|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-24 16:09
|
|
|
Pirmoji vieta šiemet teko Mažųjų Šelvių kaimo ūkininkams Janinai bei Vincui Mačiuliams.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Po metų pertraukos vėl išrinkti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai bei prizininkai Vilkaviškio rajone.
Pasigedo aktyvumo
Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuojamas konkursas „Metų ūkis“ pernai mūsų rajone nevyko: atsižvelgiant į laikmečio aktualiją, buvo nutarta paskatinti ūkininkus Arūną Maksvytį ir Ramūną Čėsną, solidžiai prisidėjusius prie iniciatyvos organizuojant paramą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.
Po poros metų vėl surengtas konkursas šiemet nebuvo gausus dalyvių. Komisijos nariai – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas, augalininkystės konsultantė Vilma Rudzevičienė ir Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos narė Brigita Radvinauskienė apsilankė tik 7 ūkiuose – tiek iš 16 pasiūlytų ūkininkų sutiko dalyvauti konkurse.
Renkant „Metų ūkį“ nežiūrėta į jo dydį, vertinta pagal bendrą ūkio vaizdą, tvarką, technikos parko priežiūrą, naftos bei augalų apsaugos produktų laikymą, žmonių įdarbinimą ir kitus kriterijus.
Kandidatus į konkursą siūlė seniūnijų atstovai, kaimo bendruomenių nariai.
„Norėjome, kad pretendentus siūlytų patys žmonės, ūkininkas pastebėtų ūkininką, kaimynas – kaimyną. Gaila, bet pasiūlymų kasmet mažėja. O juk šis konkursas skleidžia savotišką gerą virusą: žiūrėdami vienas į kitą žmonės stengiasi pasitempti“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Tačiau siūlyti tikrai būtų ką: mūsų rajone, Žemės ūkio skyriaus duomenimis, yra apie 3 500 valdas įregistravusių ūkininkų.
Atitiko visus kriterijus
Apvažiavus ūkius ir įvertinus rezultatus pirmoji vieta šiemet skirta Mažųjų Šelvių kaime (Klausučių sen.) gyvenantiems Janinai bei Vincui Mačiuliams. Anot komisijos narių, jų ūkis atitiko visus vertinimo kriterijus.
Šį balandį suėjo 25 metai nuo tada, kai Janina ir Vincas įregistravo ūkininko ūkį. Mačiuliai valdo apie 450 ha žemės, o kartu su sūnaus ir dukros šeimomis dirba apie 950 ha. Savo ūkyje šeima augina kviečius, rapsus, cukrinius runkelius, pupas.
Anot liaudies išminties, žmogus sutinkamas pagal rūbą, išlydimas pagal protą. Taip ir Janinos bei Vinco Mačiulių ūkyje – vos įžengus į jų valdas akis nudžiugina išpuoselėta aplinka, gražios ir švarios erdvės, tvarkingas žemės ūkio technikos parkas. Šie ūkininkai giriami ne vien už darbštumą, stiprų, konkurencingą ir inovatyvų ūkį, puoselėjamą ūkinės ir gyvenamosios aplinkos grožį, bet ir už įkurtas 11 darbo vietų, už visuomeninę veiklą.
Klausučių seniūnė Judita Skystimienė džiaugiasi, kad Janina ir Vincas Mačiuliai aktyviai dalyvauja seniūnijos kultūriniame bei bendruomeniniame gyvenime, yra nuolatiniai švenčių, renginių rėmėjai. Jie noriai talkininkauja tvarkant seniūnijos viešąsias erdves, neatlygintinai prižiūri kelius, remia socialinius projektus.
Išsaugotas paveldas
Antroji „Metų ūkio“ vieta skirta Vilmai ir Arvydui Vilkaičiams, gyvenantiems Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.). Jų augalininkystės ūkis, palyginti su Mačiulių valdomis, yra gerokai mažesnis, užima apie 54 ha, tačiau tvarkomas su didele meile ir išmanymu. Savo ūkyje Vilkaičiai augina rapsus ir kviečius. Anksčiau augino ir bulves, bet, kaip sako, nebeverta, dabar jų sodina tik dėl savo šeimynos.
