Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Švietimas

---

Kornelija Čepytė, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos karjeros specialistė.

Netrukus abiturientai apsispręs, kokius brandos egzaminus laikys pavasarį. Nuo šio pasirinkimo priklausys ir jų tolimesnių studijų ar profesinės karjeros perspektyvos. Kornelija Čepytė, Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos karjeros specialistė, gimnazistams pataria, ką vertėtų apsvarstyti, kuo pasidomėti, kad svarbūs pasirinkimai atvertų kuo daugiau galimybių.

Tinkamiausias laikas – dabar

Klaipėdos „Varpo“ gimnazijos karjeros specialistė K. Čepytė pasakoja, kad mokinių lūkesčiai karjeros specialistui būna labai įvairūs ir priklauso nuo to, kiek jaunuoliai yra pasistūmėję profesijos ar studijų paieškose. Neretai mokiniai klausia informacijos, kur geriau studijuoti vieną ar kitą specialybę, ieško argumentų, kurią studijų programą pasirinkti, dažnam kyla sunkumų perprasti pačią stojimo sistemą – kaip skaičiuojami konkursiniai balai, kaip atrodo stojimo procesas ir pan.

„Dažniausiai abiturientai stojamaisiais reikalavimais susidomi likus keliems mėnesiams iki baigiamųjų egzaminų, taip prisidėdami sau dar daugiau nerimo ir įtampos. Tad mano pats pirmas patarimas jau ne tik abiturientams, bet ir gimnazijų trečiokams – panaršykite aukštųjų mokyklų svetaines arba pradėkite klausinėti karjeros konsultantų apie stojimo procesus – reikalavimus, vertinimą, – jau dabar“, – sako K. Čepytė.

Karjeros specialisto užduotis – atskleisti galimybes ir pavojus

Pirmieji svarbūs sprendimai laukia jau dešimtokų: jiems reikia pasirinkti, ar tęs mokslus gimnazijoje ar profesinėje mokykloje.

Anot K. Čepytės, įvairiomis profesinėmis, studijų galimybėmis pradėti domėtis būtų teisingiausia bebaigiant pirmąją gimnazijos klasę. Ištyrinėjus, apgalvojus įvairius variantus, turint daugiau informacijos, sprendimai priimami sklandžiau.

Pašnekovės žodžiais, mokinių sprendimus lemia daug priežasčių ir aplinkybių – jų pačių asmenybė, pomėgiai, šeima, net draugų pasirinkimai. Vienų argumentai būna labai racionalūs – kažkur mokytis profesijos ar studijuoti bus patogiau, gausiu stipendiją, tam tikrų specialistų darbo rinkoje trūksta. Kitų pasirinkimai labiau grįsti emocijomis, nuojautomis, kai mokiniai tiesiog labai gerai jaučiasi tam tikroje srityje, yra motyvuoti tam tikrai veiklai.

„Mano, kaip gimnazijos karjeros specialistės, užduotis ne dalinti patarimus, bet parodyti jaunuoliams jų pasirinkimų galimybes ir pavojus ir palikti patiems nuspręsti, kam jie ryžtasi. Tarkime, racionalus pasirinkimas greičiausiai užtikrins darbo vietą, gal gerą atlygį, bet gali pristigti vidinės motyvacijos siekti karjeros, žmogus nejaus pilnatvės savo veikloje. Renkantis kryptį remiantis asmeniniais polinkiais, motyvacijos dirbti greičiausiai nestigs, bet galbūt gali tekti ilgiau paieškoti pačio darbo“, – kalba K. Čepytė.

Verčiau rinktis ne kas lengviausia, o kas atveria daugiau kelių

„Renkantis brandos egzaminus, reikia galvoti ne apie tai, kuris kelias būtų paprasčiausias ar lengviausias, bet apie tai, kokie pasirinkimai atvertų daugiausia durų“, – dėsto karjeros specialistė.

Anot jos, jei pasirenkama tik „baigti mokyklą“, t. y. laikyti tik privalomuosius egzaminus, iš esmės užsiveria durys iš karto siekti aukštojo mokslo. Nuo 2024 m. keičiasi stojimo į valstybės nefinansuojamas vietas aukštosiose mokyklose reikalavimai ir, kad galėtum studijuoti, reikės būti išlaikius nebe vieną, o tris egzaminus, t. y. tiek pat, kiek ir pretenduojant į valstybės finansuojamas studijas.

Pašnekovė aiškina, kad aukštosios mokyklos reikalauja būti išlaikius tris egzaminus, bet konkursinis balas skaičiuojamas iš 4 dalykų įvertinimų (egzaminų ar metinių pažymių vidurkių). Egzamino įvertinimas suteikia aukštesnį balą nei pažymių vidurkis. Tačiau svarbu žinoti, kad sistema yra palanki mokiniui ir sudarydama konkursinį balą automatiškai renkasi geresnį įvertinimą. T. y. jei mokinys laikė egzaminą, bet rezultatą gavo prastesnį už savo pažymių vidurkį, sistema į stojamąjį balą įtrauks metinį įvertinimą.

Anot K. Čepytės, rinktis laikyti 4-5 baigiamuosius egzaminus, ko gero, yra optimaliausias variantas, garantuojantis tikrai nemažai galimybių rinktis studijų programas.

„Patys ar su savo mokyklos karjeros specialistu išsiaiškinkite, iš kokių dalykų įvertinimų skaičiuojamas jus dominančių studijų programų konkursinis balas. Gal nėra labai svarbu jau rudenį išsirinkti konkrečią studijų programą, bet egzaminus pasirinkti bus lengviau žinant bent kryptį, pvz., socialiniai, gyvybės, humanitariniai ar kita mokslo kryptis. Kiekviena kryptis turi savus dalykų „krepšelius“, iš kurių sudaromas konkursinis balas, ir išsilaikius tų dalykų egzaminus, bus galima stoti tikrai ne į vieną tos mokslo srities studijų programą“, – kalba karjeros specialistė.

Ji priduria, jog rinktis laikyti maksimalų galimą egzaminų skaičių irgi nėra geras sprendimas: jaunuoliai dažnai neįvertina didžiulio būsimos egzaminų sesijos krūvio, psichologinės įtampos.

Padeda karjeros konsultantai

Pernai darbą daugumoje mokyklų pradėjo karjeros specialistai, profesinį orientavimą įtraukus į privalomo ugdymo programą. Šiais mokslo metais mokyklose jų dirba beveik 600. Jie padeda mokiniams jau nuo pirmos klasės pažinti įvairias profesijas, o kuo vyresnis mokinys, tuo daugiau laiko su juo dirbama konsultuojant, padedama apsispręsti dėl studijų, tolimesnio mokymosi, karjeros plano.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---