|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-06-29 17:00
|
|
|
Specialistės Auksės Mickienės teigimu, klinikiniais tyrimais nepatikrintos vakcinos, kurių efektyvumas nėra pamatuotas, nepatenka į rinką ir nėra skiepijamos žmonėms.
Nuotr. iš asmeninio archyvo
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.
Naudojamos tik patikrintos vakcinos
„Vakcina – tai susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino prof. dr. A. Mickienė.
Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos būtų užregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita – placebą. Tuomet analizuojami rezultatai, ir jeigu toje grupėje, kuri gavo vakciną, susirgo gerokai mažiau žmonių nei gavusioje placebą, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu mažiau žmonių susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
„Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, jog ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Eksperimentas be skiepo – su liga ir savimi
Virtualiojoje erdvėje sklando aibės mitų apie skiepus. Vienas iš jų teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa.
Specialistės teigimu, skirtumas yra tas, kad persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidarytų po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių arba 2 tymų vakcinos dozių. Taigi skirtumas yra toks, jo esmė – ne skirtingame imuniteto „stiprume“. Be to, užsikrėtus tam tikromis infekcijomis gali kilti didžiulė rizika sveikatai.
„Pasirinkęs įgauti imunitetą sirgdamas, o ne skiepydamasis, žmogus savotiškai eksperimentuoja – prisiima riziką sirgti ir galbūt nuo tos ligos mirti. Dažnas galvoja, kad tokiu būdu organizmas įgis stipresnį imuninį atsaką, bet yra didelė tikimybė, jog liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo prof. dr. A. Mickienė.
Ragina lygiuotis į Vakarų šalis
Medicinos bendruomenė kasdien šviečia žmones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Tačiau, kaip teigė ekspertė, būna žmonių, kurie „viską žino“, „viską supranta“. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetentingų specialistų ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
Žvelgiant iš medicinos specialistų pusės, daryti daugiau, nei yra daroma dabar, siekiant pakeisti visuomenės požiūrį, yra ilgas ir sudėtingas procesas.
„Tai yra bendras visuomenės edukacijos ir brandos klausimas, kad žmonės mūsų, specialistų, negirdi ir tam priešinasi didžiulis informacinis fonas. Jeigu kalbėtume apie išsivysčiusias Europos šalis, ypač Skandinaviją, JAV, – ten visuomenės požiūris į specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir jų verdiktu. Stengiamės į vakariečius lygiuotis įvairiais kitais aspektais, tai būtų sveika sekti ir kitokio, specialistų suformuoto požiūrio į skiepus klausimu“, – sakė prof. dr. A. Mickienė.
Atvejai bus aprašomi knygose
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarpį specialistė kalbėjo, kad šalį pasiekus pirmosioms vakcinoms, kuomet sergamumas koronavirusu „siekė debesis“, lietuviai kovėsi, kas pirmas gaus vakciną, kilo įvairūs skandalai, nes pasiskiepyti norėjo kone visi ir kuo greičiau.
Nepaisant stipriai nukritusių sergamumo kreivių, pradėjus vykdyti masinę vakcinaciją, prieštaraujantieji vakcinoms nebuvo įtikinti pasiskiepyti.
Šiandien, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinavęsi 1,95 mln. Lietuvos gyventojų.
„Kaip praėjusiame amžiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stabligė, taip mūsų laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes šiandien gyvename“, – kalbėjo prof. dr. A. Mickienė.
Būkime savo srities specialistai
Šiais laikais vis daugiau atsakymų į klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realybės, todėl norint išsiaiškinti mokslu pagrįstą informaciją patariama kreiptis į kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.
Prof. dr. A. Mickienė atkreipė dėmesį į lietuvių bruožą būti „visų sričių specialistais“ ir mano, jog šio mąstymo reikėtų atsisakyti: „Turbūt atėjęs gydytojas jums neaiškina, kaip pasiūti suknelę, jeigu jūs esate dizaineris, ar suprojektuoti namą, jeigu dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darbą ir jų paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais. Reikėtų pagalvoti, kad jie apie vakcinas išmano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos išklausyti.“
Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, o kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą – NVSC interneto svetainėje.
