|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Staigūs orų pokyčiai prišaukė ne vieną eismo įvykį, o šie išprovokavo vairuotojų diskusijas, kas kaltas dėl slidžiuose keliuose nutinkančių nelaimių.
Nuomonės – skirtingos
Šios savaitės pradžioje A7 kelyje prie posūkio į Gižų kaimą beveik vienu metu įvykus net dviem avarijoms vairuotojai porai valandų buvo įkalinti tarp Marijampolės ir Vilkaviškio. Tuo metu šioje vietoje kelio danga buvo labai slidi – net ir lėtai važiavusios transporto priemonės stabdomos slydo lyg čiuožykloje.
Dar sėdėdami automobiliuose ir laukdami, kol kelias bus atidarytas, žmonės puolė socialiniuose tinkluose diskutuoti, kas dėl nelaimės kalčiausias. Ne vienas vairuotojas, kaip tokiais atvejais įprasta, piktinosi kelininkų darbu: esą šie galėjo atvažiuoti anksčiau ir pabarstyti važiuojamąją dalį, kad ji netaptų ledo arena. Kai kurie teigė, jog prie ankstesnių Kelių tarnybos vadovų buvo kitaip, kelių danga būdavo barstoma laiku.
Tačiau kiti tvirtino, kad slidaus kelio pasitaikydavo visais laikais ir kiekvieną žiemą, o kaltinti reikėtų nesaugiai važinėjančius vairuotojus. Pastarieji nepaiso pasikeitusių eismo sąlygų ir ne tik nesumažina greičio, bet dar lenkia iškart po kelis lėčiau važiuojančius automobilius bei lenda į tarpus, taip sukeldami pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
Prižiūri pagal lygius
AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinierė Indrė Brazaitienė pripažino, kad savaitės pradžioje situacija keliuose buvo tikrai sudėtinga.
Eismo sąlygas ir kelininkų darbą labai apsunkino snygis bei pustymas. Ypač stora sniego danga susiformavo Vištyčio apylinkėse – vietomis ji siekė 20 cm.
Nuo laukų vėjo nešamas sniegas užpustė kelius, juos valyti tarnyba išsiuntė traktorinius mechanizmus. Šeši turimi barstytuvai irgi buvo išvažiavę į kelius. Kai kurie maršrutus kartojo, nes vos technikai nuvažiavus kelias netrukus vėl būdavo užpustomas.
Indrė Brazaitienė priminė, jog valstybinės reikšmės keliai prižiūrimi 5 skirtingais lygiais. Tai reiškia, kad priežiūros darbai atliekami tam tikromis darbo valandomis. Tik I priežiūros lygio keliuose (mūsų rajone tokių nėra) darbas nenutrūksta visą parą.
„Pagal prioritetus, labiausiai prižiūrimas mūsų rajono kelias yra II lygio, tai minėta magistralė A7 (Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas). Ji barstoma nuo 4 val. iki 22 val. Daug dėmesio skiriama ir III priežiūros lygio keliams Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis, Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, Vilkaviškis–Gražiškiai, Kybartai–Vištytis ir kt. Juose važinėja barstytuvai, jie barsto druską ir šoniniais verstuvais meta sniegą platindami važiuojamąją dalį. Mažesnio intensyvumo keliai jau prižiūrimi pagal galimybes, čia siunčiami traktoriniai mechanizmai, jie prastumdo užpustytus ruožus“, – antradienį pasakojo I. Brazaitienė. Pasitikrinti konkretaus kelio priežiūros lygį, darbų pobūdį ir darbo laiką galima internetinėje svetainėje www.kpl.keliuprieziura.lt. Be to, vairuotojai gali savarankiškai prieš kelionę įsivertinti tikėtiną kelių būklę interaktyviame žemėlapyje. Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose galima sužinoti www.eismoinfo.lt arba paskambinus į visą parą dirbantį Eismo informacijos centrą trumpuoju tel. numeriu 1871 arba +370 5 232 9600. Juo vairuotojai taip pat gali perduoti duomenis apie sudėtingas eismo sąlygas keliuose: kliūtis, duobes, plikledį, suniokotus ženklus ir kt.
