|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / 2023-06-22 16:07
|
|
|
Maisto produktai į Sadovo kaimą atgabenami vandeniu.
Autoriaus nuotr.
Nuvykus į potvynio apsemtą Chersoną teko matyti žmonių raudas ir slėptis nuo bombų, nes okupantai šaudo net į gelbėtojus.
Vanduo išplovė molį ir sugriovė namus
„Praradau ir namą, ir daržo bei sodo derlių, kaip dabar reikės gyventi?“ – klausė nuliūdęs 49 metų Komišanų kaimelio gyventojas Sergejus Spilokas. Vyriškis parodė patamsėjusią sieną – vanduo kelias paras buvo apsėmęs pirmąjį namo aukštą. Pradarius duris pasimatė įgriuvusios lubos, o dalis išorinių namo sienų buvo nuvirtusios. Mat dauguma kaimo trobų pagal senas vietos tradicijas suręstos iš molio ir šiaudų, o plytomis apmūrytos tik išorinės sienos. Tad vanduo molį išplovė ir namai sugriuvo.
Potvynį atlaikė ir ne visi naujesni, iš plytų ir gelžbetonio blokų statyti namai, nes vandens lygis buvo pakilęs net pusketvirto metro – susidariusi didelė upių srovė paplovė jų pamatus.
Į Komišanus, esančius šalia Chersono, kartu su gelbėtojais, atvežusiais maisto paketus ir gėlo vandens, nuvykau šeštąją potvynio dieną – tada, kai atslūgęs vanduo pagaliau leido keliu nuvažiuoti į kaimą.
Aplink gelbėtojų mašiną ėmę rinktis žmonės pasakojo nemanę, kad vanduo prasiverš į jų kaimą, tačiau žemumoje esančius namus visgi apsėmė, ir visiems teko subėgti pas kaimynus į kalvos viršų. Kai vienos moters, kartu su paaugliu sūnumi stovėjusios eilėje prie maisto paketų, paklausiau, ar jų namai nenukentėjo, ji atsakė, kad visi pastatai sugriuvo, ir ėmė gailiai raudoti.
Gresia užkrečiamų ligų protrūkis
Kachovkos elektrinę rusų kariai susprogdino išsigandę prasidėjusio ukrainiečių kontrpuolimo, tikėdamiesi jį sužlugdyti. Tačiau okupantams nepavyko to padaryti, nes puolimas prasidėjo keturiose skirtingose vietose.
Užtvankos susprogdinimas sukėlė milžinišką ekologinę katastrofą, pavojų žmonių gyvybėms. Bijoma, kad gali prasidėti užkrečiamų ligų protrūkis, nes upė vis labiau ima dvokti. Žmonėms uždrausta gerti nevirintą vandenį ir valgyti apsemtuose daržuose augančias daržoves.
Didžiausias pavojus iškilo už 80 km esančiam Chersonui – didžiausiam miestui tame Dniepro upės ruože. Iki karo Chersone gyveno 280 tūkst., o dabar telikę apie 30 tūkst. gyventojų. Miesto pakraštyje, kitoje upės pusėje, įsitvirtinę priešai kasdien po keliasdešimt kartų miestą apšaudo iš tankų ir minosvaidžių. Vanduo užtvindė apatinius namų aukštus keliuose Chersono mikrorajonuose, apsėmė beveik šimtą kaimų.
Po trijų dienų vanduo pamažu ėmė slūgti, tačiau net praėjus dviem savaitėms nuo užtvankos susprogdinimo dvidešimt kaimų vis dar buvo atkirsti nuo pasaulio. Oficialiai skelbiama, kad žuvo keliolika žmonių, o keliasdešimt yra laikomi dingusiais be žinios, tačiau apsemtuose kaimuose žmonės kalbėjo, kad žūčių mastai keleriopai didesni.
