|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / Sveikata
Anot Gražinos Belian, alkoholio vartojimo rodikliai mažėja dėl didėjančio gyventojų sąmoningumo bei prevencinės veiklos.
Alkoholis yra psichoaktyvioji medžiaga, turinti priklausomybę sukeliančių savybių. Alkoholiniai gėrimai plačiai vartojami jau daugelį šimtmečių, o to priežasčių yra ne viena. Vieni žmonės vartoja alkoholinius gėrimus norėdami numalšinti neigiamas emocijas, o kiti, priešingai, – siekdami sustiprinti teigiamas. Treti alkoholį įsivaizduoja tarsi įrankį, padėsiantį sustiprinti pasitikėjimą savimi, įgyti drąsos ir atsipalaiduoti. „Vartodamas alkoholį norėjau pajusti tą svaiginantį jausmą, kuomet pasaulis pasidaro lengvas, paprastas, be rūpesčių. Man knietėjo sužinoti, ar tai yra tik iliuzija, ar taip gali būti iš tiesų“, – teigia 26-erių Augustinas, daugiau nei prieš trejus metus priėmęs sprendimą atsisakyti alkoholio. Žengti tokį žingsnį vaikiną paskatino varginantis fizinis ir emocinis išsekimas, kurį jis jausdavo po išgertuvių. Sako jausdavęsis taip, kad kūnas egzistuoja, tačiau jo viduje tūno tuštuma: „Labiausiai nemėgdavau ir net bijodavau ryte pasižiūrėti į veidrodį, jausdavau sau gailestį. Atrodydavo, jog už visas praeitos paros linksmybes kūnas nemenką duoklę būtų atidavęs.“ Mintimis grįždamas į tą laiką, kai nusprendė išbraukti alkoholį iš savo gyvenimo, Augustinas pasakoja, jog buvo sunku atsisakyti to, kas dažnu atveju jauno žmogaus gyvenime yra įprasta. „Minčių kova – verta ar neverta – tęsėsi mažiausiai metus, nes būti vieninteliam blaiviam asmeniui draugų pilname kambaryje man atrodė kaip neįveikiama maratono distancija“, – kalbėjo jis. Pasak Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento vadovės, visiško psichotropinės medžiagos vartojimo atsisakymo proceso trukmė ir eiga priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai ir nuo jo turimo noro priimti pokytį. „Skirtingas emocijų bei kylančių ar esamų problemų suvokimas tiesiogiai veikia mūsų psichiką, todėl pasakyti, kaip seksis žmogui atsisakyti alkoholio, yra beveik neįmanoma. Vieniems tai padaryti pasiseka greičiau, kitiems prireikia daugiau laiko. Ieškantieji pagalbos gali kreiptis į psichologus-priklausomybių konsultantus, ieškantieji bendruomeniškos pagalbos – įstoti į anoniminių alkoholikų (AA) bendriją. Taip pat ir Respublikinis priklausomybės ligų centras teikia paslaugas norintiesiems gydyti alkoholio abstinenciją“, – dėstė specialistė ir akcentavo, jog pagalba visuomet suteikiama tiems, kas jos paprašo. Alkoholio vartojimas, anot Pasaulinės sveikatos organizacijos, gali tapti kepenų pažeidimų, kepenų cirozės, širdies ir kraujagyslių, kasos ligų bei įvairių organų sistemų onkologinių susirgimų priežastimi. „Higienos instituto duomenimis, 2022 m. Lietuvoje dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų mirė 651 asmuo, 158 asmenys mirė dėl atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu. Pastebima, kad nors 2022 m. bendras alkoholio vartojimo sukeltų mirčių skaičius sumažėjo, bet, lyginant su 2021 m., padaugėjo mirčių dėl apsinuodijimų alkoholiu: 2021 m. – 165 atvejai, 2022 m. – 178 atvejai“, – sakė laikinoji departamento vadovė. Sveikatos pokyčius teigia pajutęs ir Trakuose užaugęs Augustinas, tik jo pokyčiai – teigiami. „Bėgimas ir važiavimas dviračiu tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi, be kurios šiandien man būtų sunku save įsivaizduoti. Taip pat ir požiūris į fizinę, emocinę sveikatą bei jos puoselėjimą yra visai kitoks, nei buvo prieš tai. Kiekvieną dieną jaustis vienodai gerai tapo vienu iš pagrindinių mano gyvenimo prioritetų“, – akcentavo vaikinas. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento specialistė akcentuoja, jog nevartojant alkoholio ne tik sumažėja rizika susirgti minėtomis ligomis, bet ir mažėja rizika atsirasti smurtui šeimoje, gerėja miego kokybė, žmogaus emocinė bei psichologinė sveikata tampa geresnė – žmogus jaučiasi tvirtai savimi, gali puoselėti socialinius santykius su visuomene. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento užsakymu 2021 m. vykdytos gyventojų apklausos rezultatai atskleidžia, kad pastaraisiais metais alkoholio vartojimas Lietuvoje pastebimai mažėjo. „Tyrimo duomenimis, 62, 8 proc. 15–64 metų amžiaus Lietuvos gyventojų per paskutines 30 dienų buvo vartoję kokių nors alkoholinių gėrimų. Lyginant su ankstesnių tyrimų duomenimis, alkoholio vartojimas per paskutines 30 dienų sumažėjo nuo 67, 1 proc. 2016 m. iki 62, 8 proc. 2021 m. Daliai gyventojų, kurie alkoholį vartojo kartą per savaitę ar dažniau, šis įprotis sumažėjo nuo 33, 3 proc. 2016 m. iki 23, 7 proc. 2021 m. Šis rezultatas 2021 m. buvo mažiausias per visą stebėjimo laikotarpį nuo 2004 m.“, – gerėjančia padėtimi šalyje džiaugėsi ekspertė. Užsk. 1776
Galerija: SAM_09-22
Publikuota: 2023-09-22 09:03:54 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje * Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|