Kada ir kaip kelius barstyti, numatyta slidumą mažinančių medžiagų naudojimo rekomendacijose. Sningant prioritetas teikiamas sniego valymui, o medžiagas barstyti rekomenduojama po snygio, kad druska turėtų poveikį, o sniegas neliptų prie kelio dangos.
Pasikeitė staigiai
Tačiau kodėl pirmadienį, po darbo valandų, kai pasipila bene didžiausias srautas automobilių, tokia slidi danga buvo magistraliniame kelyje, kuris mūsų rajone prižiūrimas labiausiai?
Anot I. Brazaitienės, keliuose yra pastatytos stotelės, viena iš jų stovi ir tame pačiame A7 kelyje. Meistras stebi kelių būklės informacinę sistemą, mato kelio dangos sukibimo koeficientą. Tačiau, specialistės teigimu, oro sąlygos pasikeitė labai staigiai. Tą vakarą, apie 16.30 val., moteris pati važiavo į Marijampolę, ir kelias buvo sausas, neslidus, nesnigo. Tačiau už gero pusvalandžio temperatūra krito iki 0 laipsnių, ėmė snigti, ir danga staigiai apsitraukė leduku.
Vyr. inžinierė tvirtino, kad tuo metu meistras jau buvo suorganizavęs darbus. Jis pats važiavo tikrinti kelių būklę, o barstytuvai judėjo iš paskos ir jau buvo pakeliui, kai įvyko eismo nelaimė.
„Mūsų technika nebegalėjo privažiuoti arčiau, nes eismas buvo uždarytas, teko laukti eilėje. Beje, šis kelias tądien jau buvo barstytas, – sakė I. Brazaitienė. – Kai temperatūra yra apie 0 laipsnių, ant šlapios dangos susidaro vadinamasis juodasis ledas. Bet jei ant asfalto druska anksčiau nebarstyta, sniegą per kelią tiesiog perneša, ir danga išlieka sausa“, – aiškino vadovė.
Pavojingiausi ruožai
Anot I. Brazaitienės, vairuotojai visada privalo turėti omeny, kad pasikeitus oro sąlygoms kelio danga iš nepavojingos labai greitai tampa slidi.
„Deja, aukšta važiavimo kultūra pasižymi ne visi. Kartais net baisu sustojus šalikelėje išlipti iš automobilio, nes bijai, kad pralekianti mašina tave nusineš kartu. Transporto priemonių vairuotojai neįvertina žiemos sąlygų, nepasirenka saugaus greičio, nesilaiko atstumo. O įvykus nelaimei kalti lieka kelininkai. Bet nepamirškime, kad eismo įvykių būna ištisus metus. Mašinos atsiduria grioviuose ne tik žiemą, bet ir tada, kai kelio danga nebūna slidi“, – kalbėjo specialistė.
Esant blogoms eismo sąlygoms kelininkai visuomet rekomenduoja planuoti daugiau laiko kelionėms, išlikti atidiems ir neskubėti. Praktika rodo, kad bene pavojingiausia situacija kelyje labiausiai tikėtina nuo 4 iki 8 val. ryto. Pavojingiausi kelių ruožai esant slidžiai dangai – greitkeliai, sankryžos, miško proskynos, tiltai, viadukai.
AB „Kelių priežiūros“ duomenimis, dar tik įpusėjus šaltajam sezonui valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai ledą tirpdančių medžiagų šią žiemą sunaudota per 70 tūkst. tonų.