Komisijos narius ypač sužavėjo išsaugoti senieji sodybos raudonų plytų pastatai, stovintys jau per šimtą metų.
Ne tik didžiulėje sodybos teritorijoje, bet net ir senuose po tvartais įrengtuose rūsiuose klesti pavyzdinga tvarka, įvairius kampus puošia nagingo šeimininko pagaminti dirbiniai, žaliuoja išpuoselėti želdiniai – pastarųjų grožiu rūpinasi vyriausioji sodybos šeimininkė Regina Vilkaitienė, padedama marčios Vilmos.
Trečią „Metų ūkio“ vietą komisija nutarė skirti Raimundui ir Rasai Razvickams. Augalininkyste užsiimantys žmonės dirba 110 ha žemės. Jų laukuose auga žirniai, rapsai, žieminiai kviečiai, o sodyba skendi įvairiaspalviuose žieduose.
Razvickai ūkininkauti pradėjo perėmę ūkį po Raimundo tėčio mirties. Darbštūs žmonės pasistatė namus ant tėviškės žemės Penkinių kaime (Keturvalakių sen.). Seniūnija džiaugiasi, kad Raimundas su Rasa yra tvarkingi ir atsakingi ne tik savo valdose, bet prireikus visada pagalbą suteikia ir seniūnijai, bendruomenei. „Mums šie ūkininkai – tikras atradimas“, – sakė Lina Grygelaitienė.
Šeimyninės dinastijos ir mišrūs ūkiai
Pagyrimų negailėta ir kitiems konkurso dalyviams.
Komisija nuoširdžiai džiaugėsi ūkininkų dinastijomis. Gižų seniūnijoje viena iš tokių – Algio ir Audrutės Dirmeikių bei jų sūnaus Andriaus ir marčios Dianos tandemas. Algis Dirmeikis ūkį įkūrė 1992-aisiais – tai liudija užrašas ant didžiulio prie Dirmeikynės stūksančio akmens, trimis traktoriais ištraukto iš savo laukų. Šeimyna užsiima augalininkyste, bendras dirbamos žemės plotas – netoli 240 ha.
Prieš dvidešimt metų ūkininkauti pradėjusio Čyčkų kaimo (Šeimenos sen.) gyventojo Vido Pavelčiko darbus tęsia jo sūnus Saulius Pavelčikas, nuo mažens neišlipdavęs iš tėčio kombaino. Dabar V. Pavelčiko dirbamos žemės plotas užima beveik 150 ha, sūnaus – 60 ha. Abu vyrai ne tik dirba žemę, bet ir tvarko savo techniką, kurios turi ir modernios, ir „brandesnės“ – taigi darbo netrūksta.
Kurpikų kaime (Kybartų sen.) mišriu ūkiu rūpinasi Ališauskų šeimyna. Kęstučio ir Audronės Ališauskų sūnūs Gytis ir Darius nepaliko kaimo, tad dabar kartu su tėvu dirba virš 230 hektarų žemės, augina per 200 mėsinių ir pieninių galvijų.
Mišrų ūkį Bebrininkų kaime (Pilviškių sen.) prižiūri ir Rūta bei Kęstutis Gustaičiai. Jų ūkis užima 227 ha, ganyklose žolę rupšnoja 124 mėsiniai ir pieniniai galvijai. Ant sienų kabantys įvairūs pažymėjimai ir padėkos už visuomeninę veiklą, dalyvavimą varžytuvėse, paramą renginiams kalba apie ūkininkų aktyvumą, už kurį jie vertinami bendruomenės ir seniūnijos.
