|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-24 16:34
|
|
|
Kad galėtų valdyti katamaraną ir juo plukdyti keleivius, Rimvydas Palubinskas turėjo įgyti laivavedžio teises.
Dangyros APANAVIČIENĖS nuotr.
Simona SIMANAVIČIENĖ
Prieš keletą metų asociaciją „Pramoga ir taškas“ su pora bendraminčių įsteigęs alvitiškis Rimvydas Palubinskas sakė, kad idėja imtis vandens pramogų verslo gimė visai paprastai – tereikėjo pagalvoti, ko mūsų krašte šiuo metu labiausiai trūksta.
Gamino pagal užsakymą
R. Palubinską žino daugelis – jis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, aktyvus Alvito kaimo bendruomenės pirmininkas bei visuomenininkas, savanoriaujantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriuje. Nors įvairių veiklų ir idėjų Rimvydui nestinga, svajonė imtis smulkaus verslo kirbėjo jau seniai.
„Su draugų kompanija vasaros vakarais galvodavome, ką smagaus ir įdomaus būtų galima nuveikti mūsų rajone. Turime labai gražų ir didelį Paežerių ežerą, bet jo neįveikliname, todėl kai mano draugai statėsi namus, aš mintyse pradėjau statyti laivą“, – idėjos gimimą prisiminė R. Palubinskas.
Vyras spėjo, kad vandens pramogos jį traukė ir todėl, jog visa vaikystė ir jaunystė prabėgo Alvito ežero pašonėje. Tuomet džiugino pasiplaukiojimai valtele, o apsisprendęs imtis verslo Rimvydas pasirinko motorinius katamaranus. Pašnekovas pasakojo, kad sudėtingiausia buvo ne sugalvoti, kokio laivo norėtų, o rasti gamintoją, kuris jį pagamintų, mat dažniausiai yra užsakomi didesni laivai.
„Galvojau apie pirtelę ant vandens, plaustą, bet išėjo viskas kiek kitaip. Mes norėjome klientams pasiūlyti komfortišką pasiplaukiojimą. Dėl to laivelis „Vilija“, kuriame yra pirtis, gali talpinti iki 8 žmonių, o „Urtė“ – 12 asmenų“, – abu turimus katamaranus pristatė R. Palubinskas. Jis sakė, kad tokie vardai laivams buvo suteikti mamos Vilijos ir dukters Urtės garbei.
Svajonei virsti realybe prireikė nemažų investicijų, todėl Rimvydas su bičiuliais parengė projektą ir pateikė jį Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupei. Taip pat dalį pinigų investavo patys. Suprantama, kad daugiau nei šimtą tūkstančių eurų kainavęs projektas iš karto neatsipirks, tačiau R. Palubinskas mano, kad tik kurdami naujas paslaugas rajone būsime įdomūs tiek savo kraštiečiams, tiek turistams.
Už gautas projektines lėšas bendraminčiai dar įsigijo vandens batutų parką, putų mašiną, taip pat mobilų kubilą su pirtimi bei devynių vietų mikroautobusą, kuris naudojamas pavėžėjimo paslaugoms teikti.
„Matėme, kad yra poreikis pavėžėti. Žmonės iš tolimesnių rajono kampelių nepasiekia rajono centro, didžiųjų šalies gydymo įstaigų. Asociacija „Pramoga ir taškas“ bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis“, – apie siekį puoselėti socialiai atsakingą verslą kalbėjo R. Palubinskas.
Užklupo audra
Norint valdyti katamaraną būtina įgyti laivavedžio teises. Nors Rimvydas per pasiplaukiojimus mėgsta dėvėti kepurę su užrašu „Kapitonas“, pats savęs taip nevadina, kadangi tokiam titului gauti reikalingos kitokio tipo studijos. Rimvydas prasitarė, jog anksčiau jam niekada nebuvo tekę valdyti laivo, todėl iš pradžių manė, kad tai daryti bus nesudėtinga – panašiai kaip vairuoti automobilį. Visgi jis greitai suprato, jog realybė kiek kitokia, nei įsivaizdavo.
„Laivas yra jautrus vėjui, lietui, bangavimui, todėl reikia jausti oro pasikeitimus. O to nebus be praktikos“, – akcentavo pašnekovas ir prisiminė prieš metus nutikusį įvykį, kai jo vedamą katamaraną ir juo plaukiančią vokiečių delegaciją netikėtai užklupo audra.