Staigūs orų pokyčiai prišaukė ne vieną eismo įvykį, o šie išprovokavo vairuotojų diskusijas, kas kaltas dėl slidžiuose keliuose nutinkančių nelaimių. |
Šios savaitės pradžioje A7 kelyje prie posūkio į Gižų kaimą beveik vienu metu įvykus net dviem avarijoms vairuotojai porai valandų buvo įkalinti tarp Marijampolės ir Vilkaviškio. Tuo metu šioje vietoje kelio danga buvo labai slidi – net ir lėtai važiavusios transporto priemonės stabdomos slydo lyg čiuožykloje.
Dar sėdėdami automobiliuose ir laukdami, kol kelias bus atidarytas, žmonės puolė socialiniuose tinkluose diskutuoti, kas dėl nelaimės kalčiausias. Ne vienas vairuotojas, kaip tokiais atvejais įprasta, piktinosi kelininkų darbu: esą šie galėjo atvažiuoti anksčiau ir pabarstyti važiuojamąją dalį, kad ji netaptų ledo arena. Kai kurie teigė, jog prie ankstesnių Kelių tarnybos vadovų buvo kitaip, kelių danga būdavo barstoma laiku.
Tačiau kiti tvirtino, kad slidaus kelio pasitaikydavo visais laikais ir kiekvieną žiemą, o kaltinti reikėtų nesaugiai važinėjančius vairuotojus. Pastarieji nepaiso pasikeitusių eismo sąlygų ir ne tik nesumažina greičio, bet dar lenkia iškart po kelis lėčiau važiuojančius automobilius bei lenda į tarpus, taip sukeldami pavojų ne vien sau, bet ir kitiems eismo dalyviams.
AB „Kelių priežiūra“ Vilkaviškio kelių tarnybos vyr. inžinierė Indrė Brazaitienė pripažino, kad savaitės pradžioje situacija keliuose buvo tikrai sudėtinga.
Eismo sąlygas ir kelininkų darbą labai apsunkino snygis bei pustymas. Ypač stora sniego danga susiformavo Vištyčio apylinkėse – vietomis ji siekė 20 cm.
Nuo laukų vėjo nešamas sniegas užpustė kelius, juos valyti tarnyba išsiuntė traktorinius mechanizmus. Šeši turimi barstytuvai irgi buvo išvažiavę į kelius. Kai kurie maršrutus kartojo, nes vos technikai nuvažiavus kelias netrukus vėl būdavo užpustomas.
Indrė Brazaitienė priminė, jog valstybinės reikšmės keliai prižiūrimi 5 skirtingais lygiais. Tai reiškia, kad priežiūros darbai atliekami tam tikromis darbo valandomis. Tik I priežiūros lygio keliuose (mūsų rajone tokių nėra) darbas nenutrūksta visą parą.
„Pagal prioritetus, labiausiai prižiūrimas mūsų rajono kelias yra II lygio, tai minėta magistralė A7 (Marijampolė–Kybartai–Kaliningradas). Ji barstoma nuo 4 val. iki 22 val. Daug dėmesio skiriama ir III priežiūros lygio keliams Vinčai–Pilviškiai–Vilkaviškis, Pilviškiai–Šakiai–Jurbarkas, Vilkaviškis–Gražiškiai, Kybartai–Vištytis ir kt. Juose važinėja barstytuvai, jie barsto druską ir šoniniais verstuvais meta sniegą platindami važiuojamąją dalį. Mažesnio intensyvumo keliai jau prižiūrimi pagal galimybes, čia siunčiami traktoriniai mechanizmai, jie prastumdo užpustytus ruožus“, – antradienį pasakojo I. Brazaitienė.
Pasitikrinti konkretaus kelio priežiūros lygį, darbų pobūdį ir darbo laiką galima internetinėje svetainėje www.kpl.keliuprieziura.lt. Be to, vairuotojai gali savarankiškai prieš kelionę įsivertinti tikėtiną kelių būklę interaktyviame žemėlapyje. Visą informaciją apie kelių būklę ir eismo sąlygas valstybinės reikšmės keliuose galima sužinoti www.eismoinfo.lt arba paskambinus į visą parą dirbantį Eismo informacijos centrą trumpuoju tel. numeriu 1871 arba +370 5 232 9600. Juo vairuotojai taip pat gali perduoti duomenis apie sudėtingas eismo sąlygas keliuose: kliūtis, duobes, plikledį, suniokotus ženklus ir kt.