„Lenkiu galvą prieš gyvulių augintojus. Jiems apskritai sunku varžytis su augalininkyste užsiimančiais ūkiais. Reikia karves šerti, melžti, jos tai veršiuojasi, tai apserga – tad darbo užtenka visą parą“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Po metų pertraukos vėl išrinkti konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai bei prizininkai Vilkaviškio rajone. |
Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio ministerijos kasmet organizuojamas konkursas „Metų ūkis“ pernai mūsų rajone nevyko: atsižvelgiant į laikmečio aktualiją, buvo nutarta paskatinti ūkininkus Arūną Maksvytį ir Ramūną Čėsną, solidžiai prisidėjusius prie iniciatyvos organizuojant paramą nuo karo kenčiantiems Ukrainos žmonėms.
Po poros metų vėl surengtas konkursas šiemet nebuvo gausus dalyvių. Komisijos nariai – Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja Lina Grygelaitienė, Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Arvydas Šlivinskas, augalininkystės konsultantė Vilma Rudzevičienė ir Vilkaviškio krašto ūkininkų sąjungos narė Brigita Radvinauskienė apsilankė tik 7 ūkiuose – tiek iš 16 pasiūlytų ūkininkų sutiko dalyvauti konkurse.
Renkant „Metų ūkį“ nežiūrėta į jo dydį, vertinta pagal bendrą ūkio vaizdą, tvarką, technikos parko priežiūrą, naftos bei augalų apsaugos produktų laikymą, žmonių įdarbinimą ir kitus kriterijus.
Kandidatus į konkursą siūlė seniūnijų atstovai, kaimo bendruomenių nariai.
„Norėjome, kad pretendentus siūlytų patys žmonės, ūkininkas pastebėtų ūkininką, kaimynas – kaimyną. Gaila, bet pasiūlymų kasmet mažėja. O juk šis konkursas skleidžia savotišką gerą virusą: žiūrėdami vienas į kitą žmonės stengiasi pasitempti“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Tačiau siūlyti tikrai būtų ką: mūsų rajone, Žemės ūkio skyriaus duomenimis, yra apie 3 500 valdas įregistravusių ūkininkų.
Apvažiavus ūkius ir įvertinus rezultatus pirmoji vieta šiemet skirta Mažųjų Šelvių kaime (Klausučių sen.) gyvenantiems Janinai bei Vincui Mačiuliams. Anot komisijos narių, jų ūkis atitiko visus vertinimo kriterijus.
Šį balandį suėjo 25 metai nuo tada, kai Janina ir Vincas įregistravo ūkininko ūkį. Mačiuliai valdo apie 450 ha žemės, o kartu su sūnaus ir dukros šeimomis dirba apie 950 ha. Savo ūkyje šeima augina kviečius, rapsus, cukrinius runkelius, pupas.
Anot liaudies išminties, žmogus sutinkamas pagal rūbą, išlydimas pagal protą. Taip ir Janinos bei Vinco Mačiulių ūkyje – vos įžengus į jų valdas akis nudžiugina išpuoselėta aplinka, gražios ir švarios erdvės, tvarkingas žemės ūkio technikos parkas. Šie ūkininkai giriami ne vien už darbštumą, stiprų, konkurencingą ir inovatyvų ūkį, puoselėjamą ūkinės ir gyvenamosios aplinkos grožį, bet ir už įkurtas 11 darbo vietų, už visuomeninę veiklą.
Klausučių seniūnė Judita Skystimienė džiaugiasi, kad Janina ir Vincas Mačiuliai aktyviai dalyvauja seniūnijos kultūriniame bei bendruomeniniame gyvenime, yra nuolatiniai švenčių, renginių rėmėjai. Jie noriai talkininkauja tvarkant seniūnijos viešąsias erdves, neatlygintinai prižiūri kelius, remia socialinius projektus.
Antroji „Metų ūkio“ vieta skirta Vilmai ir Arvydui Vilkaičiams, gyvenantiems Opšrūtų kaime (Pilviškių sen.). Jų augalininkystės ūkis, palyginti su Mačiulių valdomis, yra gerokai mažesnis, užima apie 54 ha, tačiau tvarkomas su didele meile ir išmanymu. Savo ūkyje Vilkaičiai augina rapsus ir kviečius. Anksčiau augino ir bulves, bet, kaip sako, nebeverta, dabar jų sodina tik dėl savo šeimynos.