„Išplaukėme iš Paežerių dvaro prieplaukos. Buvo visiškas štilis – vanduo kaip stiklas. Apiplaukę beveik visą ežerą artėjome link miesto pliažo, ir staiga užėjo audra. Pirmą sykį patyriau tokią stiprią audrą ežere! Dėl intensyvaus lietaus buvo matyti vos pusantro metro į priekį. Didelis vėjas ir dar didesnės bangos – ne patys maloniausi pasiplaukiojimo palydovai“, – įspūdžiais dalijosi R. Palubinskas. Jis sakė, kad tuo metu jautė labai didelę atsakomybę už kartu plaukiančius žmones.
Pasiplaukioti po Paežerių ežerą pasirenka sukaktuvininkai, įvairių organizacijų atstovai, bendradarbiai. Pavyzdžiui, katamaranas „Urtė“ yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, todėl trijų valandų pasiplaukiojimą gali rinktis visi, panorę tai išmėginti.
R. Palubinskas sakė, kad geriausiai reklama perduodama iš lūpų į lūpas, todėl kas jau išmėgino pasiplaukiojimą katamaranais, nusprendžia vėl sugrįžti.
„Kas įvyksta laive – jame ir pasilieka, – juokėsi Rimvydas prasitaręs, jog dažnai sulaukia klausimo, ką apie šį užsiėmimą galvoja jo žmona, mat neretai laive organizuojami mergvakariai. – Aš esu kaip muzikantas šventėje: užimu svečius, leidžiu muziką, papasakoju ežero istoriją, nes noriu, kad klientas sugrįžtų.“
Trūksta infrastruktūros
Paežerių ežeras mūsų rajone yra vienintelis vandens telkinys, tinkamas buriuoti, – siauras ir ilgas, todėl gaudyti vėją atvyksta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir buriuotojai iš kitų rajonų. Vis dėlto pradėjęs teikti vandens pramogas Rimvydas Palubinskas pastebėjo, kad Paežerių ežere trūksta laivybai pritaikytos infrastruktūros. Bene opiausia problema – prieplaukų stygius, todėl didesnio laivo, galinčio plukdyti daugiau keleivių, paprasčiausiai nebūtų kur prišvartuoti.
Ne ką mažiau svarbi ir pakrančių priežiūra. Pasak R. Palubinsko, prie Paežerių dvaro priplaukti didesne jachta yra sudėtinga, kadangi laivo kilį apsiveja vandens augalai.
„Mūsų laiveliams užtenka vos 45 cm gylio, todėl priplaukti galiu beveik visur. Nors ir mėgstame padejuoti, bet gyvenimas gerėja. Kai plukdau žmones, matau, kiek privačių katerių plaukioja ežere“, – kalbėjo pašnekovas.
Panašu, kad vandens katerių mūsų ežere gali tik daugėti, kadangi pernai Lietuvos transporto saugos administracija kartu su Aplinkos apsaugos ministerija sušvelnino reikalavimus laivybai ežeruose, kurių dydis – daugiau nei 200 ha.
„Kadangi mūsų ežeras yra virš 400 ha, tai jame galima plaukioti kateriais iki 150 arklio jėgų.
Tai galinga technika, todėl mes turime pranašumą regione. Be to, nebereikia registruoti pramoginių laivų, varomų pakabinamais varikliais, kurių galia neviršija 25 arklio galių.
Svarbiausia užtikrinti keleivių saugumą: privalomos saugos liemenės, neskęstantis lynas, gelbėjimosi ratas ir visa kita, kas yra būtina pagal saugumo reikalavimus“, – akcentavo R. Palubinskas.
Pašnekovas sakė, kad kuriant naują verslą rajone svarbiausia rasti savo nišą. Pavyzdžiui, atsiradus vienai greitojo maisto užkandinei nebūtina pastatyti dar dešimt – juk jei sekėsi vienai, nebūtinai seksis ir kitoms.
„Mūsų rajone vyrauja smulkusis verslas, todėl būtina jam padėti išsilaikyti. Nežinia, kaip sektųsi didelei įmonei, greičiausiai būtų sunku rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų“, – kalbėjo R. Palubinskas.
Gal juokais, o gal ir visai rimtai Rimvydas prasitarė, kad prie jau turimo automobilio, motociklo ir laivo tetrūksta lėktuvo, kuris galėtų būti dar viena nauja ir populiaria pramoga.
