|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-09-18 17:08
|
|
|
Grupinio gyvenimo namuose gyvena 10 nuolatinių gyventojų, o jiems padeda 7 socialiniai darbuotojai.
Autoriaus nuotr.
Andrius GRYGELAITIS
Prieš penkmetį Vilkaviškyje, Žemaitės gatvėje, įsikūrė 10 Didvyžių socialinės globos namų gyventojų. Tuo metu ne visi aplinkiniai maloniai sutiko naujuosius kaimynus. Vis tik nuo to laiko žmonių požiūris kardinaliai pasikeitė.
Neatsisako padėti
2018 m. netoli Vilkaviškio centro buvo nupirktas ir suremontuotas dviejų aukštų namas. Jame apsigyveno 10 tuo metu pačių savarankiškiausių Didvyžių socialinės globos namų globotinių. Šie grupinio gyvenimo namai tapo pirmaisiais tokio tipo namais Marijampolės regione ir vienais pirmųjų visoje šalyje.
Tuo metu tiek naujakuriams, tiek juos prižiūrintiems socialiniams darbuotojams buvo daug neaiškumų bei nerimo. Pakankamai priešiškas aplinkinių požiūris taip pat neįkvėpė optimizmo. Laimei, per penkmetį viskas pasikeitė kardinaliai. Grupinio gyvenimo namų gyventojai puikiai įsiliejo į Vilkaviškio bendruomenę, tapo neatsiejama jos dalimi.
Gimtadienio šventę įstaigos atstovai pasitiko kaip ir pridera: su šypsenomis veiduose, muzika ir vaišėmis. Pasveikinti su penkerių metų sukaktimi grupinio gyvenimo namų gyventojų bei jiems padedančių socialinių darbuotojų atvyko rajono vicemeras Joris Juškauskas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė, Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Pastarasis pasidžiaugė, kad šių namų atstovai visada maloniai atsiliepia į pagalbos prašymus, niekada neatsisako padėti, prisijungia švęsti religines šventes.
Su jubiliejumi gyventojus taip pat sveikino Vilkaviškio visuomenės sveikatos biuro, Socialinės pagalbos centro, Raudonojo Kryžiaus ir kitų socialinių partnerių atstovai.
Didvyžių socialinės globos namų direktorė Viduta Bačkierienė pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus Vilkaviškyje gyvenantys asmenys tapo dar savarankiškesni ir laimingesni. Ji įteikė padėkas grupinio gyvenimo namuose dirbantiems specialistams: Lolitai Muraškauskienei, Ramunei Brazauskienei, Vilijai Montvidienei, Ramutei Buragienei, Loretai Kononenkienei, Virginijai Belevičienei bei Vytautui Reiniker.
Sveikinimo kalbas keitė Vilmos ir Virgilijaus Anelauskų atliekama muzika, o namų gyventojai susirinkusiesiems įteikė dovanų pačių gamintų kvepiančių muiliukų.
Gali nuversti kalnus
Šventės metu svečiai buvo pakviesti pasivaikščioti po teritoriją, pasigėrėti grupinio gyvenimo namų gyventojų rankdarbiais, pavartyti nuotraukų, kuriose įamžintos jų gyvenimo akimirkos, albumus.
Prisimindama pačią pradžią Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Ona Budrienė teigė, kad ji niekam nebuvo lengva. Būsimus gyventojus teko ilgai įkalbinėti ir drąsinti, jog šie paliktų patalpas Didvyžiuose ir kraustytųsi į Vilkaviškį. Surinkti darnią darbuotojų komandą taip pat buvo nemenkas iššūkis. Tuo metu su kuo nors pasikonsultuoti praktiškai nebuvo galimybių, nes tokio tipo grupinio gyvenimo namai buvo vieni pirmųjų visoje šalyje.
„Tada dar ir visuomenės požiūris mums buvo labai nepalankus. Niekas nenorėjo tokių kaimynų. Dabar jis pasikeitęs. Šie žmonės įrodė, kad gavę šiek tiek laisvės, padrąsinimo ir pamokų gali daug ką nuveikti, kartais net daugiau nei sveikieji“, – kalbėjo O. Budrienė.
Glaudūs ryšiai
Socialinė darbuotoja Lolita Muraškauskienė pasakojo, kad prieš penkerius metus, vos įsikraustę į naująsias patalpas, šių namų gyventojai jautė nepasitikėjimą savo jėgomis, jiems trūko savarankiško gyvenimo patirties. Visgi noras, ryžtas ir drąsa siekti savo tikslų viską apvertė aukštyn kojomis.
„Galima sakyti, kad dabar šie gyventojai yra tikri savo namų šeimininkai ir neatsiejama Vilkaviškio bendruomenės dalis“, – kalbėjo L. Muraškauskienė.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai patys atlieka visus buities darbus: gamina valgį, tvarko aplinką, skalbia, darbuojasi šiltnamyje, eina apsipirkti, netgi prižiūri savo augintinius.