Kada ir kaip kelius barstyti, numatyta slidumą mažinančių medžiagų naudojimo rekomendacijose. Sningant prioritetas teikiamas sniego valymui, o medžiagas barstyti rekomenduojama po snygio, kad druska turėtų poveikį, o sniegas neliptų prie kelio dangos.
Tačiau kodėl pirmadienį, po darbo valandų, kai pasipila bene didžiausias srautas automobilių, tokia slidi danga buvo magistraliniame kelyje, kuris mūsų rajone prižiūrimas labiausiai?
Anot I. Brazaitienės, keliuose yra pastatytos stotelės, viena iš jų stovi ir tame pačiame A7 kelyje. Meistras stebi kelių būklės informacinę sistemą, mato kelio dangos sukibimo koeficientą. Tačiau, specialistės teigimu, oro sąlygos pasikeitė labai staigiai. Tą vakarą, apie 16.30 val., moteris pati važiavo į Marijampolę, ir kelias buvo sausas, neslidus, nesnigo. Tačiau už gero pusvalandžio temperatūra krito iki 0 laipsnių, ėmė snigti, ir danga staigiai apsitraukė leduku.
Vyr. inžinierė tvirtino, kad tuo metu meistras jau buvo suorganizavęs darbus. Jis pats važiavo tikrinti kelių būklę, o barstytuvai judėjo iš paskos ir jau buvo pakeliui, kai įvyko eismo nelaimė.
„Mūsų technika nebegalėjo privažiuoti arčiau, nes eismas buvo uždarytas, teko laukti eilėje. Beje, šis kelias tądien jau buvo barstytas, – sakė I. Brazaitienė. – Kai temperatūra yra apie 0 laipsnių, ant šlapios dangos susidaro vadinamasis juodasis ledas. Bet jei ant asfalto druska anksčiau nebarstyta, sniegą per kelią tiesiog perneša, ir danga išlieka sausa“, – aiškino vadovė.
Anot I. Brazaitienės, vairuotojai visada privalo turėti omeny, kad pasikeitus oro sąlygoms kelio danga iš nepavojingos labai greitai tampa slidi.
„Deja, aukšta važiavimo kultūra pasižymi ne visi. Kartais net baisu sustojus šalikelėje išlipti iš automobilio, nes bijai, kad pralekianti mašina tave nusineš kartu. Transporto priemonių vairuotojai neįvertina žiemos sąlygų, nepasirenka saugaus greičio, nesilaiko atstumo. O įvykus nelaimei kalti lieka kelininkai. Bet nepamirškime, kad eismo įvykių būna ištisus metus. Mašinos atsiduria grioviuose ne tik žiemą, bet ir tada, kai kelio danga nebūna slidi“, – kalbėjo specialistė.
Esant blogoms eismo sąlygoms kelininkai visuomet rekomenduoja planuoti daugiau laiko kelionėms, išlikti atidiems ir neskubėti. Praktika rodo, kad bene pavojingiausia situacija kelyje labiausiai tikėtina nuo 4 iki 8 val. ryto. Pavojingiausi kelių ruožai esant slidžiai dangai – greitkeliai, sankryžos, miško proskynos, tiltai, viadukai.
AB „Kelių priežiūros“ duomenimis, dar tik įpusėjus šaltajam sezonui valstybinės reikšmės kelių tinklo priežiūrai ledą tirpdančių medžiagų šią žiemą sunaudota per 70 tūkst. tonų.
Publikuota: 2024-01-22 08:11:42
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|