|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-27 16:35
|
|
|
Nudžiūvę medžiai žmonėms atrodo nesaugiai. Seni suklypę pastatai pakelėje, atsivėrę išvalius krūmynus, irgi nekokia puošmena.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Teršalų paveikta aplinka tvarkoma, bet numirę medžiai tebestypso pakelėje. Dangun besistiebiančias negyvas viršūnes stebintys gyventojai nerimauja, kad krisdama stambi sausa šaka ar net ir visas medis griūdamas nepridarytų bėdos.
Gąsdina vėjai
Nelaimė, kai pernai rugpjūtį Mažųjų Šelvių kaime (Klausučių sen.) esančiame UAB „Baltic Agro“ padalinyje pratrūko rezervuaras ir iš jo išsiliejo skystosios trąšos, nepraėjo be pasekmių.
Labiausiai matomi padariniai – į aplinką patekusių chemikalų (amonio nitrato ir karbamido tirpalo) nudžiovinta augmenija.
Didžiuliai nurudę pakelės medžiai ne tik primena apie įvykusią ekologinę nelaimę, bet ir kelia nerimą žmonėms.
„Neseniai buvo pakilęs stiprus vėjas. Žiūrėjau ir svarsčiau, ar tie nudžiūvę medžiai jau grius, ar dar atlaikys. Kodėl jų niekas nenupjauna? Visi problemą stumdo vieni nuo kitų, sako, kad vyksta tyrimas. Kai atsitiks nelaimė, kai koks medis ką nors prispaus – tada greitai atsiras, kam nupjauti“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs Algirdas Totoraitis, gyvenantis netoli minėtos įmonės.
Po incidento pradėjusių rusti medžių iš tiesų nebuvo skubama nupjauti dėl skirtingų priežasčių: vyko ikiteisminis tyrimas, be to, stebėta, ar augmenija pavasarį neatžels. Tačiau stebuklas neįvyko ir medžiai nesužaliavo, o atkuriamoji vertė už nudžiūvusius želdinius jau suskaičiuota – taigi dabar nė vienas iš šių motyvų jau neaktualus.
Užterštas gruntas valomas
Išsiliejusios trąšos pražudė 43 geros būklės medžius (po 11 beržų ir gluosnių, kiek mažiau uosių, drebulių, tuopų, blindžių ir kt.), 8 krūmus ir dar beveik 500 kvadratinių metrų plote žaliavusius smulkesnius krūmynus.
Už šią augmeniją UAB „Baltic Agro“ jau sumokėjo per 44 tūkst. Eur gamtai padarytos žalos.
Trąšų prisigėrusi žemė greta įmonės šiuo metu tvarkoma pagal žalos likvidavimo planą, suderintą su Aplinkos apsaugos departamentu.
Kaip sakė UAB „Baltic Agro“ Vilkaviškio elevatoriaus vadovas Alfonsas Žaliniakas, pagal šį planą teritorijoje įrengta drenažo sistema, sklypas laistomas bei drenuojamas, kol teršalai iš grunto, užkrėsto iki 1,8 m gylio, bus surinkti ir dirvožemis liks švarus. Tai parodys teritorijoje įtaisyti penki monitoringo zondai.
Žalos likvidavimo planas turi būti įgyvendintas per metus laiko.
Medžių reikalai užstrigo
Taigi aplinką įmonė tvarko, bet sausi medžiai tebestovi kaip stovėję. Kodėl?
„Ši teritorija mums nepriklauso, tai – valstybinė žemė, kuri yra prižiūrima Savivaldybės ar seniūnijos. Krūmai trukdė tvarkyti teritoriją, todėl kreipėmės į Aplinkos ministeriją su prašymu ir galų gale mums buvo leista krūmus pašalinti. Iš rajono Savivaldybės gavome leidimą per 15 dienų atlikti kasimo darbus, reikalingus vykdant žalos likvidavimo planą. Tai jau atlikome ir daugiau jokios sutarties dėl teritorijos neturime. Medžius išpjautume, dėl to nematome problemos, bet kreipiausi į Savivaldybę, seniūniją, aplinkosaugininkus – niekas man nedavė jokio leidimo ir nieko konkretaus neatsakė. Kur čia kas stringa – nežinau. Juk atkuriamoji vertė už augmeniją suskaičiuota ir jau sumokėta“, – dėstė A. Žaliniakas.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai tvirtino, kad dabar jie jokių pretenzijų dėl medžių nupjovimo neturi ir jokių leidimų nedalija.