Milijardiniai nuostoliai
Kyjivas nuostolius gamtai bei regiono ekonomikai skaičiuoja dešimtimis milijardų. Vanduo suardė laukų drėkinimo sistemas, sugriovė daugybę pastatų, apgadino kelius, tiltus, sunaikino derlių, apnuodijo šulinius, upes, pievas bei miškus saugyklose buvusiais chemikalais, tualetų turiniu, nuskendusių gyvūnų bei žmonių lavonais.
Į Chersoną atvykęs penktąją tragedijos dieną nusprendžiau pasižvalgyti po miestą, tačiau netrukus pasigirdo bombų sprogimai ir teko bėgti atgal į vienintelį mieste veikiantį viešbutį „Diližans“. Jo administratorius man pagrūmojo pirštu ir pasakė: „Aš juk perspėjau, kad čia šiaip sau pasivaikščioti niekas neina. Einame vien į parduotuvę ar vaistinę, nes bet kokiu momentu gali prasidėti apšaudymas. Tada bombos lekia kas keturiasdešimt sekundžių, ir laiko pasislėpti saugioje vietoje lieka nedaug.“
Bombarduoja be perstojo
Iš Chersono išvykau taip ir nepatekęs į žemumoje esantį ir labiausiai apsemtą Korabelny mikrorajoną, nes vietovė tomis dienomis buvo itin aktyviai apšaudoma. Okupantai net per jų pačių sukeltą potvynį neišsižadėjo niekšiško įpročio iš minosvaidžių šaudyti į civilių žmonių sambūrius – jie be gailesčio pyškino į valtimis gelbėjamus žmones. Dieną prieš man atvykstant minosvaidžio šūviu buvo sužeisti keturi savanoriai gelbėtojai, o dar po dienos trys žmonės valtyje žuvo ir dvylika asmenų buvo sužeisti.
Siekiant išvengti panašių tragedijų ir apsaugoti gelbėtojus bei žurnalistus nuo pavojaus, pašaliečiams buvo uždrausta įvažiauoti į Korabelną, o mikrorajono gyventojams iš namų leista išeiti tik nuo 12 iki 15 val., nesitelkiant į grupes.
Neįtikėtinas žiaurumas
„Manęs nebestebina okupantų žiaurumai. Kas savaitę vykstame į frontą pargabenti žuvusiųjų kūnų. Žinote, labiausiai apmaudu tai, kad dalį tų vaikinų, jei ne priešų niekšybė, buvo galima išgelbėti. Bet rusų dronai pakimba ties mūšyje sužeistu kariu ukrainiečiu ir laukia, kada draugai ar medikai atskubės į pagalbą, o tada paleidžia bombą. Matydami virš savęs kybantį droną sužeistieji šaukia nesiartinti, o patys didvyriškai nukraujuoja“, – pasakojo 52 metų karo medikė Katarina Kiričevska.
Į Chersoną moteris kartu su bendraminčiais iš Lubno miesto atvyko išgabenti apsemtų kaimų gyventojus, tačiau akciją teko nutraukti, nes priešo bomba sužeidė keturis grupės narius. 31-erių Ruslanui Simonovui skeveldra perskrodė ranką, teko jį skubiai operuoti. 52-ejų pastoriui Igoriui Fenui skeveldra taip pat sužeidė ranką, bet lengviau – susiuvus žaizdą jis buvo iš ligoninės išrašytas. „Esu taikus žmogus, niekada rankoje nelaikęs ginklo, tačiau vykdamas į humanitarines akcijas pafrontėje ir matydamas, ką okupantai išdarinėja, iš apmaudo kartais noriu staugti. Ir verkiu drauge su netektį išgyvenančiais žmonėmis“, – kalbėjo pastorius.
