|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Sveikata
|
|
|
Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.
Gyventojų informuotumo bei pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema ir VLK bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.
Geriausiai žinoma yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa – tą patvirtino 74 proc. apklaustųjų. Taip pat gerai žinoma ir krūties vėžio prevencinė programa, apie kurią buvo girdėję 71 proc. apklausos dalyvių. 69 proc. respondentų teigė žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligų, 65 proc. – storosios žarnos vėžio, 62 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą. Visų prevencinių programų žinomumas palyginti su ankstesniais metais išaugo.
Net 2 iš 3 arba 68 proc. apklaustųjų apie ligų prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo arba kito sveikatos specialisto. 43 proc. – iš žiniasklaidos, 21 proc. – iš socialinių tinklų, o 19 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.
Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei praeitais metais. Trečdalis (34 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 27 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių, po 19 proc. – krūties ir storosios žarnos vėžio programose. Dar 12 proc. – prostatos prevencijos programoje. Vis dėlto 32 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.
Absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau net 1 iš 3 apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo todėl, kad, jų manymu, būtų sunku patekti pas gydytoją. Įdomu tai, kad 22 proc. prevencine programa nepasinaudotų dėl įsitikinimo, jog yra sveiki, penktadalis (20 proc.) teigia nedalyvaujantys, nes nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o dar 11 proc. nurodė neturintys tam laiko.
Dauguma (70 proc.) respondentų daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas bei kvietimą atvykti pasitikrinti norėtų gauti iš savo šeimos gydytojo. 15 proc. – per E. sveikatos portalą.
VLK primena, kad daugiau apie prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje .
Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia .
Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas. |
Gyventojų informuotumo bei pasitikėjimo privalomojo sveikatos draudimo sistema ir VLK bei įsitraukimo į ligų prevencijos programas tyrimas, kurį atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanija „Spinter tyrimai“, parodė, kad net 8 iš 10 Lietuvos gyventojų yra girdėję apie ligonių kasų finansuojamas prevencines programas, o 6 iš 10 apklaustųjų kurioje nors iš jų yra dalyvavę.
Geriausiai žinoma yra gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa – tą patvirtino 74 proc. apklaustųjų. Taip pat gerai žinoma ir krūties vėžio prevencinė programa, apie kurią buvo girdėję 71 proc. apklausos dalyvių. 69 proc. respondentų teigė žinantys apie širdies ir kraujagyslių ligų, 65 proc. – storosios žarnos vėžio, 62 proc. – priešinės liaukos (prostatos) vėžio prevencinę programą. Visų prevencinių programų žinomumas palyginti su ankstesniais metais išaugo.
Net 2 iš 3 arba 68 proc. apklaustųjų apie ligų prevencines programas sužinojo iš šeimos gydytojo arba kito sveikatos specialisto. 43 proc. – iš žiniasklaidos, 21 proc. – iš socialinių tinklų, o 19 proc. – iš šeimos narių, draugų ar kaimynų.
Apklausa parodė, kad gyventojai ne tik žino apie ligų prevencijos programas, bet ir jose dalyvauja. Be to, dalyvaujama aktyviau nei praeitais metais. Trečdalis (34 proc.) respondenčių dalyvavo gimdos kaklelio vėžio prevencijos programoje. 27 proc. apklaustųjų – širdies ir kraujagyslių, po 19 proc. – krūties ir storosios žarnos vėžio programose. Dar 12 proc. – prostatos prevencijos programoje. Vis dėlto 32 proc. gyventojų nė vienoje iš šių programų nėra dalyvavę.
Absoliuti dauguma (88 proc.) gyventojų sutiktų pasinaudoti prevencine programa, jei būtent šeimos gydytojas pakviestų joje dalyvauti. Tačiau net 1 iš 3 apklaustųjų atsisakytų šeimos gydytojo pasiūlymo todėl, kad, jų manymu, būtų sunku patekti pas gydytoją. Įdomu tai, kad 22 proc. prevencine programa nepasinaudotų dėl įsitikinimo, jog yra sveiki, penktadalis (20 proc.) teigia nedalyvaujantys, nes nuogąstauja dėl blogų rezultatų, o dar 11 proc. nurodė neturintys tam laiko.
Dauguma (70 proc.) respondentų daugiau informacijos apie ligų prevencijos programas bei kvietimą atvykti pasitikrinti norėtų gauti iš savo šeimos gydytojo. 15 proc. – per E. sveikatos portalą.
VLK primena, kad daugiau apie prevencines programas bei dalyvavimą jose galima sužinoti ligonių kasų interneto svetainėje .
Visą VLK užsakymu atliktą tyrimą galima rasti čia .
Publikuota: 2023-11-29 13:45:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Motinos dieną jauna šeima pasitinka su triguba laime * Kraštiečiai užsienyje: „Nenukirskime medžiui šaknų“
* Savaime gimstančios kolekcijos vilkaviškietei kelia azartą
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|