„Jiems labai svarbu įgyti komunikavimo įgūdžių, todėl nuo pirmų savaičių visi kartu stengėmės įsitraukti į miesto bendruomenės socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Jau pirmaisiais metais visi grupinio gyvenimo namų gyventojai pradėjo lankyti Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos užsiėmimus. Užmezgėme glaudžius ryšius su Visuomenės sveikatos biuru, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinio atstovais, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniais, Atviro jaunimo centro lankytojais“, – vardijo L. Muraškauskienė.
Džiaugiasi persikėlę
Grupinio gyvenimo namų gyventojai keliauja, sportuoja, susitinka su draugais, dalyvauja žygiuose, lankosi parodose, įvairiuose renginiuose, daro rankdarbius, švenčia asmenines bei valstybines šventes.
Nuo pat pirmųjų metų jie įsijungia į tradicinį kalėdinių eglučių puošimo konkursą, dalyvauja Pasaulinės gyvybės dienos eisenose, kitose akcijose bei talkose.
Šių namų gyventojai nuolat lankosi ir įvairiuose mokymuose, semiasi naujų žinių bei įgūdžių.
„Būdami tarp kitų mūsų namų gyventojai jaučiasi reikalingi, jie atsiskleidžia kaip asmenybės. Tai jiems padeda tapti stipresniais žmonėmis. Smagu matyti, kaip per penkerius metus jie užaugo, tapo savarankiškesni. Iš pradžių net nuskusti bulves jiems buvo didelis iššūkis. Galima sakyti, kad dabar šie žmonės atrado gyvenimo prasmę, tapo visaverčiais miesto, kuriame gyvena, nariais“, – pasakojo socialinė darbuotoja Ramunė Brazauskienė.
Patys gyventojai taip pat džiaugėsi prieš penkerius metus nepabūgę keltis iš patalpų Didvyžių socialinės globos namuose į Vilkaviškį. Jie teigė dabar besijaučiantys daug geriau. Galima neabejoti, kad tai – tiesa, nes čia gyvenantys žmonės nuolat šypsosi, maloniai bendrauja ir, akivaizdu, mėgaujasi gyvenimu.
Prieš penkmetį Vilkaviškyje, Žemaitės gatvėje, įsikūrė 10 Didvyžių socialinės globos namų gyventojų. Tuo metu ne visi aplinkiniai maloniai sutiko naujuosius kaimynus. Vis tik nuo to laiko žmonių požiūris kardinaliai pasikeitė. |
2018 m. netoli Vilkaviškio centro buvo nupirktas ir suremontuotas dviejų aukštų namas. Jame apsigyveno 10 tuo metu pačių savarankiškiausių Didvyžių socialinės globos namų globotinių. Šie grupinio gyvenimo namai tapo pirmaisiais tokio tipo namais Marijampolės regione ir vienais pirmųjų visoje šalyje.
Tuo metu tiek naujakuriams, tiek juos prižiūrintiems socialiniams darbuotojams buvo daug neaiškumų bei nerimo. Pakankamai priešiškas aplinkinių požiūris taip pat neįkvėpė optimizmo. Laimei, per penkmetį viskas pasikeitė kardinaliai. Grupinio gyvenimo namų gyventojai puikiai įsiliejo į Vilkaviškio bendruomenę, tapo neatsiejama jos dalimi.
Gimtadienio šventę įstaigos atstovai pasitiko kaip ir pridera: su šypsenomis veiduose, muzika ir vaišėmis. Pasveikinti su penkerių metų sukaktimi grupinio gyvenimo namų gyventojų bei jiems padedančių socialinių darbuotojų atvyko rajono vicemeras Joris Juškauskas, Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus vedėja Simona Bikaitė, Vilkaviškio dekanato dekanas Virginijus Gražulevičius. Pastarasis pasidžiaugė, kad šių namų atstovai visada maloniai atsiliepia į pagalbos prašymus, niekada neatsisako padėti, prisijungia švęsti religines šventes.
Su jubiliejumi gyventojus taip pat sveikino Vilkaviškio visuomenės sveikatos biuro, Socialinės pagalbos centro, Raudonojo Kryžiaus ir kitų socialinių partnerių atstovai.
Didvyžių socialinės globos namų direktorė Viduta Bačkierienė pasidžiaugė, kad per pastaruosius metus Vilkaviškyje gyvenantys asmenys tapo dar savarankiškesni ir laimingesni. Ji įteikė padėkas grupinio gyvenimo namuose dirbantiems specialistams: Lolitai Muraškauskienei, Ramunei Brazauskienei, Vilijai Montvidienei, Ramutei Buragienei, Loretai Kononenkienei, Virginijai Belevičienei bei Vytautui Reiniker.