Per sprogimą į kojos pirštą sužeistam trisdešimtmečiui Olegui Revenko pagelbėjo apsauginė liemenė. jeigu ne ji, vyrui ši išvyka būtų pasibaigusi mirtimi, mat dvi skeveldros atsitrenkė į krūtinę, tačiau kūno nepasiekė. „Sužeidimas manęs neišgąsdino ir sprendimo toliau talkinti pabėgėliams bei kariams nepakeis. Tą darau nuo 2014-ųjų ir darysiu toliau. Tik apmaudu, jog negalėjome padėti vandens apsemtiems žmonėms, bet žinau, kad tą darbą tęs kiti savanoriai, – kalbėjo Olegas. – Ukrainiečiai – tvirta ir laisvės siekianti tauta, o priešai anksčiau ar vėliau bus nugalėti. Ačiū visoms šalims, ačiū lietuviams, pirmiesiems atskubėjusiems padėti užpultai Ukrainai“.
Lietuvių pagalba
Chersone, humanitarinės pagalbos angare, sutikau lietuvę – Šaulių sąjungos aktyvistę Mildą Goštautaitę iš Kauno. Kartu su Vilniuje gyvenančiu ukrainiečiu Romanu Berezhny nuvežusi kariams į Bachmutą reikalingos įrangos 44 metų moteris jau grįžinėjo į Lietuvą, kai netikėtai išgirdo apie Kachovkos užtvankos susprogdinimą.
Šaulė skubiai apsuko mikroautobusą ir ėmė koordinuoti lietuviškų organizacijų paramą. „Pagalbą siunčia tokios organizacijos, kaip „Caritas“, „Ačiū kad esi“, „Ukrainos namai“ „Paramos Ukrainai fondas“, „LITUA kartu“, „Kunigaikščių Ostrogiškių karūnos fondas“ ir kitos“, – vardijo M. Goštautaitė.
Išvykdamas iš Chersono traukinio vagone užkalbinau devyniolikmetę Anią Griciuk, kuri iš vandens apsemto Komišanų kaimo buvo išgelbėta tik po savaitės. Su tėvais ji vyko į nukentėjusiesiems skirtą bendrabutį Mikolajeve. Kartu ji vežėsi dviejų mėnesių kačiuką Masiką. Studentė neslėpė liūdesio, nes išvykti teko be mylimos katės Murkos, Masiko mamos, kuri galimai nuskendo per potvynį.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Chersono
Nuvykus į potvynio apsemtą Chersoną teko matyti žmonių raudas ir slėptis nuo bombų, nes okupantai šaudo net į gelbėtojus. |
„Praradau ir namą, ir daržo bei sodo derlių, kaip dabar reikės gyventi?“ – klausė nuliūdęs 49 metų Komišanų kaimelio gyventojas Sergejus Spilokas. Vyriškis parodė patamsėjusią sieną – vanduo kelias paras buvo apsėmęs pirmąjį namo aukštą. Pradarius duris pasimatė įgriuvusios lubos, o dalis išorinių namo sienų buvo nuvirtusios. Mat dauguma kaimo trobų pagal senas vietos tradicijas suręstos iš molio ir šiaudų, o plytomis apmūrytos tik išorinės sienos. Tad vanduo molį išplovė ir namai sugriuvo.
Potvynį atlaikė ir ne visi naujesni, iš plytų ir gelžbetonio blokų statyti namai, nes vandens lygis buvo pakilęs net pusketvirto metro – susidariusi didelė upių srovė paplovė jų pamatus.
Į Komišanus, esančius šalia Chersono, kartu su gelbėtojais, atvežusiais maisto paketus ir gėlo vandens, nuvykau šeštąją potvynio dieną – tada, kai atslūgęs vanduo pagaliau leido keliu nuvažiuoti į kaimą.
Aplink gelbėtojų mašiną ėmę rinktis žmonės pasakojo nemanę, kad vanduo prasiverš į jų kaimą, tačiau žemumoje esančius namus visgi apsėmė, ir visiems teko subėgti pas kaimynus į kalvos viršų. Kai vienos moters, kartu su paaugliu sūnumi stovėjusios eilėje prie maisto paketų, paklausiau, ar jų namai nenukentėjo, ji atsakė, kad visi pastatai sugriuvo, ir ėmė gailiai raudoti.
