|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
| ||||||||||||||
Siūlykite temą
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
|
„Santaka“ / 2023-06-29 17:07
Lietuvis veterinaras Vytautas Židonis kartu su gyvūnų prieglaudos vadovėmis Halyna Shpak ir Yarina Vintoniuk.Autoriaus nuotr.
Ukrainos kontroliuojamas dešinysis Dnipro krantas yra aukštesnis, tad vanduo apsėmė mažiau kaimų, o gyventojams į pagalbą suskubo oficialios žinybos ir daugybė savanoriškų organizacijų. Ši parama buvo neįkainojama, nes tuo metu Ukrainos kariuomenė buvo pradėjusi kontrpuolimą ir neturėjo galimybės siųsti karių į pagalbą. Savanoriai dar tą pačią dieną iš visos šalies ėmė vežti maistą, gėlą vandenį, atsivežė motorinių valčių. Iš apsemtų vietovių buvo išgabenta beveik 3 tūkst. žmonių, tačiau visų išgelbėti nesuspėta. Buvo rasti 18 skenduolių palaikai, o virš 30 žmonių laikomi dingusiais. Spėjama, kad dalį jų stipri Dnipro srovė nuplukdė į Juodąją jūrą. Gelbėtojai labiausiai baiminosi, jog daugiausiai aukų gali būti Chersono mieste, kurio dalis mikrorajonų yra žemumoje ir arti upės. Tačiau vanduo apsėmė tik pirmuosius daugiabučių aukštus, iš kurių pavyko žmones išgabenti. Sunkiau buvo nusigauti iki nedidelių kaimelių, nes keliai tapo neišvažiuojami, o didelę upės srovę įveikti tinkamų motorinių valčių trūko. Be to, gelbėjimo darbus trukdė okupantai, ėmę šaudyti į savanorių valtis. Apsilankęs Chersono savanorių organizacijoje „Misto Sili“ sužinojau, jog keli iš kitų vietovių atvykę gelbėtojai žuvo per skubėjimą. Esą nesikonsultavę jie su atsivežtomis guminėmis valtimis iškart puolė į Dniprą padėti vandens apsemtiems žmonėms. Savanoriai nežinojo, jog į patvinusią upę buvo galima leistis tik su metaline ar sustiprintu dugnu valtimi, turinčia galingą variklį, kad atsitrenkusi į po vandeniu esančias tvoras ar strypus ji neprakiurtų. Keli to neįvertinę gelbėtojai nuskendo, nes prakiurdintai guminei valčiai ėmus grimzti į dugną jie nesugebėjo skubiai nusiimti sunkių neperšaunamų liemenių. Į Chersoną suvažiavę savanoriai gelbėjo ne tik žmones, bet ir gyvūnus, kurie vandeniui pakilus ėmė lakstyti gatvėmis, ant stogų sulipę graudžiai miaukė katinai bei lojo šunys. Gyvūnų gelbėjimo operacijoje dalyvavo ir 49 metų lietuvis veterinaras Vytautas Židonis. Tiesa, jis dalyvavo netiesiogiai, o nuotoliniu būdu: telefono ekrane stebėjo sužeistus augintinius ir juos operuojantiems mažiau patyrusiems vietiniams specialistams patarinėjo, ką ir kaip daryti. Suomijoje savo kliniką turintis V. Židonis yra aukšto lygio specialistas. Į Vasos miestą iš Kauno jis persikraustė prieš 12 metų. Į Charkivą talkinti benamių gyvūnų globos organizacijai „Animal rescue Kharkiv“ lietuvis pirmą kartą atvyko prieš pusmetį, sužinojęs, kad antrame pagal dydį Ukrainos mieste neliko nė vieno operacijas darančio veterinaro, mat visi pabėgo toliau nuo fronto. „Jūsų tautietis mums tapo didžiule parama. O tokios aukštos kvalifikacijos specialistų pas mus išvis mažai yra“, – gyrė lietuvį gyvūnų prieglaudos „Animal