:14
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|