|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kelyje
|
|
|
Eismo saugumas keliuose išlieka didele ir opia problema Lietuvoje: fiksuojamas didelis avaringumas, daugėja žuvusių keliuose. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį.
Leistino greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose – pagrindinės priežastys, dėl kurių keliuose nutinka nelaimės.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugos ekspertė Indrė Žilakauskienė įvardino 4 pagrindinius saugos keliuose elementus, į kuriuos atsižvelgus galėtume sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių.
1 elementas. Atsakingas vairuotojų elgesys
Žinoma, kad žmonės daro klaidas, dėl jų įvyksta skaudžios nelaimės keliuose, tačiau yra klaidų, kurių galime išvengti ir dėl to sumažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių. Neviršyti leistino greičio, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, nevairuoti išgėrus ar neprisisegus saugos diržo, nevežti keleivių, kurie neprisisegė saugos diržų – tai pagrindinės bazinės taisyklės, kurių privalo laikytis visi vairuotojai. Jų laikantis skaudžių nelaimių keliuose skaičius sumažėtų, nes pasirinktas nesaugus ar viršytas maksimalus leistinas greitis, vairavimas išgėrus yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta kelių eismo nelaimės.
2 principas. Atsakingas pėsčiųjų elgesys
Reikia pripažinti, kad ir pėstieji ne visuomet gatvėse, keliuose elgiasi saugiai, todėl kelia daug grėsmių. Kai kurie linkę nesisaugoti patys, o atsakomybę už savo saugumą kelyje perkelia vairuotojams. Pėstieji eina ar bėga per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, išlipę iš autobuso skuba pereiti gatvę ir eina pro autobuso priekį arba galą, nepalaukia, kol autobusas nuvažiuos, tamsiu paros metu nesegi atšvaito ar segi jį netinkamai. Tai tik keli neatsakingo elgesio pavyzdžiai. Pakeitus elgesį, būtų išvengta nemažai nelaimių. Juk jei žmogus eina ne per pėsčiųjų perėją blogai matomoje zonoje ar sugalvoja perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tikėtina, kad transporto priemonės vairuotojas pėsčiojo nepastebės laiku, nespės sustabdyti ir įvyks autoavarija. Atšvaitų tamsiu paros metu turėtų nepamiršti ne tik vaikai, bet suaugusieji, ypač senjorai, nes teisingai atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu vairuotojas pamatys iš kur kas toliau.
3 principas. Techniškai tvarkingas automobilis
Kiekvienas vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilis yra techniškai tvarkingas, juo galima saugiai važinėti. Geriausias būdas tai padaryti – reguliariai atlikti techninę apžiūrą, keisti tepalus, o pastebėjus gedimus iškart atlikti visus būtinus remonto darbus. Identifikuoti gedimą ir atlikti remonto darbus turėtų kvalifikuotas specialistas oficialiame servise.
4 principas. Nuosekli kelių infrastruktūros plėtra
Siekiant didinti saugumą keliuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija (atsakinga už valstybinės reikšmės kelius) imasi kompleksinių priemonių, t. y. ypatingą dėmesį skiria infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13, 5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui. Tai dvigubai daugiau nei praėjusias metais. Kelių plėtrai ir priežiūrai šiais metais numatoma skirti apie 750 mln. eurų. Per šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, kurios saugos eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, 95 km apsauginių kelio atitvarų, 60 km pėsčiųjų dviračių takų. Taip pat įrengiami greičio mažinimo kalneliai ir salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Visas inžinerines eismo saugos priemones Lietuvos automobilių kelių direkcija keliuose diegia atsižvelgiant į nelaimių keliuose statistiką.
Kelių eismo saugos ekspertės I. Žilakauskienės teigimu, siekiant, kad saugumo kelyje sistema būtų veiksminga ir aukšto lygio, visi pagrindiniai elementai turi būti stiprinami kartu, nes visi yra vienodai svarbūs.
Eismo saugumas keliuose išlieka didele ir opia problema Lietuvoje: fiksuojamas didelis avaringumas, daugėja žuvusių keliuose. Remiantis Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, 2023 metų I pusmetį šalies keliuose žuvo net 72 žmonės, o tai 41 proc. daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. |
Leistino greičio viršijimas, vairavimas esant neblaiviam, pėsčiųjų neatidumas gatvėse ir keliuose – pagrindinės priežastys, dėl kurių keliuose nutinka nelaimės.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos eismo saugos ekspertė Indrė Žilakauskienė įvardino 4 pagrindinius saugos keliuose elementus, į kuriuos atsižvelgus galėtume sumažinti nelaimingų atsitikimų keliuose skaičių.
