|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Parduoda OPEL MERIVA (2004 m., 1,7 l, dyzelis, priedo – Opel lieti ratlankiai). Tel. 8 614 58 380.Galioja iki: 2024-05-09 10:52:05
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Kito link
|
|
|
Raudonojo Kryžiaus savanoriai džiaugiasi artėjant šventėms gavę maisto produktų siuntą, tad ant ukrainiečių stalo pyragų nepritrūks.
Autorės nuotr.
Eglė KVIESULAITIENĖ
Nesitikėję taip ilgai užtrukti nors svetingoje, bet svetimoje šalyje, nuo karo bėgę ukrainiečiai netrukus čia švęs pirmąsias Kalėdas. Mūsų rajone šiuo metu apsistoję apie pora šimtų pabėgėlių. Vilkaviškiečių noras padėti karo niokojamos Ukrainos žmonėms neslūgsta.
Naujos patirtys
Nors jau buvome atpratę gatvėse ar parduotuvėse girdėti rusų kalbą, dabar ji nieko nebestebina. Vyresnioji vilkaviškiečių karta stengiasi prisiminti, ką buvo išmokusi sovietų laikais, o jaunesnioji renka per pamokas išmoktus pavienius žodžius, kad tik galėtų susikalbėti su ne savo valia mūsų rajono gyventojais tapusiais ukrainiečiais. Pastarieji taip pat vis labiau įsilieja į krašto gyvenimą, mokosi lietuvių kalbos, o kai kurie taip pamilo ramų Vilkaviškį, kad net svarsto čia pasilikti ilgesniam laikui.
Tie, kuriems mūsų kraštas tapo itin brangus, lanko lietuvių kalbos kursus. Apie dvi dešimtys suaugusių žmonių keliskart per savaitę eina į pamokas Sporto ir pramogų centre. Juos mokanti Akseverina Kanonenkienė sakė pati pirmą kartą susidūrusi su tokia patirtimi, bet ji labai įdomi.
Anot pedagogės, užsiėmimus lankantys ukrainiečiai labai motyvuoti ir stengiasi atlikti visas užduotis, į pamokėles atsiveda ir savo vaikus. Paklausti, kodėl nutarė mokytis lietuvių kalbos, jie sako norintys Lietuvoje gerai jaustis, ypač džiaugiasi mūsų tautos nuoširdumu, taip pat akcentuoja, kad lietuvių kalba labai graži. Ukrainiečiai vis prašo išmokyti daugiau eilėraščių, mat jie – tarsi muzika, o padeklamavę bendradarbiams visada sulaukia aplodismentų.
A. Kanonenkienė juokavo, kad ukrainiečiai jai pateikė įdomių įžvalgų: supratę, kokia sunki lietuvių kalbos gramatika, sakė nesistebintys, kodėl tiek daug Lietuvos abiturientų prastai išlaiko gimtosios kalbos egzaminą.
Skaičiai kinta
Lietuvių kalbos mokosi visi į mūsų rajoną su tėvais ar globėjais atvykę švietimo įstaigų ugdytiniai – lopšelių-darželių auklėtiniai ir moksleiviai. Jų, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiuo metu yra apie šešios dešimtys. Tačiau šis skaičius nuolat kinta, nes dalis šeimų grįžta į Ukrainą, kitos gauna darbą didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir ten išvyksta. Vienai mamai persikraustyti į Kauną rekomendavo pedagogai, mat ypatingą muzikinį talentą turėjusiam jos sūnui reikėjo specialaus ugdymo. Pasitaiko ir naujai atvykstančiųjų.
Daugiausiai ukrainiečių mokosi Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje – 11, „Aušros“ gimnazijoje – 9, vienu mažiau – Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje. Beje, pernai „Aušros“ gimnaziją baigę du abiturientai sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo mokytis: berniukas logisto diplomo siekia Vilniaus Gedimino technikos universitete, mergaitė studijuoti grįžo į gimtinę.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė sakė, kad dauguma vaikų puikiai adaptavosi ugdymo įstaigose. Jas nuolat aplankanti specialistė pastebėjo, jog darželinukai lietuvių kalbą perpranta greičiau nei moksleiviai ir net vertėjauja suaugusiesiems.