Prieš keletą metų asociaciją „Pramoga ir taškas“ su pora bendraminčių įsteigęs alvitiškis Rimvydas Palubinskas sakė, kad idėja imtis vandens pramogų verslo gimė visai paprastai – tereikėjo pagalvoti, ko mūsų krašte šiuo metu labiausiai trūksta. |
R. Palubinską žino daugelis – jis Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys, aktyvus Alvito kaimo bendruomenės pirmininkas bei visuomenininkas, savanoriaujantis Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriuje. Nors įvairių veiklų ir idėjų Rimvydui nestinga, svajonė imtis smulkaus verslo kirbėjo jau seniai.
„Su draugų kompanija vasaros vakarais galvodavome, ką smagaus ir įdomaus būtų galima nuveikti mūsų rajone. Turime labai gražų ir didelį Paežerių ežerą, bet jo neįveikliname, todėl kai mano draugai statėsi namus, aš mintyse pradėjau statyti laivą“, – idėjos gimimą prisiminė R. Palubinskas.
Vyras spėjo, kad vandens pramogos jį traukė ir todėl, jog visa vaikystė ir jaunystė prabėgo Alvito ežero pašonėje. Tuomet džiugino pasiplaukiojimai valtele, o apsisprendęs imtis verslo Rimvydas pasirinko motorinius katamaranus. Pašnekovas pasakojo, kad sudėtingiausia buvo ne sugalvoti, kokio laivo norėtų, o rasti gamintoją, kuris jį pagamintų, mat dažniausiai yra užsakomi didesni laivai.
„Galvojau apie pirtelę ant vandens, plaustą, bet išėjo viskas kiek kitaip. Mes norėjome klientams pasiūlyti komfortišką pasiplaukiojimą. Dėl to laivelis „Vilija“, kuriame yra pirtis, gali talpinti iki 8 žmonių, o „Urtė“ – 12 asmenų“, – abu turimus katamaranus pristatė R. Palubinskas. Jis sakė, kad tokie vardai laivams buvo suteikti mamos Vilijos ir dukters Urtės garbei.
Svajonei virsti realybe prireikė nemažų investicijų, todėl Rimvydas su bičiuliais parengė projektą ir pateikė jį Vilkaviškio krašto vietos veiklos grupei. Taip pat dalį pinigų investavo patys. Suprantama, kad daugiau nei šimtą tūkstančių eurų kainavęs projektas iš karto neatsipirks, tačiau R. Palubinskas mano, kad tik kurdami naujas paslaugas rajone būsime įdomūs tiek savo kraštiečiams, tiek turistams.
Už gautas projektines lėšas bendraminčiai dar įsigijo vandens batutų parką, putų mašiną, taip pat mobilų kubilą su pirtimi bei devynių vietų mikroautobusą, kuris naudojamas pavėžėjimo paslaugoms teikti.
„Matėme, kad yra poreikis pavėžėti. Žmonės iš tolimesnių rajono kampelių nepasiekia rajono centro, didžiųjų šalies gydymo įstaigų. Asociacija „Pramoga ir taškas“ bendradarbiauja su įvairiomis nevyriausybinėmis organizacijomis“, – apie siekį puoselėti socialiai atsakingą verslą kalbėjo R. Palubinskas.
Norint valdyti katamaraną būtina įgyti laivavedžio teises. Nors Rimvydas per pasiplaukiojimus mėgsta dėvėti kepurę su užrašu „Kapitonas“, pats savęs taip nevadina, kadangi tokiam titului gauti reikalingos kitokio tipo studijos. Rimvydas prasitarė, jog anksčiau jam niekada nebuvo tekę valdyti laivo, todėl iš pradžių manė, kad tai daryti bus nesudėtinga – panašiai kaip vairuoti automobilį. Visgi jis greitai suprato, jog realybė kiek kitokia, nei įsivaizdavo.
„Laivas yra jautrus vėjui, lietui, bangavimui, todėl reikia jausti oro pasikeitimus. O to nebus be praktikos“, – akcentavo pašnekovas ir prisiminė prieš metus nutikusį įvykį, kai jo vedamą katamaraną ir juo plaukiančią vokiečių delegaciją netikėtai užklupo audra.
