|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Gediminas Jankauskas.
Kol ruduo dar tik pradeda spalvinti medžius, tiesiog būtina pasidžiaugti maloniais ir net vasariškais orais gamtoje. Praleisti laiką su visa šeima kviečia visoje Lietuvoje išsibarstę išpuoselėti regioniniai parkai, kuriuose galima susipažinti su skirtinga augmenija ar apžiūrėti dvarus. Pasak eksperto, savaitgaliais parkuose didėjant lankytojų srautams, viena gudrybė padės išvengti didelių žmonių srautų.
„Tiems, kurie mėgsta laiką lauke leisti apsupti gamtos garsų, o ne žmonių šurmulio, pravartu pasitikrinti parkų užimtumą specialiame parkų žemėlapyje, kur galima stebėti žmonių srautą realiu laiku. Žmonių kiekis saugomoje teritorijoje yra įvertinamas skalėje nuo 1 iki 10 ir yra klasifikuojamas į trijų spalvų kategorijas. Lankytojai taip pat turi galimybę įvertinti pamatytą parką ir palikti savo atsiliepimus, gali rasti nuorodas, kaip nuvykti į pasirinktą parką iš savo lokacijos”, – sako Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.
Štai keli Lietuvos parkai, kuriuos galite aplankyti savaitgalį:
Čepkelių raistas
Čepkelių rezervatas buvo įsteigtas 1975 metais norint išsaugoti bene seniausią bei unikaliausią šalies mišką ir aukštapelkę. Raisto teritoriją sudaro pelkės, žemyninės kopos, Katros upės slėnis bei smėlinga lyguma. Kaip ir daugumą vandens telkinių Lietuvoje, rezervatą suformavo ledynas. Ledyno tirpsmo vandens suneštas slėnis dominuoja dirvožemio sudėtį.
Dabar šis parkas kviečia lankytojus renovuotais pėsčiųjų takais ir apžvalgos bokštu. Mokomojo tako pradžią puošia įspūdingi vartai papuošti kurtiniais ir spanguolėmis – raisto simboliais.
Veisiejų regioninis parkas
Aplankykite Veisiejus, vieną iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje su ant jo esančiu Vainežerio senuoju gynybiniu įtvirtinimu. Tarpusavyje susijungiantys ežerai yra tinkami plaukiojimui baidarėmis ar kitomis vandens transporto priemonėmis. Tokioje net iki 30 kilometrų besitęsiančioje kelionėje apžiūrėkite gynybinius įtvirtinimus bei Vainežerio dvaro parką. Vandens sporto entuziastai galės išbandyti savo jėgas net 109 kilometrų ilgio trasoje.
Šis regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti teritorijos gamtinę ekosistemą, ežeryno miškingą kraštovaizdį ir kultūrinį paveldą. Vienas iš trijų čia esančių piliakalnių, Vainežerio senasis gynybinis įtvirtinimas, mena net septynioliktą amžių. Manoma, kad jis buvo naudojamas Didžiojo Šiaurės Karo tarp Rusijos ir Švedijos metu.
Trakų Vokės dvaro parkas
Žaliuojančių pietų, medžių gausybės ir takelių apsuptyje stovi žymiausias parko objektas – Trakų Vokės dvaras. Nuo 2014 metų parkas kviečia apsilankyti ir išklausyti pažintines ekskursijas, koncertus, pamatyti parodas bei spektaklius.
Jau nuo devyniolikto amžiaus dvarą valdę Tiškevičiai čia šeimininkavo beveik šimtą metų. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai buvo pavertę rūmus ligonine. Tačiau dvarininkai savo namus apleido tik gresiant susidorojimui su bajorais 1939 metais. Po antro pasaulinio karo dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, o vėliau Dotnuvos žemdirbystės instituto filialu.