Trūksta darbo
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasparienė pateikė duomenis, kad nuo šių metų vasario 1 d. iki gruodžio 1 d. į jų tarnybą dėl darbo kreipėsi 108 mūsų rajone gyvenantys ukrainiečiai, iš kurių buvo įdarbinti 58. Užsieniečius mielai priėmė UAB „Art Glacio“, „Žemkalnija“, Antano Švarcos vaistinė, „BaltLED“, „Teivida“, „Triplan“, „Vilkasta“, „Baltas burbulas“, „Mantinga“, „Juodeliai“, „Ridaiva“, „Vilkaviškio vandenys“, Vilkaviškio kultūros centras, vaikų lopšeliai-darželiai bei mokyklos, grožio salonai. Tiesa, dauguma ukrainiečių, nors turi išsilavinimą, dirba nekvalifikuotus darbus.
Šiuo metu rajone registruoti 35 ukrainiečiai bedarbiai. 15 iš jų gyvena Vilkaviškyje, 5 – Kybartuose, 15 – kaimuose. Tiesa, 24 iš jų darbo neieško, nes negali palikti mažamečių vaikų, kiti turi sveikatos problemų ar gyvena vietovėje, kur prastas susisiekimas.
Tarp 11 pageidaujančiųjų darbo – fizikos-informatikos bei kūno kultūros mokytojos, elektronikos inžinierė, žemės ūkio inžinierius-mechanikas, konservavimo technologė, biuro valdymo ir administravimo magistrė, šeimos gydytojas, turintis kriminalinės ekspertizės gydytojo kvalifikaciją. Nors kai kurių minėtų specialistų mūsų rajone trūksta, jie dirbti galėtų tik išmokę lietuvių kalbą.
Dauguma ukrainiečių gyvena vilkaviškiečių suteiktuose būstuose, už kuriuos valstybė savininkams moka kompensacijas. Įvairių išmokų mūsų šalis skiria ir patiems ukrainiečiams. Į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių karo pabėgėliai gali kreiptis dėl išmokų vaikams, mokslo priemonėms įsigyti, šildymo kaštams padengti, gimimo ar mirties atveju, pusę metų, kol tėvai susiranda darbą, kompensuojamas mokestis už vaikų lopšelį-darželį ir t. t.
Organizuoja šventę
Karo pabėgėlius remia ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus vadovė Lina Kružinauskienė sakė, kad jų humanitarinis centras kasdien sulaukia atvykstančių ukrainiečių ir stokojančių vietinių gyventojų ne tik iš mūsų, bet ir iš aplinkinių rajonų.
Darbo neturinčios ar mažas pajamas gaunančios vyrus kariauti palikusios vienišos mamos su vaikais labiausiai stokoja maisto produktų, higienos reikmenų, drabužių. Raudonasis Kryžius nuolat sulaukia daržoves auginančių ūkininkų paramos, padeda „Maisto bankas“, labdaros akcijas organizuoja įstaigos, mokyklų bendruomenės.
Prie paramos nepriteklių kenčiančioms ukrainiečių šeimoms ir varganai besiverčiantiems mūsų krašto žmonėms Raudonasis Kryžius kviečia prisidėti visus geros valios žmones. Iki gruodžio 22 d. savanoriai vykdo akciją „Gerumo kupinos Kalėdos“ ir prašo paaukoti maisto produktų, higienos prekių, patalynės, žaislų bei knygų įvairaus amžiaus vaikams.
Gruodžio 19 d. ukrainiečių vaikams dovanėles neš Šv. Nikolas (tokiu vardu Kalėdų senelis vadinamas Ukrainoje), tad Raudonasis Kryžius prašo geranoriškų rajono gyventojų prisidėti prie dovanų krepšelio.
Dovanas galima atnešti į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus būstinę Kęstučio g. 5, Vilkaviškyje. Būstinė veikia kiekvieną darbo dieną, nuo 10 val. iki 16 val.
...
