|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Asociatyvi nuotr.
Būklė, rida ir kaina – bene svarbiausi dalykai renkantis naudotą automobilį. Visgi nemažai vairuotojų atkreipia dėmesį ir į dominančio modelio spalvą. Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ atliko tyrimą ir pasidomėjo, kokios spalvos transporto priemones labiausiai vertina Lietuvos vairuotojai – dauguma pirmenybę teikia nuosaikioms spalvoms ir vengia ryškiaspalvių automobilių.
Dauguma lietuvių renkasi praktiškas spalvas
Lietuvoje net 30, 2 proc. „carVertical“ tikrintų automobilių buvo pilkos spalvos, 17, 9 proc. – baltos ir 17, 9 proc. – juodos. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos šalyse. Pilką, juodą ir baltą vairuotojai laiko praktiškomis spalvomis – jos neišsiskiria iš aplinkos ir nereikalauja išskirtinės priežiūros.
Praeityje pilkos spalvos automobiliai buvo dar populiaresni: 2000 m. jie sudarė net 40, 6 proc. platformoje tikrintų transporto priemonių. Vėliau augant susidomėjimui kitomis spalvomis, pilkos populiarumas šiek tiek sumažėjo.
Baltos spalvos dalis naudotų automobilių parke augo labiausiai: nuo 2, 8 proc. 2000 m. iki 16, 9 proc. 2010 m ir 20, 1 proc. 2020 m. Panašios tendencijos tyrime pastebėtos ir su juoda spalva: 2000 m. juodų transporto priemonių buvo vos 11, 6 proc., o 2010 m. ir 2020 m. jau atitinkamai 25, 3 proc. ir 25, 4 proc.
„Monochromatinės spalvos išliks populiarios dar ilgą laiką. Juodos, baltos ir pilkos spalvos automobilių paklausa pastebima visame pasaulyje. Šiemet pakilo susidomėjimas ir mėlynomis transporto priemonėmis, bet visgi didžioji dalis vairuotojų renkasi gana konservatyvias spalvas“, – sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Aukščiausios klasės automobiliai paprastai dažomi tamsesnėmis spalvomis. Visgi ne visiems vairuotojams jos patinka, nes ant tokios transporto priemonės labai matosi dulkės ir įvairūs nešvarumai. Nors daugumai vairuotojų tai nesudaro keblumų, Pietų Europos automobilių pirkėjai tokių modelių vengia.
Gamintojai šiais laikais siūlo mažesnį spalvų pasirinkimą
Lietuvos rinkoje ryškūs automobiliai nėra itin vertinami: geltonų transporto priemonių gatvėse yra vos 1, 7 proc. Raudona šiek tiek populiaresnė – 8, 9 proc. Iš visų ryškių spalvų, vairuotojai labiausiai mėgsta mėlyną – 16, 2 proc. visų tikrintų transporto priemonių.
Geltona niekada neturėjo didelės gerbėjų bazės: 2000 m. geltonų automobilių Lietuvoje buvo vos 1, 2 proc., 2010 m. šis skaičius nukrito iki 0, 8 proc., o 2020 m. pakilo iki 1, 3 proc. Raudonų automobilių 2000 m. buvo 3, 2 proc. ir šis skaičius po truputį augo: 2010 m. buvo 4, 8 proc., o 2020 m. – 5, 9 proc. Mėlynų automobilių 2000 m. šalyje buvo net ketvirtadalis – 25, 1 proc. Vėliau jų populiarumas sumenko iki 10, 5 proc. 2010 m. ir paaugo iki 11, 2 proc. 2020 m.
„Gamintojai šiais laikais pirkėjams siūlo mažesnį spalvų pasirinkimą. Dar prieš porą dešimtmečių spalvoti automobiliai buvo ganėtinai įprastas dalykas, tačiau šiuo metu didžioji dalis vairuotojų nenori išsiskirti gatvėje ir renkasi ramesnes spalvas. Nemažai vairuotojų galvoja, kad parduoti geltoną ar raudoną automobilį gali trukti ilgiau nei juodą ar pilką“, – aiškina M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pataria renkantis naudotą transporto priemonę teikti prioritetą jos būklei, o ne spalvai. Visgi kėbulo dažų sluoksnis gali nemažai papasakoti apie automobilio praeitį ir pasufleruoti apie galimus apgadinimus. M. Buzelio teigimu, dominančios transporto priemonės dažų sluoksnį derėtų pamatuoti su specialiu matuokliu, kuris iškart atskleis, jei automobilis praeityje buvo pakliuvęs į didelę avariją.