Kachovkos elektrinę rusų kariai susprogdino išsigandę prasidėjusio ukrainiečių kontrpuolimo, tikėdamiesi jį sužlugdyti. Tačiau okupantams nepavyko to padaryti, nes puolimas prasidėjo keturiose skirtingose vietose.
Užtvankos susprogdinimas sukėlė milžinišką ekologinę katastrofą, pavojų žmonių gyvybėms. Bijoma, kad gali prasidėti užkrečiamų ligų protrūkis, nes upė vis labiau ima dvokti. Žmonėms uždrausta gerti nevirintą vandenį ir valgyti apsemtuose daržuose augančias daržoves.
Didžiausias pavojus iškilo už 80 km esančiam Chersonui – didžiausiam miestui tame Dniepro upės ruože. Iki karo Chersone gyveno 280 tūkst., o dabar telikę apie 30 tūkst. gyventojų. Miesto pakraštyje, kitoje upės pusėje, įsitvirtinę priešai kasdien po keliasdešimt kartų miestą apšaudo iš tankų ir minosvaidžių. Vanduo užtvindė apatinius namų aukštus keliuose Chersono mikrorajonuose, apsėmė beveik šimtą kaimų.
Po trijų dienų vanduo pamažu ėmė slūgti, tačiau net praėjus dviem savaitėms nuo užtvankos susprogdinimo dvidešimt kaimų vis dar buvo atkirsti nuo pasaulio. Oficialiai skelbiama, kad žuvo keliolika žmonių, o keliasdešimt yra laikomi dingusiais be žinios, tačiau apsemtuose kaimuose žmonės kalbėjo, kad žūčių mastai keleriopai didesni.
Kyjivas nuostolius gamtai bei regiono ekonomikai skaičiuoja dešimtimis milijardų. Vanduo suardė laukų drėkinimo sistemas, sugriovė daugybę pastatų, apgadino kelius, tiltus, sunaikino derlių, apnuodijo šulinius, upes, pievas bei miškus saugyklose buvusiais chemikalais, tualetų turiniu, nuskendusių gyvūnų bei žmonių lavonais.
Į Chersoną atvykęs penktąją tragedijos dieną nusprendžiau pasižvalgyti po miestą, tačiau netrukus pasigirdo bombų sprogimai ir teko bėgti atgal į vienintelį mieste veikiantį viešbutį „Diližans“. Jo administratorius man pagrūmojo pirštu ir pasakė: „Aš juk perspėjau, kad čia šiaip sau pasivaikščioti niekas neina. Einame vien į parduotuvę ar vaistinę, nes bet kokiu momentu gali prasidėti apšaudymas. Tada bombos lekia kas keturiasdešimt sekundžių, ir laiko pasislėpti saugioje vietoje lieka nedaug.“
Iš Chersono išvykau taip ir nepatekęs į žemumoje esantį ir labiausiai apsemtą Korabelny mikrorajoną, nes vietovė tomis dienomis buvo itin aktyviai apšaudoma. Okupantai net per jų pačių sukeltą potvynį neišsižadėjo niekšiško įpročio iš minosvaidžių šaudyti į civilių žmonių sambūrius – jie be gailesčio pyškino į valtimis gelbėjamus žmones. Dieną prieš man atvykstant minosvaidžio šūviu buvo sužeisti keturi savanoriai gelbėtojai, o dar po dienos trys žmonės valtyje žuvo ir dvylika asmenų buvo sužeisti.
Siekiant išvengti panašių tragedijų ir apsaugoti gelbėtojus bei žurnalistus nuo pavojaus, pašaliečiams buvo uždrausta įvažiauoti į Korabelną, o mikrorajono gyventojams iš namų leista išeiti tik nuo 12 iki 15 val., nesitelkiant į grupes.