Komisijos narius ypač sužavėjo išsaugoti senieji sodybos raudonų plytų pastatai, stovintys jau per šimtą metų.
Ne tik didžiulėje sodybos teritorijoje, bet net ir senuose po tvartais įrengtuose rūsiuose klesti pavyzdinga tvarka, įvairius kampus puošia nagingo šeimininko pagaminti dirbiniai, žaliuoja išpuoselėti želdiniai – pastarųjų grožiu rūpinasi vyriausioji sodybos šeimininkė Regina Vilkaitienė, padedama marčios Vilmos.
Trečią „Metų ūkio“ vietą komisija nutarė skirti Raimundui ir Rasai Razvickams. Augalininkyste užsiimantys žmonės dirba 110 ha žemės. Jų laukuose auga žirniai, rapsai, žieminiai kviečiai, o sodyba skendi įvairiaspalviuose žieduose.
Razvickai ūkininkauti pradėjo perėmę ūkį po Raimundo tėčio mirties. Darbštūs žmonės pasistatė namus ant tėviškės žemės Penkinių kaime (Keturvalakių sen.). Seniūnija džiaugiasi, kad Raimundas su Rasa yra tvarkingi ir atsakingi ne tik savo valdose, bet prireikus visada pagalbą suteikia ir seniūnijai, bendruomenei. „Mums šie ūkininkai – tikras atradimas“, – sakė Lina Grygelaitienė.
Pagyrimų negailėta ir kitiems konkurso dalyviams.
Komisija nuoširdžiai džiaugėsi ūkininkų dinastijomis. Gižų seniūnijoje viena iš tokių – Algio ir Audrutės Dirmeikių bei jų sūnaus Andriaus ir marčios Dianos tandemas. Algis Dirmeikis ūkį įkūrė 1992-aisiais – tai liudija užrašas ant didžiulio prie Dirmeikynės stūksančio akmens, trimis traktoriais ištraukto iš savo laukų. Šeimyna užsiima augalininkyste, bendras dirbamos žemės plotas – netoli 240 ha.
Prieš dvidešimt metų ūkininkauti pradėjusio Čyčkų kaimo (Šeimenos sen.) gyventojo Vido Pavelčiko darbus tęsia jo sūnus Saulius Pavelčikas, nuo mažens neišlipdavęs iš tėčio kombaino. Dabar V. Pavelčiko dirbamos žemės plotas užima beveik 150 ha, sūnaus – 60 ha. Abu vyrai ne tik dirba žemę, bet ir tvarko savo techniką, kurios turi ir modernios, ir „brandesnės“ – taigi darbo netrūksta.
Kurpikų kaime (Kybartų sen.) mišriu ūkiu rūpinasi Ališauskų šeimyna. Kęstučio ir Audronės Ališauskų sūnūs Gytis ir Darius nepaliko kaimo, tad dabar kartu su tėvu dirba virš 230 hektarų žemės, augina per 200 mėsinių ir pieninių galvijų.
Mišrų ūkį Bebrininkų kaime (Pilviškių sen.) prižiūri ir Rūta bei Kęstutis Gustaičiai. Jų ūkis užima 227 ha, ganyklose žolę rupšnoja 124 mėsiniai ir pieniniai galvijai. Ant sienų kabantys įvairūs pažymėjimai ir padėkos už visuomeninę veiklą, dalyvavimą varžytuvėse, paramą renginiams kalba apie ūkininkų aktyvumą, už kurį jie vertinami bendruomenės ir seniūnijos.
„Lenkiu galvą prieš gyvulių augintojus. Jiems apskritai sunku varžytis su augalininkyste užsiimančiais ūkiais. Reikia karves šerti, melžti, jos tai veršiuojasi, tai apserga – tad darbo užtenka visą parą“, – kalbėjo L. Grygelaitienė.
Galerija: Metų ūkis
Publikuota: 2023-07-24 16:09:48
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|