Užsk. 1243
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) skiepijimą apibūdina kaip saugų ir veiksmingą būdą apsisaugoti nuo pavojingų ligų dar prieš jomis užsikrečiant. Tačiau nepaisant vakcinų naudos, atliktų mokslinių tyrimų ir milijonų išgelbėtų gyvybių, vis dar atsiranda tų, kurie pakliūva į dezinformacijos pinkles ir neigia vakcinacijos efektyvumą. |
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė akcentuoja, kad nepasitikėjimas vakcinomis pastebimas visame pasaulyje, tačiau labiausiai – rytinio bloko šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Į klausimus, susijusius su pagrindiniais vakcinacijos mitais, profesorė atsako medicinos mokslu ir atliktais tyrimais grįsta informacija.
„Vakcina – tai susilpnintas inaktyvuotas mikroorganizmas arba tam tikros jo struktūros dalelės, kurios yra įskiepijamos į žmogaus organizmą ir sukelia specifinį imuninį atsaką. Tokiu būdu imuninė sistema yra ištreniruojama atpažinti visą infekcinės ligos sukėlėją arba konkrečius jo antigeninius komponentus ir geba jį neutralizuoti“, – aiškino prof. dr. A. Mickienė.
Pasak specialistės, itin svarbu suvokti, jog tam, kad vakcinos būtų užregistruotos ir pradėtos naudoti, turi būti atlikti klinikiniai tyrimai.
Vakcina sukuriama ir išbandoma mėgintuvėlyje su ląstelėmis („in vitro“), vėliau tyrimas apima dideles atsitiktinai parinktų žmonių grupes. Viena dalis jų gauna tiriamąją vakciną, kita – placebą. Tuomet analizuojami rezultatai, ir jeigu toje grupėje, kuri gavo vakciną, susirgo gerokai mažiau žmonių nei gavusioje placebą, vakcina laikoma efektyvia ir pagal tai, kokiu procentu mažiau žmonių susirgo, yra nustatomas vakcinos veiksmingumas klinikiniuose tyrimuose.
„Tik tuomet, kai klinikiniuose tyrimuose yra užfiksuojamas vakcinos efektyvumas ir įrodoma, jog ji nesukelia nepageidaujamų, grėsmingų reiškinių, vakcina yra užregistruojama ir patenka į rinką“, – nepatikrintų ir neveiksmingų vakcinų naudojimą paneigė LSMU Infekcinių ligų klinikos vadovė.
Virtualiojoje erdvėje sklando aibės mitų apie skiepus. Vienas iš jų teigia, kad persirgus tam tikra liga susiformuoja stipresnis imunitetas nei po vakcinacijos. Tai yra netiesa.
Specialistės teigimu, skirtumas yra tas, kad persirgus tam tikromis ligomis, pavyzdžiui, erkiniu encefalitu ar tymais, imunitetas susidaro visam gyvenimui. O norint, kad imunitetas susidarytų po vakcinacijos, reikia 3 erkinio encefalito vakcinos dozių ir palaikomųjų dozių arba 2 tymų vakcinos dozių. Taigi skirtumas yra toks, jo esmė – ne skirtingame imuniteto „stiprume“. Be to, užsikrėtus tam tikromis infekcijomis gali kilti didžiulė rizika sveikatai.
„Pasirinkęs įgauti imunitetą sirgdamas, o ne skiepydamasis, žmogus savotiškai eksperimentuoja – prisiima riziką sirgti ir galbūt nuo tos ligos mirti. Dažnas galvoja, kad tokiu būdu organizmas įgis stipresnį imuninį atsaką, bet yra didelė tikimybė, jog liga bus sunki, galimos komplikacijos, gali prireikti reanimacijos ar liga gali baigtis mirtimi“, – kalbėjo prof. dr. A. Mickienė.