„Tai – jau ne medžiai, o malkos. Žalą gamtai įmonė atlygino, o toliau – nebe mūsų reikalas. Jokių leidimų tiems medžiams pjauti iš mūsų pusės nereikia. Mes apskritai jau daug metų medžiams pjauti leidimų neišduodame, tuo užsiima rajono Savivaldybė“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininkas Gintautas Česaitis.
Anot jo, mediena, kaip turtas, turi savo vertę (nes sumokėta ne savininkui už medieną, o tik už gamtai padarytą žalą), tad kur ją dėti, turi spręsti Savivaldybė.
Kas turėtų nupjauti?
Aplinkosaugininkai mano, kad nudžiūvę medžiai kol kas pavojingi tiek pat, kiek ir iki nelaimės, nes per metus jų kamienai tikrai nespėjo supūti. Kita vertus, senos perbrendusios tuopos galbūt kėlė pavojų ir anksčiau.
„Tokias senas tuopas reikia šalinti dėl žmonių saugumo, kad neištiktų nelaimė“, – kalbėjo G. Česaitis.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis stebėjosi, kad žalos pridarė įmonė, o rūpintis nudžiūvusiais medžiais, samdyti pjovėjus su bokšteliais prisieis Savivaldybei.
„Mūsų leidimo nupjauti šiuos nudžiūvusius medžius nereikia. Bet jei niekas to nesiima, matyt, darbų teks imtis mums, nes teritorija – valstybinė“, – sakė ekologas.
Įrengs vandens gręžinį
Priminsime, jog kol kas žala suskaičiuota ir apmokėta tik už želdinius. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, laukiama jo pabaigos ir galutinio prokuratūros sprendimo.
Kadangi teršalai sutekėjo į gruntą, arčiausiai įmonės gyvenantys Mažųjų Šelvių kaimo žmonės po cheminės avarijos bijojo gerti šulinių vandenį, nors jų namai gerokai nutolę nuo incidento vietos. Keletą kartų buvo paimti mėginiai iš arčiausiai įmonės esančių gyvenamųjų namų šachtinių šulinių, tačiau tyrimai parodė, kad nitritai, nitratai ir amonis higienos normų neviršijo.
Vis dėlto bendrovė „Baltic Agro“ nusprendė vietiniams žmonėms įrengti vandens gręžinį. Juo naudotųsi visi Meistrų gatvės gyventojai. Kaip tvirtino Vilkaviškio elevatoriaus vadovas A. Žaliniakas, įmonė nebuvo įpareigota to padaryti, bet toks sprendimas priimtas norint kompensuoti gyventojams moralinę žalą.
Tiesa, susiruošus daryti gręžinį iškilo nesklandumų dėl pačių gyventojų neįteisintų statinių bei sklypo, tad kol kas tvarkomi visi reikalingi dokumentai.
Pavojingi pastatai
Išpjovus valstybinėje žemėje greta „Baltic Agro“ padalinio vešėjusius krūmų šabakštynus, atsivėrė erdvė ir išlindo dar viena bėda – seni pastatai įlūžusiais stogais. Jie neatrodo nei tvarkingai, nei saugiai.
„Šie pastatai nėra įtraukti į Registrų centro duomenis, nors Savivaldybė jiems suteikusi numerį. Prieš keletą metų „Baltic Agro“ bendrovė mėgino sklypą išsinuomoti, bet to padaryti nepavyko“, – kalbėjo A. Žaliniakas.
Klausučių seniūnė Judita Skystimienė sakė, kad suklypę statiniai jau seniai yra seniūnijos problema.
„Norėtume, kad tas kampas susitvarkytų, bet kol kas nepavyko rasti savininkų. Žemė valstybinė, tad geriausiai būtų, kad pastatus paskelbtų bešeimininkiais. Tokiu atveju būtų galima teritoriją sutvarkyti. Vietų su bešeimininkiu turtu Klausučių seniūnijoje turime nemažai – Daržininkų, Andriškių, Sūdavos ir kituose kaimuose. Kaip ir tas teritorijas, taip ir šią norėtųsi sutvarkyti, tik pirmiausia pastatus reikėtų paskelbti bešeimininkiu turtu. Domėsimės tuo“, – pažadėjo seniūnė.
