|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kito link
|
|
|
Mokytoja Rasa Kvirevičienė (centre) su 1a klasės auklėtiniais prieš šventes vėl nudžiugino ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientus bei personalą.
Asmeninio albumo nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Jau penkti metai Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientų širdis sušildo „Aušros“ gimnazistų sukurtos puošmenos. Šventes ne namuose praleidžiantiems seneliams toks jaunų žmonių dėmesys išspaudžia ašarą, o moksleiviams padeda gyvenimą suprasti kitaip.
Užgimė tradicija
Savo auklėtiniams empatiją skiepijanti „Aušros“ gimnazijos pedagogė Rasa Kvirevičienė prieš gražiausias metų šventes nuolat organizuoja labdaros renginius, kurie vaikus moko dalintis gerumu.
Pirmą kartą idėja Kalėdoms išpuošti ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių ir taip šventiška aplinka praskaidrinti niūrią jame gulinčių senolių kasdienybę kilo prieš aštuonerius metus. Tuomet R. Kvirevičienės auklėjamojoje klasėje mokėsi Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vyr. slaugytojos Dalios Babrauskaitės duktė Agnė. Ji dažnai lankydavosi mamos darbovietėje, tad puikiai žinojo liūdną vienišų ligonių kasdienybę.
Agnės klasės draugus motyvuoti geriems darbams nebuvo sunku. R. Kvirevičienė prisimena, kad gimnazijos antrokai buvo labai entuziastingi, iniciatyvūs ir organizuoti. Į savo idėją jie įtraukė ir kitas gimnazijos klases. Buvo įsteigtos kūrybinės dirbtuvės, paskelbta akcija rinkti dėžutes, kurių reikėjo dovanėlių dekoracijoms gaminti.
Kasmet gimnazistai rasdavo vis naujų idėjų ir jų įgyvendinimui ruošdavosi iš anksto. Vienais metais puošmenoms gaminti rinkdavo kankorėžius, kitais – džiovindavo apelsinų skritulėlius, cinamono žieveles, siūdavo skudurinius žaislus – fantazijos niekuomet nepritrūkdavo.
Mokyklą baigus pirmajai auklėtinių laidai pedagogė negalėjo nutraukti susiklosčiusios tradicijos, tad idėja uždegė ir antrosios laidos pirmokus. Kadangi šie neturėjo pakankamai patirties, į pagalbą sugužėjo gražią tradiciją pradėję buvę auklėtiniai. Visgi antrajai laidai tęsti prasmingą iniciatyvą sukliudė pandemija, nutraukusi ryšius ir atėmusi galimybę lankyti ligotus senelius.
Pamato kitomis akimis
Kai išleidusi antrąją auklėtinių kartą šiemet R. Kvirevičienė vėl gavo pirmokus, iškart jiems papasakojo apie puoselėjamą tradiciją prieš šventes pradžiuginti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligonius. Gimnazistai iš karto sutiko ir po savaitės puošmenų idėjos jau gulėjo ant auklėtojos stalo.
Atidaryti kūrybines dirbtuves ir iš spalvoto popieriaus iškarpyti 300 eglučių, jas suklijuoti, išdekoruoti siūleliais iniciatyvos ėmėsi mergaitės. Jos plušo ne vieną vakarą. Kai puošmenos buvo pagamintos, laukė kelionė į ligoninę, kur jaunuosius pacientų draugus pasitiko Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus personalas. Šiemet labdaros kino vakaras mokyklos aktų salėje vyks šį ketvirtadienį, gruodžio 21 d., 17 val. Už surinktus pinigus organizatoriai svajoja „Rasos“ mokykloje besimokančius 53 neįgalius vaikus atvežti į kino seansą Vilkaviškio kultūros centre.
Moksleiviams talkinusi auklėtoja matė, kad paaugliams nebuvo lengva pusdienį darbuotis iškeltomis rankomis, pritvirtinti kiekvieną puošmeną, tačiau baigę ir pamatę džiugesį bei dėkingumo ašaras senolių akyse vaikai sakė pajutę didžiulę savo darbo prasmę. Jie klausinėjo, ar galėtų aplankyti palatose gulinčius ligonius, su jais pabendrauti. Anot auklėtojos, šitoks elgesys rodo, kad vaikų širdyse gimė tai, ką ne visuomet žodžiais apsakysi. Pedagogė neabejoja, jog kitais metais gimnazistai vėl kurs idėjas ir ruoš puošmenas, kad seniems, ligotiems žmonėms suteiktų džiaugsmo.
R. Kvirevičienė įsitikinusi, kad pirmą kartą gyvenime patekę į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių vaikai seną žmogų pamato kitomis akimis, supranta gyvenimo trapumą, laikinumą.
– Jauni žmonės yra maksimalistai. Jie mano, kad gyvenimas turi būti toks, kokį jie mintyse nusipiešia. Bet kai parodai, koks gyvenimas yra iš tikrųjų, kas yra liga, negalia, senatvė, atsiranda suvokimas ir atjauta, – kalbėjo pedagogė.