Kol ruduo dar tik pradeda spalvinti medžius, tiesiog būtina pasidžiaugti maloniais ir net vasariškais orais gamtoje. Praleisti laiką su visa šeima kviečia visoje Lietuvoje išsibarstę išpuoselėti regioniniai parkai, kuriuose galima susipažinti su skirtinga augmenija ar apžiūrėti dvarus. Pasak eksperto, savaitgaliais parkuose didėjant lankytojų srautams, viena gudrybė padės išvengti didelių žmonių srautų. |
„Tiems, kurie mėgsta laiką lauke leisti apsupti gamtos garsų, o ne žmonių šurmulio, pravartu pasitikrinti parkų užimtumą specialiame parkų žemėlapyje, kur galima stebėti žmonių srautą realiu laiku. Žmonių kiekis saugomoje teritorijoje yra įvertinamas skalėje nuo 1 iki 10 ir yra klasifikuojamas į trijų spalvų kategorijas. Lankytojai taip pat turi galimybę įvertinti pamatytą parką ir palikti savo atsiliepimus, gali rasti nuorodas, kaip nuvykti į pasirinktą parką iš savo lokacijos”, – sako Gediminas Jankauskas, „DATA ATLAS“ produkto vadovas ir „Tele2“ didžiųjų duomenų mokslininkas.
Štai keli Lietuvos parkai, kuriuos galite aplankyti savaitgalį:
Čepkelių rezervatas buvo įsteigtas 1975 metais norint išsaugoti bene seniausią bei unikaliausią šalies mišką ir aukštapelkę. Raisto teritoriją sudaro pelkės, žemyninės kopos, Katros upės slėnis bei smėlinga lyguma. Kaip ir daugumą vandens telkinių Lietuvoje, rezervatą suformavo ledynas. Ledyno tirpsmo vandens suneštas slėnis dominuoja dirvožemio sudėtį.
Dabar šis parkas kviečia lankytojus renovuotais pėsčiųjų takais ir apžvalgos bokštu. Mokomojo tako pradžią puošia įspūdingi vartai papuošti kurtiniais ir spanguolėmis – raisto simboliais.
Aplankykite Veisiejus, vieną iš nedaugelio miestų, įsikūrusių ežero pusiasalyje su ant jo esančiu Vainežerio senuoju gynybiniu įtvirtinimu. Tarpusavyje susijungiantys ežerai yra tinkami plaukiojimui baidarėmis ar kitomis vandens transporto priemonėmis. Tokioje net iki 30 kilometrų besitęsiančioje kelionėje apžiūrėkite gynybinius įtvirtinimus bei Vainežerio dvaro parką. Vandens sporto entuziastai galės išbandyti savo jėgas net 109 kilometrų ilgio trasoje.
Šis regioninis parkas buvo įkurtas 1992 metais, siekiant išsaugoti teritorijos gamtinę ekosistemą, ežeryno miškingą kraštovaizdį ir kultūrinį paveldą. Vienas iš trijų čia esančių piliakalnių, Vainežerio senasis gynybinis įtvirtinimas, mena net septynioliktą amžių. Manoma, kad jis buvo naudojamas Didžiojo Šiaurės Karo tarp Rusijos ir Švedijos metu.
Žaliuojančių pietų, medžių gausybės ir takelių apsuptyje stovi žymiausias parko objektas – Trakų Vokės dvaras. Nuo 2014 metų parkas kviečia apsilankyti ir išklausyti pažintines ekskursijas, koncertus, pamatyti parodas bei spektaklius.
Jau nuo devyniolikto amžiaus dvarą valdę Tiškevičiai čia šeimininkavo beveik šimtą metų. Pirmojo pasaulinio karo metu vokiečiai buvo pavertę rūmus ligonine. Tačiau dvarininkai savo namus apleido tik gresiant susidorojimui su bajorais 1939 metais. Po antro pasaulinio karo dvaras tapo Ministrų Tarybos vila, o vėliau Dotnuvos žemdirbystės instituto filialu.
Publikuota: 2023-09-21 13:15:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|