Žinoma, kad žmonės daro klaidas, dėl jų įvyksta skaudžios nelaimės keliuose, tačiau yra klaidų, kurių galime išvengti ir dėl to sumažinti skaudžių nelaimių keliuose skaičių. Neviršyti leistino greičio, nesinaudoti mobiliuoju telefonu, nevairuoti išgėrus ar neprisisegus saugos diržo, nevežti keleivių, kurie neprisisegė saugos diržų – tai pagrindinės bazinės taisyklės, kurių privalo laikytis visi vairuotojai. Jų laikantis skaudžių nelaimių keliuose skaičius sumažėtų, nes pasirinktas nesaugus ar viršytas maksimalus leistinas greitis, vairavimas išgėrus yra pagrindinės priežastys, dėl kurių įvyksta kelių eismo nelaimės.
Reikia pripažinti, kad ir pėstieji ne visuomet gatvėse, keliuose elgiasi saugiai, todėl kelia daug grėsmių. Kai kurie linkę nesisaugoti patys, o atsakomybę už savo saugumą kelyje perkelia vairuotojams. Pėstieji eina ar bėga per gatvę degant draudžiamam šviesoforo signalui, išlipę iš autobuso skuba pereiti gatvę ir eina pro autobuso priekį arba galą, nepalaukia, kol autobusas nuvažiuos, tamsiu paros metu nesegi atšvaito ar segi jį netinkamai. Tai tik keli neatsakingo elgesio pavyzdžiai. Pakeitus elgesį, būtų išvengta nemažai nelaimių. Juk jei žmogus eina ne per pėsčiųjų perėją blogai matomoje zonoje ar sugalvoja perbėgti gatvę degant raudonam šviesoforo signalui, tikėtina, kad transporto priemonės vairuotojas pėsčiojo nepastebės laiku, nespės sustabdyti ir įvyks autoavarija. Atšvaitų tamsiu paros metu turėtų nepamiršti ne tik vaikai, bet suaugusieji, ypač senjorai, nes teisingai atšvaitą segintį žmogų tamsiu paros metu vairuotojas pamatys iš kur kas toliau.
Kiekvienas vairuotojas turi būti įsitikinęs, kad jo automobilis yra techniškai tvarkingas, juo galima saugiai važinėti. Geriausias būdas tai padaryti – reguliariai atlikti techninę apžiūrą, keisti tepalus, o pastebėjus gedimus iškart atlikti visus būtinus remonto darbus. Identifikuoti gedimą ir atlikti remonto darbus turėtų kvalifikuotas specialistas oficialiame servise.
Siekiant didinti saugumą keliuose, Lietuvos automobilių kelių direkcija (atsakinga už valstybinės reikšmės kelius) imasi kompleksinių priemonių, t. y. ypatingą dėmesį skiria infrastruktūros plėtrai, eismo saugos priemonių diegimui, visuomenės švietimo kampanijoms, nuosekliam darbui su bendruomenėmis keičiant vairavimo kultūrą. Šiemet Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja skirti 13, 5 mln. eurų inžinerinių saugaus eismo priemonių įrengimui. Tai dvigubai daugiau nei praėjusias metais. Kelių plėtrai ir priežiūrai šiais metais numatoma skirti apie 750 mln. eurų. Per šiuos metus Lietuvos automobilių kelių direkcija planuoja rekonstruoti 10 vieno lygio sankryžų, įrengti 5 km tvorų, kurios saugos eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, 95 km apsauginių kelio atitvarų, 60 km pėsčiųjų dviračių takų. Taip pat įrengiami greičio mažinimo kalneliai ir salelės, miesto vartai, greičio matuokliai ir kt. Visas inžinerines eismo saugos priemones Lietuvos automobilių kelių direkcija keliuose diegia atsižvelgiant į nelaimių keliuose statistiką.
Kelių eismo saugos ekspertės I. Žilakauskienės teigimu, siekiant, kad saugumo kelyje sistema būtų veiksminga ir aukšto lygio, visi pagrindiniai elementai turi būti stiprinami kartu, nes visi yra vienodai svarbūs.
Publikuota: 2023-10-02 11:28:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|