Buvę atvejų, kai tarp senolių ir vaikų užsimezgė toks ryšys, kad mergaitės gamino dovanėles, rašė atvirukus ir lankė skyriaus ligonius, o šie siekė pabučiuoti joms rankas. Moksleivės slėpdavo ašarų sklidinas akis ir atviraudavo auklėtojai, kaip jas sujaudino iš arti pamatyta senatvė.
Kviečia į filmą
Mokytoja be galo džiaugiasi kūrybingais vaikais ir jos idėjas palaikančiais moksleivių tėvais. Pedagogė įsitikinusi, kad vaikams reikia duoti daugiau laisvės, jais pasitikėti, o tada įvyksta stebuklas.
R. Kvirevičienė savo mokinius sugeba uždegti įvairiems geriems darbams. Bendradarbiaudami su gyvūnų prieglauda „Lesė“ moksleiviai siuvo gultus šunims.
Jau keleri metai su auklėtiniais ir padedama kolegų Ritos Bandžiulienės, Antano Budrio R. Kvirevičienė prieš Kalėdas mokykloje organizuoja kino vakarą, per kurį renka lėšas labdarai. „Aušros“ bendruomenės nariai, svečiai drauge žiūri filmą, vaišinasi mokinių pagamintais saldumynais, o surinktus pinigus aukoja kilniems tikslams: onkologine liga sergančio vaikino gydymui, kalėdinėms vaišėms vienišiems seneliams, mamos netekusių neįgalių sesučių kelionei prie jūros.
Šiemet labdaros kino vakaras mokyklos aktų salėje vyks šį ketvirtadienį, gruodžio 21 d., 17 val. Už surinktus pinigus organizatoriai svajoja „Rasos“ mokykloje besimokančius 53 neįgalius vaikus atvežti į kino seansą Vilkaviškio kultūros centre. Tuos, kurie ketvirtadienio vakarą nori pamatyti jaudinančią istoriją ir prisidėti prie labdaros, pedagogė kviečia prisijungti.
– Mano, kaip mokytojos, darbas – motyvuoti jaunus žmones daryti gerus darbus, parodyti kitą gyvenimo pusę, kur yra ne vien pamokos ir pažymiai, – paklausta, kokią naudą jai duoda tokia visuomeninė veikla, kalbėjo R. Kvirevičienė. – Yra dalykų, kurie žmogui teikia pridėtinę vertę. Labai džiaugiuosi, kad mano darbas nenueina veltui – mokyklą baigę jaunuoliai toliau daro gerus darbus. Todėl tikiu, kad ugdydama empatiją maža dalele prisidedu prie to, kad jie taptų geresniais žmonėmis. Ir nuo to aš labai laiminga.
Jau penkti metai Vilkaviškio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus pacientų širdis sušildo „Aušros“ gimnazistų sukurtos puošmenos. Šventes ne namuose praleidžiantiems seneliams toks jaunų žmonių dėmesys išspaudžia ašarą, o moksleiviams padeda gyvenimą suprasti kitaip. |
Savo auklėtiniams empatiją skiepijanti „Aušros“ gimnazijos pedagogė Rasa Kvirevičienė prieš gražiausias metų šventes nuolat organizuoja labdaros renginius, kurie vaikus moko dalintis gerumu.
Pirmą kartą idėja Kalėdoms išpuošti ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių ir taip šventiška aplinka praskaidrinti niūrią jame gulinčių senolių kasdienybę kilo prieš aštuonerius metus. Tuomet R. Kvirevičienės auklėjamojoje klasėje mokėsi Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus vyr. slaugytojos Dalios Babrauskaitės duktė Agnė. Ji dažnai lankydavosi mamos darbovietėje, tad puikiai žinojo liūdną vienišų ligonių kasdienybę.
Agnės klasės draugus motyvuoti geriems darbams nebuvo sunku. R. Kvirevičienė prisimena, kad gimnazijos antrokai buvo labai entuziastingi, iniciatyvūs ir organizuoti. Į savo idėją jie įtraukė ir kitas gimnazijos klases. Buvo įsteigtos kūrybinės dirbtuvės, paskelbta akcija rinkti dėžutes, kurių reikėjo dovanėlių dekoracijoms gaminti.
Kasmet gimnazistai rasdavo vis naujų idėjų ir jų įgyvendinimui ruošdavosi iš anksto. Vienais metais puošmenoms gaminti rinkdavo kankorėžius, kitais – džiovindavo apelsinų skritulėlius, cinamono žieveles, siūdavo skudurinius žaislus – fantazijos niekuomet nepritrūkdavo.
Mokyklą baigus pirmajai auklėtinių laidai pedagogė negalėjo nutraukti susiklosčiusios tradicijos, tad idėja uždegė ir antrosios laidos pirmokus. Kadangi šie neturėjo pakankamai patirties, į pagalbą sugužėjo gražią tradiciją pradėję buvę auklėtiniai. Visgi antrajai laidai tęsti prasmingą iniciatyvą sukliudė pandemija, nutraukusi ryšius ir atėmusi galimybę lankyti ligotus senelius.