Sveikinimo kalbas keitė Vilmos ir Virgilijaus Anelauskų atliekama muzika, o namų gyventojai susirinkusiesiems įteikė dovanų pačių gamintų kvepiančių muiliukų.
Šventės metu svečiai buvo pakviesti pasivaikščioti po teritoriją, pasigėrėti grupinio gyvenimo namų gyventojų rankdarbiais, pavartyti nuotraukų, kuriose įamžintos jų gyvenimo akimirkos, albumus.
Prisimindama pačią pradžią Didvyžių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotoja Ona Budrienė teigė, kad ji niekam nebuvo lengva. Būsimus gyventojus teko ilgai įkalbinėti ir drąsinti, jog šie paliktų patalpas Didvyžiuose ir kraustytųsi į Vilkaviškį. Surinkti darnią darbuotojų komandą taip pat buvo nemenkas iššūkis. Tuo metu su kuo nors pasikonsultuoti praktiškai nebuvo galimybių, nes tokio tipo grupinio gyvenimo namai buvo vieni pirmųjų visoje šalyje.
„Tada dar ir visuomenės požiūris mums buvo labai nepalankus. Niekas nenorėjo tokių kaimynų. Dabar jis pasikeitęs. Šie žmonės įrodė, kad gavę šiek tiek laisvės, padrąsinimo ir pamokų gali daug ką nuveikti, kartais net daugiau nei sveikieji“, – kalbėjo O. Budrienė.
Socialinė darbuotoja Lolita Muraškauskienė pasakojo, kad prieš penkerius metus, vos įsikraustę į naująsias patalpas, šių namų gyventojai jautė nepasitikėjimą savo jėgomis, jiems trūko savarankiško gyvenimo patirties. Visgi noras, ryžtas ir drąsa siekti savo tikslų viską apvertė aukštyn kojomis.
„Galima sakyti, kad dabar šie gyventojai yra tikri savo namų šeimininkai ir neatsiejama Vilkaviškio bendruomenės dalis“, – kalbėjo L. Muraškauskienė.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai patys atlieka visus buities darbus: gamina valgį, tvarko aplinką, skalbia, darbuojasi šiltnamyje, eina apsipirkti, netgi prižiūri savo augintinius.
„Jiems labai svarbu įgyti komunikavimo įgūdžių, todėl nuo pirmų savaičių visi kartu stengėmės įsitraukti į miesto bendruomenės socialinį ir kultūrinį gyvenimą. Jau pirmaisiais metais visi grupinio gyvenimo namų gyventojai pradėjo lankyti Sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos užsiėmimus. Užmezgėme glaudžius ryšius su Visuomenės sveikatos biuru, Vilkaviškio socialinės pagalbos centro Neįgalaus jaunimo dienos užimtumo padalinio atstovais, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos mokiniais, Atviro jaunimo centro lankytojais“, – vardijo L. Muraškauskienė.
Grupinio gyvenimo namų gyventojai keliauja, sportuoja, susitinka su draugais, dalyvauja žygiuose, lankosi parodose, įvairiuose renginiuose, daro rankdarbius, švenčia asmenines bei valstybines šventes.
Nuo pat pirmųjų metų jie įsijungia į tradicinį kalėdinių eglučių puošimo konkursą, dalyvauja Pasaulinės gyvybės dienos eisenose, kitose akcijose bei talkose.
Šių namų gyventojai nuolat lankosi ir įvairiuose mokymuose, semiasi naujų žinių bei įgūdžių.
„Būdami tarp kitų mūsų namų gyventojai jaučiasi reikalingi, jie atsiskleidžia kaip asmenybės. Tai jiems padeda tapti stipresniais žmonėmis. Smagu matyti, kaip per penkerius metus jie užaugo, tapo savarankiškesni. Iš pradžių net nuskusti bulves jiems buvo didelis iššūkis. Galima sakyti, kad dabar šie žmonės atrado gyvenimo prasmę, tapo visaverčiais miesto, kuriame gyvena, nariais“, – pasakojo socialinė darbuotoja Ramunė Brazauskienė.
Patys gyventojai taip pat džiaugėsi prieš penkerius metus nepabūgę keltis iš patalpų Didvyžių socialinės globos namuose į Vilkaviškį. Jie teigė dabar besijaučiantys daug geriau. Galima neabejoti, kad tai – tiesa, nes čia gyvenantys žmonės nuolat šypsosi, maloniai bendrauja ir, akivaizdu, mėgaujasi gyvenimu.
Galerija: grupinio gyvenimo namai
Publikuota: 2023-09-18 17:08:27
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Kaimynų konfliktas tęsiasi 20 metų* Bendruomenė turi vieną norą – gyventi patogiau
* Arklinio pašto laikai Vilkaviškio krašte
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|