rescue Kharkiv“ vadovė Halyna Shpak. Moteris pasakojo, jog prieš tai jiems talkino veterinaras iš Kanados, kuris irgi dirbo po 12 valandų negailėdamas savęs, tačiau tik dvi savaites. Vytautas tokiu tempu triūsia po du mėnesius, į Charkivą jis atvyko jau trečią kartą, gyvūnus operuoja nemokamai. Kaip papasakojo gyvūnų prieglaudos vadovės padėjėja Yarina Vintoniuk, 2016 m. kelių entuziastų įkurta organizacija iki karo buvo vienintelė Charkive, kuri ne tik ieškojo benamiams gyvūnams naujų šeimininkų, bet ir už suaukotas lėšas gydė privačiose klinikose. Kilus karui savanoriai darbuotojai neišsilakstė, dirbo toliau. Tačiau okupantų raketai pataikius į prieglaudą teko skubiai ieškoti, kas priimtų gyvūnus – apie 300 kačių ir šunų. Į pagalbos šauksmą atsiliepė kelios užsienio organizacijos. O Vokietijos organizacija „Peta Deutshland“ nusprendė Charkive nupirkti rūsį ir įrengti kliniką, kad būtų galima gydyti skeveldrų sužeistus gyvūnus, atvežamus iš mūšių apimtų gyvenviečių. Charkiviečiai kas savaitę vyksta į fronto kovų vietoves, iš kurių jau išgabeno virš 10 tūkst. sužeistų bei nuo bado nusilpusių gyvūnų. Daliai jų reikalingos sudėtingos operacijos, kurias atlieka Vytautas Židonis. Dar tą pačią naktį, kai rusai susprogdino Kachovkos užtvanką, organizacijos „Animal rescue Kharkiv“ savanoriai iš Charkivo iškart išskubėjo į Chersoną, esantį už 550 km. Jie valtimis plaukiojo po apsemtus kaimus ir rinko nuo namų stogų leisgyvius šunis ir kates. Dalį jų pasiėmė ant kranto laukę šeimininkai, tačiau daugumą išsivežė savanorių organizacijos. Keliasdešimt kačių bei šunų buvo atvežta ir V. Židonio globai. Lietuviui prižiūrint kalaitė Agata sėkmingai atsivedė penkis mažylius, sparčiai gyja kalaitė Liusi, pasveiko arti mirties buvęs katinas Briusas. Lietuviui teko operuoti ir retą „pacientę“ – laputę Ryžką, kurią, spėjama, pervažiavo mašina ir suknežino letenų kaulus. Išgelbėti gyvūnai Charkive pereina karantiną, gauna vitaminų ir raminamųjų vaistų, nes išgyveno didžiulį stresą, buvo sužeisti ir kentė badą. Du šunis teko gydyti nuo apsinuodijimo mazutu, kadangi jie tupėjo ant kalvelės mazuto baloje. Be to, visiems šunims teko skubiai leisti specialius vaistus, nes buvo gausiai sukandžioti daugybės erkių, o dėl didelio nuodų kiekio per keletą parų jie galėjo nugaišti sutrikus kepenų veiklai. Spėjama, kad gelbėdamiesi nuo vandens į aukštesnes vietas ropštėsi visi gyviai – ir erkės, ir driežai, gyvatės, vorai, kurių gausybe per potvynį skundėsi net viršutiniuose Chersono namų aukštuose gyvenantys žmonės. Eldoradas BUTRIMAS Specialiai iš Charkivo
Galerija: Chersonas
Publikuota: 2023-06-29 17:07:11 Komentarai:Jūs naršote standartinę svetainės versiją. Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
|
Šiame numeryje
* Vilkaviškio autobusų stotis – tvariausias pastatas Pabaltijy * Sostinė nesužavėjo: kybartietis į gimtinę parsivežė ir žmoną * Augant susirgimų skaičiui žmonės turi patys apsispręsti dėl skiepų Laikraštis leidžiamas antradieniais ir penktadieniais.
|
||||||||||||
|