Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Jaunimas

---

Viena smagiausių sovyklos pramogų – jodinėjimas žirgais.

Autorės nuotr.

Šiemet Kazimiero Baršausko mokykloje-daugiafunkciame centre Gižuose organizuota jau tradicija tapusi vaikų vasaros poilsio stovykla „Žinau – taikau – kitą mokau 11“, finansuojama iš Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšų.

Projekto tema – ekologijos įgūdžių ugdymas, aktyvus ir atsakingas poilsis gamtoje, artimos aplinkos tausojimas – sulaukia vis daugiau tėvelių ir vaikų dėmesio. Šiais metais tiek į pradinukų, tiek į vyresniųjų klasių mokinių pamainas netilpo visi norintieji.

Programos trukmė – 10 dienų. Veikla buvo organizuota dviem pamainomis po 5 dienas, pagal amžiaus grupes (1–4 kl. ir 5–10 kl.). Toks sprendimas pasiteisinęs: projekto veiklose gali dalyvauti daugiau mokinių, užsiėmimai yra labiau pritaikyti pagal vaikų amžių, saugiai ir kokybiškai į veiklas įtraukiami įvairių poreikių turintys mokiniai.

Pirmosios pamainos stovyklautojai susipažino su tradicinio lietuvių augalo – lino keliu.

Zanavykų muziejuje mokiniai patys išbandė, ką reiškia nešti vandenį su naščiais, skalbti žlugtą, žaidė piemenėlių žaidimus. Taip pat susipažino su Zanavykų krašto žmonių tradicijomis, papročiais, sužinojo, kad Suvalkijos žmonės niekada neišleisdavo svečių tuščiomis, todėl ir patys stovyklautojai kepė kiškio lauktuvių pyragėlį.

Akmendvario sodyboje vaikai susipažino su karaimų tautos ištakomis, gyvenimu, akcentuota, kad seniau žmonės gyveno darnoje su gamta ir iš jos. Vaikai kepė tikrus karaimų kibinus ir skanavo užgerdami žolelių arbata.

Tris dienas gilinome žinias apie savo protėvių gyvenimą, jų buitį, papročius ir kultūrą, o ketvirtą dieną miško apsuptyje nusikėlėme į indėnų tautos gyvenimą. Sužinojome, kad indėnų šaknys – ne Amerikoje, o Sibire, Kaukaze, iš kur jie emigravo daugiau nei prieš 16 tūkst. metų.

Stovyklos metu buvo paskelbta ekstremali situacija dėl miškų gaisringumo lygio padidėjimo, todėl saugodami gamtą nuo pavojaus ir saugodamiesi patys suplanuotą žygį miške iškeitėme į pasivaikščiojimą Marijampolės miesto parke. Pasivaikščioję Šešupės pakrante suradome paveikslą ant vandens, aplankėme Kačių kiemelį, fontanus, o kino teatre žiūrėjome filmą „Stichijos“ – visiškai naują, originalią animaciją, kuri siunčia svarbią žinutę apie vandens, oro ir žemės apsaugos svarbą.

Vyresniųjų klasių mokinių stovyklą pradėjome pokalbiu apie ekologiją, tvarumą, savo artimos aplinkos tausojimą. Ieškojome minčių, kokia iniciatyva galėtume prisidėti prie savo aplinkos kūrimo ir nusprendėme suprojektuoti bei pagaminti informacinį stendą Gižų 410 metų jubiliejui paminėti.

Vasarą geriausias būdas atsigaivinti – šokti į vėsų ežero vandenį. Turiningas laisvalaikis gamtoje, pozityvus bendravimas, saugus elgesys vandenyje, savo buvimo vietos susitvarkymas – tai įgūdžiai, kurie veda prie tvaraus gyvenimo būdo.

Smagiausia, įsimintiniausia, pilna naujų potyrių diena buvo tikrame kaime, nuostabioje etnografinėje sodyboje „Gervių giesmė“! Džiaugėmės lakstydami po žolę, kvėpuodami tyru miško oru ir persikeldami į senovę ne tik emocijomis, bet ir nepamirštamomis veiklomis. Žygiavome mišku, virėme stebuklingą žolelių arbatą raganos puode, kepėmės dešreles, šaltoje senoviškoje pirtyje mėgavomės šamanų būgno vibracijomis, mokėmės uždegti laužą skeldami titnagą, susipažinome su įvairiais tradiciniais lietuvių augalais, Tibeto dubenų masažu. Visą dieną praleidome sodyboje, kurioje 30 km spinduliu neveikė nei telefono ryšys, nei internetas. Svarbiausia – visi jautėsi laimingi, ir mano, kaip pedagogės, tikslas buvo pasiektas – vaikai atsisuko į gamtą.

Vandens ekologijos krypties dienos metu mokiniai plaukė baidarėmis Ūlos upe, o paskutinę stovyklos dieną praleidome Uosijos žirgyne, kur mokiniai susipažino su žirgininkystės verslu, mokėsi prižiūrėti žirgus, patys šukavo, valė kanopas ir, žinoma, pasimėgavo jodinėjimu.

Dvi savaitės vaikams buvo kupinos įspūdžių, kartu įgyta žinių bei įgūdžių. Viena iš mamų – V. Kiverienė stovyklą pavadino tobula. „Kiekviena diena buvo įdomi, pilna emocijų, naujų patirčių, ryšio su gamta, netgi atrasta meilė žirgams“, – sakė ji.

Svarbiausias mano tikslas ir buvo grąžinti vaikus į gamtą, kad jie vėl pajustų su ja ryšį, vertintų tai, ką turi aplinkui, gamtą tausotų ir saugotų.



Eglė BERČIŪNIENĖ

Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro socialinė pedagogė

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---