|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Lietuva – širdy
|
|
|
Į visuotines Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno sodinimo talkas Jono Basanavičiaus tėviškėje 1989 m. balandį važiavo šimtai žmonių iš visos Lietuvos.
Romo ČĖPLOS nuotr.
Nacionalinis atgimimas mūsų valstybėje subrandino daug istorinės atminties iniciatyvų. Viena gražiausių – 1989 metų pavasarį pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – nuolat augantis, besikeičiantis lietuvių tautos nepriklausomybės simbolis, pasodintas žmonių iš visos šalies.
Šiandien 40 ha užimančiame ąžuolyne yra 14 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti. Jose auga beveik 7 tūkst. medžių, nemaža dalis jų – vardiniai. Šis kultūros paminklas yra gyvas svarbiausių šalies istorinių įvykių liudininkas, kuriame susipina laisvės siekis, patriotiškumas, tautiškumas ir nuo seno mūsų protėviams būdinga meilė gamtai. Deja, šių dienų skubantis žmogus apie tai vis mažiau susimąsto.
2024 metų pavasarį minėsime 35-ąjį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno gimtadienį. Pasitikti šią sukaktį ruošiamės jau dabar.
Gegužės 13 dieną į diskusijas apie ąžuolus, jų apsaugą ir priežiūrą visus norinčius kvies Jono Basanavičiaus gimtinėje organizuojama konferencija. Joje aptarsime Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ir jo aplinkos perspektyvinio tvarkymo klausimą. Porą metų buvo rengiama ąžuolyną pristatanti koncepcija, ieškoma lėšų jai įgyvendinti.
Lietuvos kultūros tarybai skyrus dalinį finansavimą jau pradėta kurti nauja vidaus ekspozicija. Muziejaus svečiams ją pristatysime etapais: į nuotaikingą, įvairaus amžiaus lankytojus įtraukiančią žaidimų erdvę visus kviesime vasaros pradžioje, o į solidžią, istorinę ekspozicijos dalį – šių metų pabaigoje.
Rengiamos ekspozicijos turinį sudarys trys naratyvai. Pats svarbiausias – ąžuolas – valstybingumo simbolis, kuriame bus pristatoma tris dešimtmečius trukusi Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno kūrimo istorija, nuosekliai atspindėsianti visą jo sumanymo ir sodinimo laikotarpį, leisianti pajusti medelių sodinimo metu tvyrojusią atmosferą. Laisvės, nepriklausomybės, vienybės, atsakomybės temos dabar ypač aktualios pasaulyje vykstančių įvykių kontekste, vis dėlto svarbios jos privalo būti visuomet. Planuojama sukurti dokumentinį filmą, kuriame bus panaudota ne tik archyvinė medžiaga bei istoriniai kadrai, bet ir pažvelgta iš šių dienų perspektyvos – kalbinami ąžuolyno sodinimo iniciatoriai, dalyviai, aptariamos šio gamtos ir kultūros paveldo objekto ateities priežiūros perspektyvos. Jei Jūs taip pat buvote šios istorijos dalis ir asmeniniame archyve turite išsaugoję tai liudijančių nuotraukų, vaizdo įrašų ar norite pasidalyti savo prisiminimais – prašome susisiekti su Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvu. Gautą informaciją panaudosime muziejaus archyvui pildyti, taip pat kurti naują ekspoziciją ir dokumentinį filmą apie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.
Kitoje vidaus ekspozicijos dalyje lankytojus kviesime pasisemti biologijos bei geografijos žinių. Šioje vidaus erdvėje žaidybine forma bus pateikta informacija apie ąžuolų rūšis, jų paplitimą Lietuvoje bei pasaulyje, šių medžių duodamą naudą ekosistemai ir žmogui. Žaisdami lankytojai galės geriau susipažinti su ąžuolyno landšaftu, fauna ir flora.
Aplankiusius vidaus ekspozicines erdves lankytojus kviesime pasivaikščioti po giraites savarankiškai arba dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Trečioje turinio dalyje supažindinsime su ąžuolu kaip lietuvio etiniam identitetui itin artimu, ypač svarbią vietą mūsų tautos mitologijoje, tautosakoje bei etnografijoje užimančiu medžiu. Bus parengti ąžuolyno pažintiniai maršrutai, atnaujinta vardinių ąžuolų žymėjimo sistema.
Rengdami naują ekspoziciją didelį dėmesį skirsime tvarumo siekiui – palaikyti harmoniją tarp žmonių ir gamtos. Naudosime ilgalaikes, ekologiškas bei energiją tausojančias medžiagas. Ekspozicijose bus vykdomos įvairios veiklos, skatinančios aktualizuoti gamtinio paveldo svarbą ir apsaugą. Stiprinsime įvairių socialinių grupių polinkį rūpintis vietos kultūros ištekliais tiesiog juos tausojant.
Norime, jog Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas taptų atpažįstamu šiuolaikinės Lietuvos valstybės simboliu, šalies tautinio atgimimo istorijos liudijimo ir dvasinės atgaivos vieta.
Jei ąžuolas Jums taip pat yra svarbus ilgaamžiškumo, tvirtybės ir patriotiškumo simbolis, neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalis – kviečiame dalytis savo akimirkomis, užfiksuotomis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne.
Lauksime Jūsų žinučių el. p. j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt. Medžiagą siųsti galite ir per WeTransfer platformą.