Būklė, rida ir kaina – bene svarbiausi dalykai renkantis naudotą automobilį. Visgi nemažai vairuotojų atkreipia dėmesį ir į dominančio modelio spalvą. Automobilių istorijos ataskaitas teikianti įmonė „carVertical“ atliko tyrimą ir pasidomėjo, kokios spalvos transporto priemones labiausiai vertina Lietuvos vairuotojai – dauguma pirmenybę teikia nuosaikioms spalvoms ir vengia ryškiaspalvių automobilių. |
Lietuvoje net 30, 2 proc. „carVertical“ tikrintų automobilių buvo pilkos spalvos, 17, 9 proc. – baltos ir 17, 9 proc. – juodos. Panašios tendencijos vyrauja ir kitose Europos šalyse. Pilką, juodą ir baltą vairuotojai laiko praktiškomis spalvomis – jos neišsiskiria iš aplinkos ir nereikalauja išskirtinės priežiūros.
Praeityje pilkos spalvos automobiliai buvo dar populiaresni: 2000 m. jie sudarė net 40, 6 proc. platformoje tikrintų transporto priemonių. Vėliau augant susidomėjimui kitomis spalvomis, pilkos populiarumas šiek tiek sumažėjo.
Baltos spalvos dalis naudotų automobilių parke augo labiausiai: nuo 2, 8 proc. 2000 m. iki 16, 9 proc. 2010 m ir 20, 1 proc. 2020 m. Panašios tendencijos tyrime pastebėtos ir su juoda spalva: 2000 m. juodų transporto priemonių buvo vos 11, 6 proc., o 2010 m. ir 2020 m. jau atitinkamai 25, 3 proc. ir 25, 4 proc.
„Monochromatinės spalvos išliks populiarios dar ilgą laiką. Juodos, baltos ir pilkos spalvos automobilių paklausa pastebima visame pasaulyje. Šiemet pakilo susidomėjimas ir mėlynomis transporto priemonėmis, bet visgi didžioji dalis vairuotojų renkasi gana konservatyvias spalvas“, – sako automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Aukščiausios klasės automobiliai paprastai dažomi tamsesnėmis spalvomis. Visgi ne visiems vairuotojams jos patinka, nes ant tokios transporto priemonės labai matosi dulkės ir įvairūs nešvarumai. Nors daugumai vairuotojų tai nesudaro keblumų, Pietų Europos automobilių pirkėjai tokių modelių vengia.
Lietuvos rinkoje ryškūs automobiliai nėra itin vertinami: geltonų transporto priemonių gatvėse yra vos 1, 7 proc. Raudona šiek tiek populiaresnė – 8, 9 proc. Iš visų ryškių spalvų, vairuotojai labiausiai mėgsta mėlyną – 16, 2 proc. visų tikrintų transporto priemonių.
Geltona niekada neturėjo didelės gerbėjų bazės: 2000 m. geltonų automobilių Lietuvoje buvo vos 1, 2 proc., 2010 m. šis skaičius nukrito iki 0, 8 proc., o 2020 m. pakilo iki 1, 3 proc. Raudonų automobilių 2000 m. buvo 3, 2 proc. ir šis skaičius po truputį augo: 2010 m. buvo 4, 8 proc., o 2020 m. – 5, 9 proc. Mėlynų automobilių 2000 m. šalyje buvo net ketvirtadalis – 25, 1 proc. Vėliau jų populiarumas sumenko iki 10, 5 proc. 2010 m. ir paaugo iki 11, 2 proc. 2020 m.
„Gamintojai šiais laikais pirkėjams siūlo mažesnį spalvų pasirinkimą. Dar prieš porą dešimtmečių spalvoti automobiliai buvo ganėtinai įprastas dalykas, tačiau šiuo metu didžioji dalis vairuotojų nenori išsiskirti gatvėje ir renkasi ramesnes spalvas. Nemažai vairuotojų galvoja, kad parduoti geltoną ar raudoną automobilį gali trukti ilgiau nei juodą ar pilką“, – aiškina M. Buzelis.
Automobilių rinkos ekspertas pataria renkantis naudotą transporto priemonę teikti prioritetą jos būklei, o ne spalvai. Visgi kėbulo dažų sluoksnis gali nemažai papasakoti apie automobilio praeitį ir pasufleruoti apie galimus apgadinimus. M. Buzelio teigimu, dominančios transporto priemonės dažų sluoksnį derėtų pamatuoti su specialiu matuokliu, kuris iškart atskleis, jei automobilis praeityje buvo pakliuvęs į didelę avariją.
Publikuota: 2024-02-06 12:59:29
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|