|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Įdomu
|
|
|
Senasis kaštonas – ypatinga sodybos puošmena.
Jono Basanavičiaus gimtinės archyvo nuotr.
Jono Basanavičiaus gimtinės kieme augantis kaštonas šiemet varžysis dėl 2023 metų Lietuvos medžio titulo. Rugsėjo 20 d. prasidės balsavimas. Jis vyks iki spalio 19 d.
Kiekvienas gali pasirinkti vieną labiausiai patikusį medį ir už jį balsuoti svetainėje www.arboristai.lt .
Šių metų laimėtojai bus pagerbti spalio 20-ąją, Tarptautinę medžio dieną, apdovanojimų įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime.
Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2024 m. Europos medžio konkurse. Pastarasis čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011-aisiais. Taigi šiemet mes turime unikalią progą labai pasistengti, kad apie Basanavičynės kaštoną sužinotų visa Europa.
Šis medis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama. Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie Basanavičynės atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo skriaudą kompensuoja.
Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžiasi prie senojo kaštono, turbūt kone visi jį fotografuoja, o žydintį „baltomis žvakėmis“ – tai jau tikrai. „Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga ar sodintas jo paties... – svarsto Basanavičynės muziejininkai. – Kad mūsų krašto šviesuolį Joną Basanavičių augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.“ Toks medis – ypatinga sodybos puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi. Savo plačia laja šis kaštonas kelia ir susižavėjimą, ir nuostabą. Turime progą pasistengti, kad apie Basanavičynės kaštoną sužinotų visa Europa.
Paraišką konkursui pateikė Jono Basanavičiaus gimtinė. Basanavičynės kaštoną Lietuvos metų medžio rinkimų organizatoriai buvo nusižiūrėję jau kiek anksčiau. „Kelerius metus ragino dalyvauti, o šiemet mes ir pateikėme paraišką“, – sakė vyresn. muziejininkė Agnė Brazaitienė.
Kai pasirodė informacija apie šį konkurso dalyvį, žmonėms pasidarė įdomu, ar Basanavičynės kaštonas neserga, – juk daugybė kitų apnikti ligos. „Mūsų kaštonas taip, kaip kiti, neserga. Vis dėlto erkutės jis taip pat turi. Saugant jį labiausiai pasiteisina reguliarus nukritusių lapų grėbimas ir jų išvežimas“, – sužinojome muziejuje.
Konkurse „Lietuvos metų medis“, be mūsiškio kaštono, dalyvauja dar 12 pretendentų, atrinktų iš pasiūlytų 23. Tai Kamariškių guoba, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Kūlokų kaimo liepa, Šiaulių botanikos sodo liepa, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Sapiegų parko liepa, Mingėlos ąžuolas, Stelmužės ąžuolas, Šventasis Daubų ąžuolas ir Lazdynų Bačkinis ąžuolas. Apie visus kandidatus galima paskaityti konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje.
Lietuvos metų medžio rinkimai rengiami jau ketvirtą kartą. Atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis. Šie rinkimai parodo medžių svarbą mūsų kasdieniame gyvenime, jų reikšmę Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui. 2016 m. Lietuvos metų medžiu šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą, 2017 m. – Raganų eglę, 2018 m. – Raudonės pilies liepą.
„Santakos“ inf.
Jono Basanavičiaus gimtinės kieme augantis kaštonas šiemet varžysis dėl 2023 metų Lietuvos medžio titulo. Rugsėjo 20 d. prasidės balsavimas. Jis vyks iki spalio 19 d. |
Kiekvienas gali pasirinkti vieną labiausiai patikusį medį ir už jį balsuoti svetainėje www.arboristai.lt .
Šių metų laimėtojai bus pagerbti spalio 20-ąją, Tarptautinę medžio dieną, apdovanojimų įteikimo ceremonijoje Lietuvos Respublikos Seime.
Nugalėtojas atstovaus Lietuvai 2024 m. Europos medžio konkurse. Pastarasis čekų iniciatyva pradėtas rengti 2011-aisiais. Taigi šiemet mes turime unikalią progą labai pasistengti, kad apie Basanavičynės kaštoną sužinotų visa Europa.