Rūta VASILIAUSKIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja
Nacionalinis atgimimas mūsų valstybėje subrandino daug istorinės atminties iniciatyvų. Viena gražiausių – 1989 metų pavasarį pradėtas sodinti Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas – nuolat augantis, besikeičiantis lietuvių tautos nepriklausomybės simbolis, pasodintas žmonių iš visos šalies. |
Šiandien 40 ha užimančiame ąžuolyne yra 14 giraičių svarbiausioms valstybės istorijos datoms atminti. Jose auga beveik 7 tūkst. medžių, nemaža dalis jų – vardiniai. Šis kultūros paminklas yra gyvas svarbiausių šalies istorinių įvykių liudininkas, kuriame susipina laisvės siekis, patriotiškumas, tautiškumas ir nuo seno mūsų protėviams būdinga meilė gamtai. Deja, šių dienų skubantis žmogus apie tai vis mažiau susimąsto.
2024 metų pavasarį minėsime 35-ąjį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno gimtadienį. Pasitikti šią sukaktį ruošiamės jau dabar.
Gegužės 13 dieną į diskusijas apie ąžuolus, jų apsaugą ir priežiūrą visus norinčius kvies Jono Basanavičiaus gimtinėje organizuojama konferencija. Joje aptarsime Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno ir jo aplinkos perspektyvinio tvarkymo klausimą. Porą metų buvo rengiama ąžuolyną pristatanti koncepcija, ieškoma lėšų jai įgyvendinti.
Lietuvos kultūros tarybai skyrus dalinį finansavimą jau pradėta kurti nauja vidaus ekspozicija. Muziejaus svečiams ją pristatysime etapais: į nuotaikingą, įvairaus amžiaus lankytojus įtraukiančią žaidimų erdvę visus kviesime vasaros pradžioje, o į solidžią, istorinę ekspozicijos dalį – šių metų pabaigoje.
Rengiamos ekspozicijos turinį sudarys trys naratyvai. Pats svarbiausias – ąžuolas – valstybingumo simbolis, kuriame bus pristatoma tris dešimtmečius trukusi Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyno kūrimo istorija, nuosekliai atspindėsianti visą jo sumanymo ir sodinimo laikotarpį, leisianti pajusti medelių sodinimo metu tvyrojusią atmosferą. Laisvės, nepriklausomybės, vienybės, atsakomybės temos dabar ypač aktualios pasaulyje vykstančių įvykių kontekste, vis dėlto svarbios jos privalo būti visuomet. Planuojama sukurti dokumentinį filmą, kuriame bus panaudota ne tik archyvinė medžiaga bei istoriniai kadrai, bet ir pažvelgta iš šių dienų perspektyvos – kalbinami ąžuolyno sodinimo iniciatoriai, dalyviai, aptariamos šio gamtos ir kultūros paveldo objekto ateities priežiūros perspektyvos. Jei Jūs taip pat buvote šios istorijos dalis ir asmeniniame archyve turite išsaugoję tai liudijančių nuotraukų, vaizdo įrašų ar norite pasidalyti savo prisiminimais – prašome susisiekti su Jono Basanavičiaus gimtinės kolektyvu. Gautą informaciją panaudosime muziejaus archyvui pildyti, taip pat kurti naują ekspoziciją ir dokumentinį filmą apie Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną.
Kitoje vidaus ekspozicijos dalyje lankytojus kviesime pasisemti biologijos bei geografijos žinių. Šioje vidaus erdvėje žaidybine forma bus pateikta informacija apie ąžuolų rūšis, jų paplitimą Lietuvoje bei pasaulyje, šių medžių duodamą naudą ekosistemai ir žmogui. Žaisdami lankytojai galės geriau susipažinti su ąžuolyno landšaftu, fauna ir flora.
Aplankiusius vidaus ekspozicines erdves lankytojus kviesime pasivaikščioti po giraites savarankiškai arba dalyvauti edukaciniuose užsiėmimuose. Trečioje turinio dalyje supažindinsime su ąžuolu kaip lietuvio etiniam identitetui itin artimu, ypač svarbią vietą mūsų tautos mitologijoje, tautosakoje bei etnografijoje užimančiu medžiu. Bus parengti ąžuolyno pažintiniai maršrutai, atnaujinta vardinių ąžuolų žymėjimo sistema.
Rengdami naują ekspoziciją didelį dėmesį skirsime tvarumo siekiui – palaikyti harmoniją tarp žmonių ir gamtos. Naudosime ilgalaikes, ekologiškas bei energiją tausojančias medžiagas. Ekspozicijose bus vykdomos įvairios veiklos, skatinančios aktualizuoti gamtinio paveldo svarbą ir apsaugą. Stiprinsime įvairių socialinių grupių polinkį rūpintis vietos kultūros ištekliais tiesiog juos tausojant.
Norime, jog Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas taptų atpažįstamu šiuolaikinės Lietuvos valstybės simboliu, šalies tautinio atgimimo istorijos liudijimo ir dvasinės atgaivos vieta.
Jei ąžuolas Jums taip pat yra svarbus ilgaamžiškumo, tvirtybės ir patriotiškumo simbolis, neatsiejama mūsų kraštovaizdžio dalis – kviečiame dalytis savo akimirkomis, užfiksuotomis Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne.
Lauksime Jūsų žinučių el. p. j.basanaviciaus.gimtine@lnm.lt. Medžiagą siųsti galite ir per WeTransfer platformą.
Rūta VASILIAUSKIENĖ
Jono Basanavičiaus gimtinės vedėja
Publikuota: 2023-04-20 09:49:41
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Pacientų artimieji pasirengę
sklaidyti kaltinimus
* Poveikį puviniui tyrusi gimnazistė pakviesta į talentų forumą Šveicarijoje
* Turistams patrauklių objektų pas mus yra, o kai kuriuos rasti ir pasiekti – iššūkis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|