|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-07-03 16:43
|
|
|
Aplinkosaugininkas Vitas Bakas ir ekologas Darius Bunikis apžiūrėjo akmenimis sutvirtintą pakrantę.
Autorės nuotr.
Eglė MIČIULIENĖ
Ežerų mūsų krašte nėra daug, tad jų pakrantės dažnai tampa ginčų objektu. Vieni nori įsikurti ir tvarkytis iki pat vandens, kiti piktinasi išplėstomis privačiomis valdomis ir įtarinėja, kad teritorija tvarkoma nelegaliai.
Praėjimas paliktas, bet ne 5 metrų
„Prie Paežerių ežero, nuo valčių nuleidimo prieplaukos Patunkiškių link, visa pakrantė prichvatizuota. Ir kaip ta pakrante žmogui praeiti? Toje vietoje yra gal penki ar šeši sklypai, savininkai atsitvėrę tvoromis, akmenimis krantą išgrindę – atrodo, kad ten jau jų ribos ir jie gali veikti ką nori. Bet bent 5 metrai ežero pakrantės priklauso visiems? Jeigu žmogus nori meškerę užmesti ar tiesiog pasivaikščioti ežero krantu – ką jam daryti?“ – priekaištavo Juozu iš Vilkaviškio prisistatęs vyras.
Su Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu Vitu Baku ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistu ekologu Dariumi Bunikiu nuvažiavome apžiūrėti vilkaviškiečio paminėtos vietos.
Teritoriją, kuri jungia keletą sklypų, naujakuriai iš tiesų tvarkosi. Pakrante praėjome nuo pat pirmojo sklypo iki teritorijos pabaigos. Beveik iki vandens vedančią vielos tinklo tvorą radome tik vienoje vietoje, tačiau praėjome be jokių problemų – praėjimas buvo paliktas.
Tiesa, penkių metrų iki vandens, kaip to reikalauja įstatymas, palikta nebuvo.
Vis dėlto šiai naujakurių teritorijai pasibaigus teko grįžti į asfaltuotą kelią, nes toliau praeiti nebuvo įmanoma – trukdė ne tvoros ar akmenys, o želiantys brūzgynai.
Reikalingas projektas
Teritorija, apie kurią kalbėjo Juozas, prie kranto iš tiesų buvo nuklota rieduliais.
Dėl minėtos tvoros aplinkosaugininkai jau išsiaiškino – vienas iš savininkų teigė ją nutiesęs dėl bebrų, kad apsaugotų greta augančius medelius: šie stambūs graužikai savo tvarką jau darė šalia Vilkaviškio miesto pliažo. Tačiau toks paaiškinimas aplinkosaugininkų neįtikino, nes aptverti galima pačius medelius, o tvorą nuo vandens reikia palikti tokiu atstumu, kokiu teisės aktuose numačiusi Aplinkos ministerija.
Vis dėlto jau kitą dieną tvora nuo kranto linijos buvo atitraukta tolyn.
Tuo tarpu dėl akmenų, kurie buvo suvežti į pakrantę, pareigūnai dar aiškinasi. Tačiau tie, kam tokie sprendimai pakrantėse nepatinka, išvadų daryti dar neturėtų, mat įstatymai numato galimybę pakrantę sutvirtinti akmenimis.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše numatyta, kad galima tvarkyti erozijos pažeistą pakrantę ir (arba) taikyti erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones.
„Kitaip tariant, jei žmogus mato, kad vanduo ardo krantą, jį galima tvarkyti. Tačiau tokiais atvejais būtina parengti pakrantės tvarkymo projektą. Ieškome visų šių sklypų savininkų, kviesimės juos ir domėsimės, ar jie turi parengę projektus. Jei ne, tokiu atveju teks taikyti administracines nuobaudas“, – sakė Vitas Bakas.
Aplinkosaugininkas aiškino, jog erozijos pažeistai pakrantei tvarkyti yra specialūs reikalavimai, kurie išdėstyti jau minėtame apraše. Kranto liniją galima tvirtinti mediniais rąsteliais, akmenimis, daugiamečiais žoliniais augalais ir krūmais, geotekstile, nuošliaužą užpilant žvyru ar smėliu, bet ne betonuojant ar kitaip agresyviai pažeidžiant pakrantės pagrindą.
Betonuoti negalima
Kad pakrantė būtų tinkama ne tik paukščiams ir žvėreliams, kad ja, anot vilkaviškiečio Juozo, būtų galima pasivaikščioti ar net įlipti išsimaudyti, reikia sutvarkyti krante išsikerojusius krūmų brūzgynus, pašalinti dalį vandenyje augančių meldų ir nendrių.