„Išplaukėme iš Paežerių dvaro prieplaukos. Buvo visiškas štilis – vanduo kaip stiklas. Apiplaukę beveik visą ežerą artėjome link miesto pliažo, ir staiga užėjo audra. Pirmą sykį patyriau tokią stiprią audrą ežere! Dėl intensyvaus lietaus buvo matyti vos pusantro metro į priekį. Didelis vėjas ir dar didesnės bangos – ne patys maloniausi pasiplaukiojimo palydovai“, – įspūdžiais dalijosi R. Palubinskas. Jis sakė, kad tuo metu jautė labai didelę atsakomybę už kartu plaukiančius žmones.
Pasiplaukioti po Paežerių ežerą pasirenka sukaktuvininkai, įvairių organizacijų atstovai, bendradarbiai. Pavyzdžiui, katamaranas „Urtė“ yra pritaikytas judėjimo negalią turintiems asmenims, todėl trijų valandų pasiplaukiojimą gali rinktis visi, panorę tai išmėginti.
R. Palubinskas sakė, kad geriausiai reklama perduodama iš lūpų į lūpas, todėl kas jau išmėgino pasiplaukiojimą katamaranais, nusprendžia vėl sugrįžti.
„Kas įvyksta laive – jame ir pasilieka, – juokėsi Rimvydas prasitaręs, jog dažnai sulaukia klausimo, ką apie šį užsiėmimą galvoja jo žmona, mat neretai laive organizuojami mergvakariai. – Aš esu kaip muzikantas šventėje: užimu svečius, leidžiu muziką, papasakoju ežero istoriją, nes noriu, kad klientas sugrįžtų.“
Paežerių ežeras mūsų rajone yra vienintelis vandens telkinys, tinkamas buriuoti, – siauras ir ilgas, todėl gaudyti vėją atvyksta ne tik vietiniai gyventojai, bet ir buriuotojai iš kitų rajonų. Vis dėlto pradėjęs teikti vandens pramogas Rimvydas Palubinskas pastebėjo, kad Paežerių ežere trūksta laivybai pritaikytos infrastruktūros. Bene opiausia problema – prieplaukų stygius, todėl didesnio laivo, galinčio plukdyti daugiau keleivių, paprasčiausiai nebūtų kur prišvartuoti.
Ne ką mažiau svarbi ir pakrančių priežiūra. Pasak R. Palubinsko, prie Paežerių dvaro priplaukti didesne jachta yra sudėtinga, kadangi laivo kilį apsiveja vandens augalai.
„Mūsų laiveliams užtenka vos 45 cm gylio, todėl priplaukti galiu beveik visur. Nors ir mėgstame padejuoti, bet gyvenimas gerėja. Kai plukdau žmones, matau, kiek privačių katerių plaukioja ežere“, – kalbėjo pašnekovas.
Panašu, kad vandens katerių mūsų ežere gali tik daugėti, kadangi pernai Lietuvos transporto saugos administracija kartu su Aplinkos apsaugos ministerija sušvelnino reikalavimus laivybai ežeruose, kurių dydis – daugiau nei 200 ha.
„Kadangi mūsų ežeras yra virš 400 ha, tai jame galima plaukioti kateriais iki 150 arklio jėgų.
Tai galinga technika, todėl mes turime pranašumą regione. Be to, nebereikia registruoti pramoginių laivų, varomų pakabinamais varikliais, kurių galia neviršija 25 arklio galių.
Svarbiausia užtikrinti keleivių saugumą: privalomos saugos liemenės, neskęstantis lynas, gelbėjimosi ratas ir visa kita, kas yra būtina pagal saugumo reikalavimus“, – akcentavo R. Palubinskas.
Pašnekovas sakė, kad kuriant naują verslą rajone svarbiausia rasti savo nišą. Pavyzdžiui, atsiradus vienai greitojo maisto užkandinei nebūtina pastatyti dar dešimt – juk jei sekėsi vienai, nebūtinai seksis ir kitoms.
„Mūsų rajone vyrauja smulkusis verslas, todėl būtina jam padėti išsilaikyti. Nežinia, kaip sektųsi didelei įmonei, greičiausiai būtų sunku rasti reikiamos kvalifikacijos darbuotojų“, – kalbėjo R. Palubinskas.
Gal juokais, o gal ir visai rimtai Rimvydas prasitarė, kad prie jau turimo automobilio, motociklo ir laivo tetrūksta lėktuvo, kuris galėtų būti dar viena nauja ir populiaria pramoga.
Galerija: katamaranas
Publikuota: 2023-07-24 16:34:49
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|