Šis medis mena Jono Basanavičiaus ir jo šeimos gyvenimo laikus. Amžininkai liudija, jog po juo burdavosi žmonės, norėdami pagerbti patriarchą, išreikšti pilietiškumą ir patriotiškumą net tuomet, kai už tai buvo baudžiama. Ant kaštono šakų buvo kabinamos trispalvės, austos juostos, po juo uždegamos žvakelės dar tada, kai apie Basanavičynės atstatymą buvo tik nedrąsiai svajojama. Gal sodyboje ir nebeliko autentiškų pastatų, bet kaštonas šią karo skriaudą kompensuoja.
Ir šiandien į muziejų atvykę lankytojai glaudžiasi prie senojo kaštono, turbūt kone visi jį fotografuoja, o žydintį „baltomis žvakėmis“ – tai jau tikrai. „Kas žino, galbūt šis medis buvo pasodintas patriarcho gimimo proga ar sodintas jo paties... – svarsto Basanavičynės muziejininkai. – Kad mūsų krašto šviesuolį Joną Basanavičių augalai žavėjo, liudija tarp jo užrašų rasti dailiai sudžiovinti gėlių žiedai, medžių lapai, aprašyti potyriai stebint gamtą.“ Toks medis – ypatinga sodybos puošmena, vis dar liudijanti tautos patriarcho gyvenimą ir taip lyg susiejanti praeitį su dabartimi. Savo plačia laja šis kaštonas kelia ir susižavėjimą, ir nuostabą.
Turime progą pasistengti, kad apie Basanavičynės kaštoną sužinotų visa Europa.
Paraišką konkursui pateikė Jono Basanavičiaus gimtinė. Basanavičynės kaštoną Lietuvos metų medžio rinkimų organizatoriai buvo nusižiūrėję jau kiek anksčiau. „Kelerius metus ragino dalyvauti, o šiemet mes ir pateikėme paraišką“, – sakė vyresn. muziejininkė Agnė Brazaitienė.
Kai pasirodė informacija apie šį konkurso dalyvį, žmonėms pasidarė įdomu, ar Basanavičynės kaštonas neserga, – juk daugybė kitų apnikti ligos. „Mūsų kaštonas taip, kaip kiti, neserga. Vis dėlto erkutės jis taip pat turi. Saugant jį labiausiai pasiteisina reguliarus nukritusių lapų grėbimas ir jų išvežimas“, – sužinojome muziejuje.
Konkurse „Lietuvos metų medis“, be mūsiškio kaštono, dalyvauja dar 12 pretendentų, atrinktų iš pasiūlytų 23. Tai Kamariškių guoba, Elmės šešiakamienis ąžuolas, Grybiškių ąžuolas, Kūlokų kaimo liepa, Šiaulių botanikos sodo liepa, Liepa Motinėlė, Meškėnų liepa, Sapiegų parko liepa, Mingėlos ąžuolas, Stelmužės ąžuolas, Šventasis Daubų ąžuolas ir Lazdynų Bačkinis ąžuolas. Apie visus kandidatus galima paskaityti konkurso „Lietuvos metų medis“ feisbuko paskyroje.
Lietuvos metų medžio rinkimai rengiami jau ketvirtą kartą. Atrankos konkurso tikslas – ne tik išrinkti Metų medį, kuris atstovaus mūsų šaliai Europos metų medžio konkurse, bet ir pagerbti kitus vertingiausius šalies medžius, skleisti informaciją apie juos kaip regiono savitumo ir patrauklumo dėmenis. Šie rinkimai parodo medžių svarbą mūsų kasdieniame gyvenime, jų reikšmę Lietuvos gamtos ir kultūros paveldui. 2016 m. Lietuvos metų medžiu šalies gyventojai išrinko Stelmužės ąžuolą, 2017 m. – Raganų eglę, 2018 m. – Raudonės pilies liepą.
„Santakos“ inf.
Publikuota: 2023-09-20 08:18:26
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|