Nesitikėję taip ilgai užtrukti nors svetingoje, bet svetimoje šalyje, nuo karo bėgę ukrainiečiai netrukus čia švęs pirmąsias Kalėdas. Mūsų rajone šiuo metu apsistoję apie pora šimtų pabėgėlių. Vilkaviškiečių noras padėti karo niokojamos Ukrainos žmonėms neslūgsta. |
Nors jau buvome atpratę gatvėse ar parduotuvėse girdėti rusų kalbą, dabar ji nieko nebestebina. Vyresnioji vilkaviškiečių karta stengiasi prisiminti, ką buvo išmokusi sovietų laikais, o jaunesnioji renka per pamokas išmoktus pavienius žodžius, kad tik galėtų susikalbėti su ne savo valia mūsų rajono gyventojais tapusiais ukrainiečiais. Pastarieji taip pat vis labiau įsilieja į krašto gyvenimą, mokosi lietuvių kalbos, o kai kurie taip pamilo ramų Vilkaviškį, kad net svarsto čia pasilikti ilgesniam laikui.
Tie, kuriems mūsų kraštas tapo itin brangus, lanko lietuvių kalbos kursus. Apie dvi dešimtys suaugusių žmonių keliskart per savaitę eina į pamokas Sporto ir pramogų centre. Juos mokanti Akseverina Kanonenkienė sakė pati pirmą kartą susidūrusi su tokia patirtimi, bet ji labai įdomi.
Anot pedagogės, užsiėmimus lankantys ukrainiečiai labai motyvuoti ir stengiasi atlikti visas užduotis, į pamokėles atsiveda ir savo vaikus. Paklausti, kodėl nutarė mokytis lietuvių kalbos, jie sako norintys Lietuvoje gerai jaustis, ypač džiaugiasi mūsų tautos nuoširdumu, taip pat akcentuoja, kad lietuvių kalba labai graži. Ukrainiečiai vis prašo išmokyti daugiau eilėraščių, mat jie – tarsi muzika, o padeklamavę bendradarbiams visada sulaukia aplodismentų.
A. Kanonenkienė juokavo, kad ukrainiečiai jai pateikė įdomių įžvalgų: supratę, kokia sunki lietuvių kalbos gramatika, sakė nesistebintys, kodėl tiek daug Lietuvos abiturientų prastai išlaiko gimtosios kalbos egzaminą.
Lietuvių kalbos mokosi visi į mūsų rajoną su tėvais ar globėjais atvykę švietimo įstaigų ugdytiniai – lopšelių-darželių auklėtiniai ir moksleiviai. Jų, rajono Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus duomenimis, šiuo metu yra apie šešios dešimtys. Tačiau šis skaičius nuolat kinta, nes dalis šeimų grįžta į Ukrainą, kitos gauna darbą didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir ten išvyksta. Vienai mamai persikraustyti į Kauną rekomendavo pedagogai, mat ypatingą muzikinį talentą turėjusiam jos sūnui reikėjo specialaus ugdymo. Pasitaiko ir naujai atvykstančiųjų.
Daugiausiai ukrainiečių mokosi Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje – 11, „Aušros“ gimnazijoje – 9, vienu mažiau – Pilviškių „Santakos“ gimnazijoje. Beje, pernai „Aušros“ gimnaziją baigę du abiturientai sėkmingai išlaikė egzaminus ir įstojo mokytis: berniukas logisto diplomo siekia Vilniaus Gedimino technikos universitete, mergaitė studijuoti grįžo į gimtinę.
Savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Ingrida Meseckienė sakė, kad dauguma vaikų puikiai adaptavosi ugdymo įstaigose. Jas nuolat aplankanti specialistė pastebėjo, jog darželinukai lietuvių kalbą perpranta greičiau nei moksleiviai ir net vertėjauja suaugusiesiems.
Užimtumo tarnybos Kauno klientų aptarnavimo departamento Vilkaviškio skyriaus vadovė Reda Besasparienė pateikė duomenis, kad nuo šių metų vasario 1 d. iki gruodžio 1 d. į jų tarnybą dėl darbo kreipėsi 108 mūsų rajone gyvenantys ukrainiečiai, iš kurių buvo įdarbinti 58. Užsieniečius mielai priėmė UAB „Art Glacio“, „Žemkalnija“, Antano Švarcos vaistinė, „BaltLED“, „Teivida“, „Triplan“, „Vilkasta“, „Baltas burbulas“, „Mantinga“, „Juodeliai“, „Ridaiva“, „Vilkaviškio vandenys“, Vilkaviškio kultūros centras, vaikų lopšeliai-darželiai bei mokyklos, grožio salonai. Tiesa, dauguma ukrainiečių, nors turi išsilavinimą, dirba nekvalifikuotus darbus.