Kai išleidusi antrąją auklėtinių kartą šiemet R. Kvirevičienė vėl gavo pirmokus, iškart jiems papasakojo apie puoselėjamą tradiciją prieš šventes pradžiuginti Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus ligonius. Gimnazistai iš karto sutiko ir po savaitės puošmenų idėjos jau gulėjo ant auklėtojos stalo.
Atidaryti kūrybines dirbtuves ir iš spalvoto popieriaus iškarpyti 300 eglučių, jas suklijuoti, išdekoruoti siūleliais iniciatyvos ėmėsi mergaitės. Jos plušo ne vieną vakarą. Kai puošmenos buvo pagamintos, laukė kelionė į ligoninę, kur jaunuosius pacientų draugus pasitiko Slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus personalas.
Šiemet labdaros kino vakaras mokyklos aktų salėje vyks šį ketvirtadienį, gruodžio 21 d., 17 val. Už surinktus pinigus organizatoriai svajoja „Rasos“ mokykloje besimokančius 53 neįgalius vaikus atvežti į kino seansą Vilkaviškio kultūros centre.
Moksleiviams talkinusi auklėtoja matė, kad paaugliams nebuvo lengva pusdienį darbuotis iškeltomis rankomis, pritvirtinti kiekvieną puošmeną, tačiau baigę ir pamatę džiugesį bei dėkingumo ašaras senolių akyse vaikai sakė pajutę didžiulę savo darbo prasmę. Jie klausinėjo, ar galėtų aplankyti palatose gulinčius ligonius, su jais pabendrauti. Anot auklėtojos, šitoks elgesys rodo, kad vaikų širdyse gimė tai, ką ne visuomet žodžiais apsakysi. Pedagogė neabejoja, jog kitais metais gimnazistai vėl kurs idėjas ir ruoš puošmenas, kad seniems, ligotiems žmonėms suteiktų džiaugsmo.
R. Kvirevičienė įsitikinusi, kad pirmą kartą gyvenime patekę į Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių vaikai seną žmogų pamato kitomis akimis, supranta gyvenimo trapumą, laikinumą.
– Jauni žmonės yra maksimalistai. Jie mano, kad gyvenimas turi būti toks, kokį jie mintyse nusipiešia. Bet kai parodai, koks gyvenimas yra iš tikrųjų, kas yra liga, negalia, senatvė, atsiranda suvokimas ir atjauta, – kalbėjo pedagogė.
Buvę atvejų, kai tarp senolių ir vaikų užsimezgė toks ryšys, kad mergaitės gamino dovanėles, rašė atvirukus ir lankė skyriaus ligonius, o šie siekė pabučiuoti joms rankas. Moksleivės slėpdavo ašarų sklidinas akis ir atviraudavo auklėtojai, kaip jas sujaudino iš arti pamatyta senatvė.
Mokytoja be galo džiaugiasi kūrybingais vaikais ir jos idėjas palaikančiais moksleivių tėvais. Pedagogė įsitikinusi, kad vaikams reikia duoti daugiau laisvės, jais pasitikėti, o tada įvyksta stebuklas.
R. Kvirevičienė savo mokinius sugeba uždegti įvairiems geriems darbams. Bendradarbiaudami su gyvūnų prieglauda „Lesė“ moksleiviai siuvo gultus šunims.
Jau keleri metai su auklėtiniais ir padedama kolegų Ritos Bandžiulienės, Antano Budrio R. Kvirevičienė prieš Kalėdas mokykloje organizuoja kino vakarą, per kurį renka lėšas labdarai. „Aušros“ bendruomenės nariai, svečiai drauge žiūri filmą, vaišinasi mokinių pagamintais saldumynais, o surinktus pinigus aukoja kilniems tikslams: onkologine liga sergančio vaikino gydymui, kalėdinėms vaišėms vienišiems seneliams, mamos netekusių neįgalių sesučių kelionei prie jūros.
Šiemet labdaros kino vakaras mokyklos aktų salėje vyks šį ketvirtadienį, gruodžio 21 d., 17 val. Už surinktus pinigus organizatoriai svajoja „Rasos“ mokykloje besimokančius 53 neįgalius vaikus atvežti į kino seansą Vilkaviškio kultūros centre. Tuos, kurie ketvirtadienio vakarą nori pamatyti jaudinančią istoriją ir prisidėti prie labdaros, pedagogė kviečia prisijungti.
– Mano, kaip mokytojos, darbas – motyvuoti jaunus žmones daryti gerus darbus, parodyti kitą gyvenimo pusę, kur yra ne vien pamokos ir pažymiai, – paklausta, kokią naudą jai duoda tokia visuomeninė veikla, kalbėjo R. Kvirevičienė. – Yra dalykų, kurie žmogui teikia pridėtinę vertę. Labai džiaugiuosi, kad mano darbas nenueina veltui – mokyklą baigę jaunuoliai toliau daro gerus darbus. Todėl tikiu, kad ugdydama empatiją maža dalele prisidedu prie to, kad jie taptų geresniais žmonėmis. Ir nuo to aš labai laiminga.
Publikuota: 2023-12-20 08:10:15
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|