Tačiau išpjovus augaliją vanduo ima intensyviau graužti ir ardyti pakrantės gruntą. Šiuo atveju buvo akivaizdu, kad krantas vietomis gerokai paplautas, ir žmonės, bandydami išsaugoti jo plotį ir pakrantėje augančius medelius, užpylė žvyro, o prie pat vandens suklojo šlaitą akmenų.
Tiesa, Darius Bunikis šioje vietoje įžvelgė kitą bėdą: medelių kamienai gruntu buvo užpilti per aukštai.
„Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėse numatyta, kad medžio polajis negali būti pakeltas daugiau kaip 5 cm nuo natūralaus grunto lygio“, – teigė ekologas.
Tad žemes prie medelių savininkams teks gerokai pažeminti, kitaip augmenija neišgyvens ne dėl vandens, o dėl grunto.
Kol nesutvarkyta – neįdomu
Reikia pripažinti, kad situacija šioje vietoje yra gana prieštaringa.
Paradoksalu yra tai, kad žmonės pyksta, kai sklypus prie ežero turintys savininkai teritoriją susitvarko iki pat vandens. Niekam nėra malonu vaikščioti po svetimą kiemą – o būtent tokį įspūdį kelia iki kranto nupjauta žolė ir susodinti dekoratyviniai želdiniai.
Kita vertus, kai pakrantė užžėlusi, ja ir taip niekas nevaikšto – ne tik gyventojai, bet ir tie patys žvejai, kurie vėliau priekaištauja dėl kažkieno „okupuotų“ pakrančių.
Tad paežerės sklypų savininkai piktinasi, kad kai jie sutvarko brūzgynus, surenka šiukšles, išvalo prie kranto želiančius meldus – tik tada atsiranda susidomėjimas ar poreikis žvejoti būtent toje vietoje.
Be to, žmonėms apmaudu, jog jiems reikalavimai keliami, tačiau niekas nebaudžia asmenų, kurie, įsitaisę sutvarkytose pakrantėse, triukšmauja ir teršia gamtą palikdami butelius bei krepšelius nuo traškučių.
Visgi Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad „asmenų teisė naudoti pakrantę be užtvėrimų apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išneštos.“
Akivaizdu, kad jei visi laikytųsi įstatymų, elgtųsi tvarkingai ir būtų pakantesni vieni kitiems, problemų tikrai kiltų mažiau.
Ežerų mūsų krašte nėra daug, tad jų pakrantės dažnai tampa ginčų objektu. Vieni nori įsikurti ir tvarkytis iki pat vandens, kiti piktinasi išplėstomis privačiomis valdomis ir įtarinėja, kad teritorija tvarkoma nelegaliai. |
„Prie Paežerių ežero, nuo valčių nuleidimo prieplaukos Patunkiškių link, visa pakrantė prichvatizuota. Ir kaip ta pakrante žmogui praeiti? Toje vietoje yra gal penki ar šeši sklypai, savininkai atsitvėrę tvoromis, akmenimis krantą išgrindę – atrodo, kad ten jau jų ribos ir jie gali veikti ką nori. Bet bent 5 metrai ežero pakrantės priklauso visiems? Jeigu žmogus nori meškerę užmesti ar tiesiog pasivaikščioti ežero krantu – ką jam daryti?“ – priekaištavo Juozu iš Vilkaviškio prisistatęs vyras.
Su Aplinkos apsaugos inspekcijos vyr. specialistu Vitu Baku ir Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos vyr. specialistu ekologu Dariumi Bunikiu nuvažiavome apžiūrėti vilkaviškiečio paminėtos vietos.
Teritoriją, kuri jungia keletą sklypų, naujakuriai iš tiesų tvarkosi. Pakrante praėjome nuo pat pirmojo sklypo iki teritorijos pabaigos. Beveik iki vandens vedančią vielos tinklo tvorą radome tik vienoje vietoje, tačiau praėjome be jokių problemų – praėjimas buvo paliktas.
Tiesa, penkių metrų iki vandens, kaip to reikalauja įstatymas, palikta nebuvo.
Vis dėlto šiai naujakurių teritorijai pasibaigus teko grįžti į asfaltuotą kelią, nes toliau praeiti nebuvo įmanoma – trukdė ne tvoros ar akmenys, o želiantys brūzgynai.
Teritorija, apie kurią kalbėjo Juozas, prie kranto iš tiesų buvo nuklota rieduliais.
Dėl minėtos tvoros aplinkosaugininkai jau išsiaiškino – vienas iš savininkų teigė ją nutiesęs dėl bebrų, kad apsaugotų greta augančius medelius: šie stambūs graužikai savo tvarką jau darė šalia Vilkaviškio miesto pliažo. Tačiau toks paaiškinimas aplinkosaugininkų neįtikino, nes aptverti galima pačius medelius, o tvorą nuo vandens reikia palikti tokiu atstumu, kokiu teisės aktuose numačiusi Aplinkos ministerija.