Šiuo metu rajone registruoti 35 ukrainiečiai bedarbiai. 15 iš jų gyvena Vilkaviškyje, 5 – Kybartuose, 15 – kaimuose. Tiesa, 24 iš jų darbo neieško, nes negali palikti mažamečių vaikų, kiti turi sveikatos problemų ar gyvena vietovėje, kur prastas susisiekimas.
Tarp 11 pageidaujančiųjų darbo – fizikos-informatikos bei kūno kultūros mokytojos, elektronikos inžinierė, žemės ūkio inžinierius-mechanikas, konservavimo technologė, biuro valdymo ir administravimo magistrė, šeimos gydytojas, turintis kriminalinės ekspertizės gydytojo kvalifikaciją. Nors kai kurių minėtų specialistų mūsų rajone trūksta, jie dirbti galėtų tik išmokę lietuvių kalbą.
Dauguma ukrainiečių gyvena vilkaviškiečių suteiktuose būstuose, už kuriuos valstybė savininkams moka kompensacijas. Įvairių išmokų mūsų šalis skiria ir patiems ukrainiečiams. Į Savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių karo pabėgėliai gali kreiptis dėl išmokų vaikams, mokslo priemonėms įsigyti, šildymo kaštams padengti, gimimo ar mirties atveju, pusę metų, kol tėvai susiranda darbą, kompensuojamas mokestis už vaikų lopšelį-darželį ir t. t.
Karo pabėgėlius remia ir nevyriausybinės organizacijos. Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus vadovė Lina Kružinauskienė sakė, kad jų humanitarinis centras kasdien sulaukia atvykstančių ukrainiečių ir stokojančių vietinių gyventojų ne tik iš mūsų, bet ir iš aplinkinių rajonų.
Darbo neturinčios ar mažas pajamas gaunančios vyrus kariauti palikusios vienišos mamos su vaikais labiausiai stokoja maisto produktų, higienos reikmenų, drabužių. Raudonasis Kryžius nuolat sulaukia daržoves auginančių ūkininkų paramos, padeda „Maisto bankas“, labdaros akcijas organizuoja įstaigos, mokyklų bendruomenės.
Prie paramos nepriteklių kenčiančioms ukrainiečių šeimoms ir varganai besiverčiantiems mūsų krašto žmonėms Raudonasis Kryžius kviečia prisidėti visus geros valios žmones. Iki gruodžio 22 d. savanoriai vykdo akciją „Gerumo kupinos Kalėdos“ ir prašo paaukoti maisto produktų, higienos prekių, patalynės, žaislų bei knygų įvairaus amžiaus vaikams.
Gruodžio 19 d. ukrainiečių vaikams dovanėles neš Šv. Nikolas (tokiu vardu Kalėdų senelis vadinamas Ukrainoje), tad Raudonasis Kryžius prašo geranoriškų rajono gyventojų prisidėti prie dovanų krepšelio.
Dovanas galima atnešti į Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Vilkaviškio skyriaus būstinę Kęstučio g. 5, Vilkaviškyje. Būstinė veikia kiekvieną darbo dieną, nuo 10 val. iki 16 val.
...
Publikuota: 2022-12-12 08:31:57
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Teisingumo paieškos sprogo it muilo burbulas * Tarybos nutarimai: didins darželinukų grupes, statys daugiabutį
* Infoturo dalyvius žavėjo degustacijomis
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?
Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Kuri forma taisyklinga: „paties“ ar „pačio“?Pirmenybė teikiama įvardžio „pats“ kilmininkui „paties“. Vis dėlto forma „pačio“ klaida nėra laikoma, ji vertinama kaip šalutinis normos variantas, tinkantis laisviesiems stiliams, pvz.: Paties (pačio) pirmininko reikėtų paklausti. Teko sugrįžti prie to paties (pačio) nutarimų punkto.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|