Medicinos bendruomenė kasdien šviečia žmones apie tai, kad vakcinos yra reikalingos ir naudingos. Tačiau, kaip teigė ekspertė, būna žmonių, kurie „viską žino“, „viską supranta“. Anot jos, sprendimas neklausyti kompetentingų specialistų ir remtis savo nuomone, suformuota remiantis asmenine patirtimi, yra klaidingas.
Žvelgiant iš medicinos specialistų pusės, daryti daugiau, nei yra daroma dabar, siekiant pakeisti visuomenės požiūrį, yra ilgas ir sudėtingas procesas.
„Tai yra bendras visuomenės edukacijos ir brandos klausimas, kad žmonės mūsų, specialistų, negirdi ir tam priešinasi didžiulis informacinis fonas. Jeigu kalbėtume apie išsivysčiusias Europos šalis, ypač Skandinaviją, JAV, – ten visuomenės požiūris į specialistus yra visai kitoks, pasitikima profesionalais ir jų verdiktu. Stengiamės į vakariečius lygiuotis įvairiais kitais aspektais, tai būtų sveika sekti ir kitokio, specialistų suformuoto požiūrio į skiepus klausimu“, – sakė prof. dr. A. Mickienė.
Primindama COVID-19 pandemijos laikotarpį specialistė kalbėjo, kad šalį pasiekus pirmosioms vakcinoms, kuomet sergamumas koronavirusu „siekė debesis“, lietuviai kovėsi, kas pirmas gaus vakciną, kilo įvairūs skandalai, nes pasiskiepyti norėjo kone visi ir kuo greičiau.
Nepaisant stipriai nukritusių sergamumo kreivių, pradėjus vykdyti masinę vakcinaciją, prieštaraujantieji vakcinoms nebuvo įtikinti pasiskiepyti.
Šiandien, remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, bent viena doze nuo koronaviruso yra vakcinavęsi 1,95 mln. Lietuvos gyventojų.
„Kaip praėjusiame amžiuje buvo suvaldyti difterija, poliomielitas, stabligė, taip mūsų laikais suvaldytas koronavirusas. COVID pandemijos suvaldymas skiepais bus cituojamas knygose, kurias skaitys ateities kartos. Tai jiems bus istorija, kuria mes šiandien gyvename“, – kalbėjo prof. dr. A. Mickienė.
Šiais laikais vis daugiau atsakymų į klausimus galima rasti internete. Ne visi jie yra teisingi, vieni toli nuo realybės, todėl norint išsiaiškinti mokslu pagrįstą informaciją patariama kreiptis į kompetentingus specialistus ir tikrus savo srities profesionalus.
Prof. dr. A. Mickienė atkreipė dėmesį į lietuvių bruožą būti „visų sričių specialistais“ ir mano, jog šio mąstymo reikėtų atsisakyti: „Turbūt atėjęs gydytojas jums neaiškina, kaip pasiūti suknelę, jeigu jūs esate dizaineris, ar suprojektuoti namą, jeigu dirbate architektu. Leiskite specialistams atlikti savo darbą ir jų paklausykite. Lygiai taip pat ir su medicinos darbuotojais. Reikėtų pagalvoti, kad jie apie vakcinas išmano geriau ir gali jums patarti, svarbu tik juos išklausyti.“
Daugiau informacijos apie privalomus skiepus ir vaikų skiepijimo kalendorių galima rasti Sveikatos apsaugos ministerijos interneto svetainėje, o kasmet atnaujinamą PSO rekomenduojamų ir privalomų skiepų bei profilaktinių priemonių sąrašą – NVSC interneto svetainėje.
Užsk. 1243
Galerija: „Kurkime sveikatai palankius įpročius!“
Publikuota: 2023-06-29 17:00:45
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|