Teršalų paveikta aplinka tvarkoma, bet numirę medžiai tebestypso pakelėje. Dangun besistiebiančias negyvas viršūnes stebintys gyventojai nerimauja, kad krisdama stambi sausa šaka ar net ir visas medis griūdamas nepridarytų bėdos. |
Nelaimė, kai pernai rugpjūtį Mažųjų Šelvių kaime (Klausučių sen.) esančiame UAB „Baltic Agro“ padalinyje pratrūko rezervuaras ir iš jo išsiliejo skystosios trąšos, nepraėjo be pasekmių.
Labiausiai matomi padariniai – į aplinką patekusių chemikalų (amonio nitrato ir karbamido tirpalo) nudžiovinta augmenija.
Didžiuliai nurudę pakelės medžiai ne tik primena apie įvykusią ekologinę nelaimę, bet ir kelia nerimą žmonėms.
„Neseniai buvo pakilęs stiprus vėjas. Žiūrėjau ir svarsčiau, ar tie nudžiūvę medžiai jau grius, ar dar atlaikys. Kodėl jų niekas nenupjauna? Visi problemą stumdo vieni nuo kitų, sako, kad vyksta tyrimas. Kai atsitiks nelaimė, kai koks medis ką nors prispaus – tada greitai atsiras, kam nupjauti“, – kalbėjo į redakciją paskambinęs Algirdas Totoraitis, gyvenantis netoli minėtos įmonės.
Po incidento pradėjusių rusti medžių iš tiesų nebuvo skubama nupjauti dėl skirtingų priežasčių: vyko ikiteisminis tyrimas, be to, stebėta, ar augmenija pavasarį neatžels. Tačiau stebuklas neįvyko ir medžiai nesužaliavo, o atkuriamoji vertė už nudžiūvusius želdinius jau suskaičiuota – taigi dabar nė vienas iš šių motyvų jau neaktualus.
Išsiliejusios trąšos pražudė 43 geros būklės medžius (po 11 beržų ir gluosnių, kiek mažiau uosių, drebulių, tuopų, blindžių ir kt.), 8 krūmus ir dar beveik 500 kvadratinių metrų plote žaliavusius smulkesnius krūmynus.
Už šią augmeniją UAB „Baltic Agro“ jau sumokėjo per 44 tūkst. Eur gamtai padarytos žalos.
Trąšų prisigėrusi žemė greta įmonės šiuo metu tvarkoma pagal žalos likvidavimo planą, suderintą su Aplinkos apsaugos departamentu.
Kaip sakė UAB „Baltic Agro“ Vilkaviškio elevatoriaus vadovas Alfonsas Žaliniakas, pagal šį planą teritorijoje įrengta drenažo sistema, sklypas laistomas bei drenuojamas, kol teršalai iš grunto, užkrėsto iki 1,8 m gylio, bus surinkti ir dirvožemis liks švarus. Tai parodys teritorijoje įtaisyti penki monitoringo zondai.
Žalos likvidavimo planas turi būti įgyvendintas per metus laiko.
Taigi aplinką įmonė tvarko, bet sausi medžiai tebestovi kaip stovėję. Kodėl?
„Ši teritorija mums nepriklauso, tai – valstybinė žemė, kuri yra prižiūrima Savivaldybės ar seniūnijos. Krūmai trukdė tvarkyti teritoriją, todėl kreipėmės į Aplinkos ministeriją su prašymu ir galų gale mums buvo leista krūmus pašalinti. Iš rajono Savivaldybės gavome leidimą per 15 dienų atlikti kasimo darbus, reikalingus vykdant žalos likvidavimo planą. Tai jau atlikome ir daugiau jokios sutarties dėl teritorijos neturime. Medžius išpjautume, dėl to nematome problemos, bet kreipiausi į Savivaldybę, seniūniją, aplinkosaugininkus – niekas man nedavė jokio leidimo ir nieko konkretaus neatsakė. Kur čia kas stringa – nežinau. Juk atkuriamoji vertė už augmeniją suskaičiuota ir jau sumokėta“, – dėstė A. Žaliniakas.
Tuo tarpu aplinkosaugininkai tvirtino, kad dabar jie jokių pretenzijų dėl medžių nupjovimo neturi ir jokių leidimų nedalija.