Vis dėlto jau kitą dieną tvora nuo kranto linijos buvo atitraukta tolyn.
Tuo tarpu dėl akmenų, kurie buvo suvežti į pakrantę, pareigūnai dar aiškinasi. Tačiau tie, kam tokie sprendimai pakrantėse nepatinka, išvadų daryti dar neturėtų, mat įstatymai numato galimybę pakrantę sutvirtinti akmenimis.
Paviršinių vandens telkinių tvarkymo reikalavimų apraše numatyta, kad galima tvarkyti erozijos pažeistą pakrantę ir (arba) taikyti erozijos prevencijos ar jos padarinių šalinimo priemones.
„Kitaip tariant, jei žmogus mato, kad vanduo ardo krantą, jį galima tvarkyti. Tačiau tokiais atvejais būtina parengti pakrantės tvarkymo projektą. Ieškome visų šių sklypų savininkų, kviesimės juos ir domėsimės, ar jie turi parengę projektus. Jei ne, tokiu atveju teks taikyti administracines nuobaudas“, – sakė Vitas Bakas.
Aplinkosaugininkas aiškino, jog erozijos pažeistai pakrantei tvarkyti yra specialūs reikalavimai, kurie išdėstyti jau minėtame apraše. Kranto liniją galima tvirtinti mediniais rąsteliais, akmenimis, daugiamečiais žoliniais augalais ir krūmais, geotekstile, nuošliaužą užpilant žvyru ar smėliu, bet ne betonuojant ar kitaip agresyviai pažeidžiant pakrantės pagrindą.
Kad pakrantė būtų tinkama ne tik paukščiams ir žvėreliams, kad ja, anot vilkaviškiečio Juozo, būtų galima pasivaikščioti ar net įlipti išsimaudyti, reikia sutvarkyti krante išsikerojusius krūmų brūzgynus, pašalinti dalį vandenyje augančių meldų ir nendrių.
Tačiau išpjovus augaliją vanduo ima intensyviau graužti ir ardyti pakrantės gruntą. Šiuo atveju buvo akivaizdu, kad krantas vietomis gerokai paplautas, ir žmonės, bandydami išsaugoti jo plotį ir pakrantėje augančius medelius, užpylė žvyro, o prie pat vandens suklojo šlaitą akmenų.
Tiesa, Darius Bunikis šioje vietoje įžvelgė kitą bėdą: medelių kamienai gruntu buvo užpilti per aukštai.
„Želdinių apsaugos, vykdant statybos darbus, taisyklėse numatyta, kad medžio polajis negali būti pakeltas daugiau kaip 5 cm nuo natūralaus grunto lygio“, – teigė ekologas.
Tad žemes prie medelių savininkams teks gerokai pažeminti, kitaip augmenija neišgyvens ne dėl vandens, o dėl grunto.
Reikia pripažinti, kad situacija šioje vietoje yra gana prieštaringa.
Paradoksalu yra tai, kad žmonės pyksta, kai sklypus prie ežero turintys savininkai teritoriją susitvarko iki pat vandens. Niekam nėra malonu vaikščioti po svetimą kiemą – o būtent tokį įspūdį kelia iki kranto nupjauta žolė ir susodinti dekoratyviniai želdiniai.
Kita vertus, kai pakrantė užžėlusi, ja ir taip niekas nevaikšto – ne tik gyventojai, bet ir tie patys žvejai, kurie vėliau priekaištauja dėl kažkieno „okupuotų“ pakrančių.
Tad paežerės sklypų savininkai piktinasi, kad kai jie sutvarko brūzgynus, surenka šiukšles, išvalo prie kranto želiančius meldus – tik tada atsiranda susidomėjimas ar poreikis žvejoti būtent toje vietoje.
Be to, žmonėms apmaudu, jog jiems reikalavimai keliami, tačiau niekas nebaudžia asmenų, kurie, įsitaisę sutvarkytose pakrantėse, triukšmauja ir teršia gamtą palikdami butelius bei krepšelius nuo traškučių.
Visgi Saugomų teritorijų įstatyme numatyta, kad „asmenų teisė naudoti pakrantę be užtvėrimų apsistoti yra neatskiriama nuo pareigos užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išneštos.“
Akivaizdu, kad jei visi laikytųsi įstatymų, elgtųsi tvarkingai ir būtų pakantesni vieni kitiems, problemų tikrai kiltų mažiau.
Galerija: ežero pakrantė
Publikuota: 2023-07-03 16:43:07
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|