„Manęs nebestebina okupantų žiaurumai. Kas savaitę vykstame į frontą pargabenti žuvusiųjų kūnų. Žinote, labiausiai apmaudu tai, kad dalį tų vaikinų, jei ne priešų niekšybė, buvo galima išgelbėti. Bet rusų dronai pakimba ties mūšyje sužeistu kariu ukrainiečiu ir laukia, kada draugai ar medikai atskubės į pagalbą, o tada paleidžia bombą. Matydami virš savęs kybantį droną sužeistieji šaukia nesiartinti, o patys didvyriškai nukraujuoja“, – pasakojo 52 metų karo medikė Katarina Kiričevska.
Į Chersoną moteris kartu su bendraminčiais iš Lubno miesto atvyko išgabenti apsemtų kaimų gyventojus, tačiau akciją teko nutraukti, nes priešo bomba sužeidė keturis grupės narius. 31-erių Ruslanui Simonovui skeveldra perskrodė ranką, teko jį skubiai operuoti. 52-ejų pastoriui Igoriui Fenui skeveldra taip pat sužeidė ranką, bet lengviau – susiuvus žaizdą jis buvo iš ligoninės išrašytas. „Esu taikus žmogus, niekada rankoje nelaikęs ginklo, tačiau vykdamas į humanitarines akcijas pafrontėje ir matydamas, ką okupantai išdarinėja, iš apmaudo kartais noriu staugti. Ir verkiu drauge su netektį išgyvenančiais žmonėmis“, – kalbėjo pastorius.
Per sprogimą į kojos pirštą sužeistam trisdešimtmečiui Olegui Revenko pagelbėjo apsauginė liemenė. jeigu ne ji, vyrui ši išvyka būtų pasibaigusi mirtimi, mat dvi skeveldros atsitrenkė į krūtinę, tačiau kūno nepasiekė. „Sužeidimas manęs neišgąsdino ir sprendimo toliau talkinti pabėgėliams bei kariams nepakeis. Tą darau nuo 2014-ųjų ir darysiu toliau. Tik apmaudu, jog negalėjome padėti vandens apsemtiems žmonėms, bet žinau, kad tą darbą tęs kiti savanoriai, – kalbėjo Olegas. – Ukrainiečiai – tvirta ir laisvės siekianti tauta, o priešai anksčiau ar vėliau bus nugalėti. Ačiū visoms šalims, ačiū lietuviams, pirmiesiems atskubėjusiems padėti užpultai Ukrainai“.
Chersone, humanitarinės pagalbos angare, sutikau lietuvę – Šaulių sąjungos aktyvistę Mildą Goštautaitę iš Kauno. Kartu su Vilniuje gyvenančiu ukrainiečiu Romanu Berezhny nuvežusi kariams į Bachmutą reikalingos įrangos 44 metų moteris jau grįžinėjo į Lietuvą, kai netikėtai išgirdo apie Kachovkos užtvankos susprogdinimą.
Šaulė skubiai apsuko mikroautobusą ir ėmė koordinuoti lietuviškų organizacijų paramą. „Pagalbą siunčia tokios organizacijos, kaip „Caritas“, „Ačiū kad esi“, „Ukrainos namai“ „Paramos Ukrainai fondas“, „LITUA kartu“, „Kunigaikščių Ostrogiškių karūnos fondas“ ir kitos“, – vardijo M. Goštautaitė.
Išvykdamas iš Chersono traukinio vagone užkalbinau devyniolikmetę Anią Griciuk, kuri iš vandens apsemto Komišanų kaimo buvo išgelbėta tik po savaitės. Su tėvais ji vyko į nukentėjusiesiems skirtą bendrabutį Mikolajeve. Kartu ji vežėsi dviejų mėnesių kačiuką Masiką. Studentė neslėpė liūdesio, nes išvykti teko be mylimos katės Murkos, Masiko mamos, kuri galimai nuskendo per potvynį.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Chersono
Galerija: Chersonas
Publikuota: 2023-06-22 16:07:05
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ūkininkai nesusitaria su saulės jėgainę statančia įmone * Šiandien prasideda išankstinis balsavimas
* Rajono etikos sargai saviems politikams galvų nekapoja
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|