„Tai – jau ne medžiai, o malkos. Žalą gamtai įmonė atlygino, o toliau – nebe mūsų reikalas. Jokių leidimų tiems medžiams pjauti iš mūsų pusės nereikia. Mes apskritai jau daug metų medžiams pjauti leidimų neišduodame, tuo užsiima rajono Savivaldybė“, – sakė Aplinkos apsaugos departamento Marijampolės valdybos viršininkas Gintautas Česaitis.
Anot jo, mediena, kaip turtas, turi savo vertę (nes sumokėta ne savininkui už medieną, o tik už gamtai padarytą žalą), tad kur ją dėti, turi spręsti Savivaldybė.
Aplinkosaugininkai mano, kad nudžiūvę medžiai kol kas pavojingi tiek pat, kiek ir iki nelaimės, nes per metus jų kamienai tikrai nespėjo supūti. Kita vertus, senos perbrendusios tuopos galbūt kėlė pavojų ir anksčiau.
„Tokias senas tuopas reikia šalinti dėl žmonių saugumo, kad neištiktų nelaimė“, – kalbėjo G. Česaitis.
Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistas ekologas Darius Bunikis stebėjosi, kad žalos pridarė įmonė, o rūpintis nudžiūvusiais medžiais, samdyti pjovėjus su bokšteliais prisieis Savivaldybei.
„Mūsų leidimo nupjauti šiuos nudžiūvusius medžius nereikia. Bet jei niekas to nesiima, matyt, darbų teks imtis mums, nes teritorija – valstybinė“, – sakė ekologas.
Priminsime, jog kol kas žala suskaičiuota ir apmokėta tik už želdinius. Ikiteisminis tyrimas tebevyksta, laukiama jo pabaigos ir galutinio prokuratūros sprendimo.
Kadangi teršalai sutekėjo į gruntą, arčiausiai įmonės gyvenantys Mažųjų Šelvių kaimo žmonės po cheminės avarijos bijojo gerti šulinių vandenį, nors jų namai gerokai nutolę nuo incidento vietos. Keletą kartų buvo paimti mėginiai iš arčiausiai įmonės esančių gyvenamųjų namų šachtinių šulinių, tačiau tyrimai parodė, kad nitritai, nitratai ir amonis higienos normų neviršijo.
Vis dėlto bendrovė „Baltic Agro“ nusprendė vietiniams žmonėms įrengti vandens gręžinį. Juo naudotųsi visi Meistrų gatvės gyventojai. Kaip tvirtino Vilkaviškio elevatoriaus vadovas A. Žaliniakas, įmonė nebuvo įpareigota to padaryti, bet toks sprendimas priimtas norint kompensuoti gyventojams moralinę žalą.
Tiesa, susiruošus daryti gręžinį iškilo nesklandumų dėl pačių gyventojų neįteisintų statinių bei sklypo, tad kol kas tvarkomi visi reikalingi dokumentai.
Išpjovus valstybinėje žemėje greta „Baltic Agro“ padalinio vešėjusius krūmų šabakštynus, atsivėrė erdvė ir išlindo dar viena bėda – seni pastatai įlūžusiais stogais. Jie neatrodo nei tvarkingai, nei saugiai.
„Šie pastatai nėra įtraukti į Registrų centro duomenis, nors Savivaldybė jiems suteikusi numerį. Prieš keletą metų „Baltic Agro“ bendrovė mėgino sklypą išsinuomoti, bet to padaryti nepavyko“, – kalbėjo A. Žaliniakas.
Klausučių seniūnė Judita Skystimienė sakė, kad suklypę statiniai jau seniai yra seniūnijos problema.
„Norėtume, kad tas kampas susitvarkytų, bet kol kas nepavyko rasti savininkų. Žemė valstybinė, tad geriausiai būtų, kad pastatus paskelbtų bešeimininkiais. Tokiu atveju būtų galima teritoriją sutvarkyti. Vietų su bešeimininkiu turtu Klausučių seniūnijoje turime nemažai – Daržininkų, Andriškių, Sūdavos ir kituose kaimuose. Kaip ir tas teritorijas, taip ir šią norėtųsi sutvarkyti, tik pirmiausia pastatus reikėtų paskelbti bešeimininkiu turtu. Domėsimės tuo“, – pažadėjo seniūnė.
Galerija: pavojingi pastatai
Publikuota: 2023-07-27 16:35:28
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|