|
||||||||||||||
| ||||||||||||||
|
| ||||||||||||||
|
||||||||||||||
Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagąDidesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com. | |
 | Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais. |
|
| |
Straipsnių paieška
Skelbimai
Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.
Skelbimai svetainėje
Skelbimų kol kas nėra. Atsiųskite savo skelbimą! (Kaina - 2 €)
Vieta ir darbo laikas
Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.
„Santaka“ / Parodos
|
|
|
Dailininko Petro Repšio darbuose – žmonės, atliekantys amžiais nekintančius darbo veiksmus.
Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.) veikia Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Petro Repšio darbų paroda „Mano Tėvynė“. Joje pristatoma 70 eksponatų.
Parodoje eksponuojami P. Repšio sukurti litografijų, piešinių ir ofortų ciklai, kaligramos, reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, medaliai bei studijų laikų tapybos darbas „Autoportretas su mama“.
Parodos pavadinimui pritaikytas dailininko litografijų ciklo „Mano Tėvynė“ pavadinimas. Šiame cikle, kaip ir visoje vėlesnėje P. Repšio kūryboje, jo asmeniniai pasakojimai skleidžiasi Lietuvos istorinės praeities fone.
„Tai paties dailininko nuotykiai ir žaidimai su artimaisiais ar bičiuliais, persikūnijant tai į ateinančių iš pagonybės ritualų dalyvius, tai į kovojančius su priešais viduramžių karius, tai į žmones, atliekančius amžiais nekintančius darbo veiksmus. Pavyzdžiui, visiems keturiems kompozicijos „Žiemos žaidimai“ čiuožikams, smagiai čiuožinėjantiems ant užšalusios kūdros, pozavo dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius. Lenktynių su šaukštais dalyviai irgi Petro draugai – tapytojai Valentinas Antanavičius, Linas Katinas, Arvydas Šaltenis ir poetas Sigitas Geda. Tik jų veidai ne portretiniai, o pavaizduoti pagal gipsinę antikinio Apolono galvą, kuri buvo naudojama mokant piešti visose dailės mokyklose. Nuo kryžiuočių rugiuose slapstosi Petro žmona Viktorija (kompozicija „Lietuvių kovoms su kryžiuočiais atminti“), o ciklą užbaigia sūnui Algirdui dedikuota mįslinga scena „Trimetis Algirdas, sapnuojantis rugiapjūtę Žiemgalijoje“, – pasakojo parodos kuratorė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Parodos organizatorių teigimu, į pavadinimą „Mano Tėvynė“ galima žvelgti ir kur kas plačiau: jis atliepia eksponuojamus kūrinius, iš kurių kiekviename atrastume Lietuvos papročių, istorijos, tautosakos elementų. Tai, kas svarbu ir reikšminga ne tik ne vieną parodą surengusiam, Lietuvoje ir už jos ribų įvertintam autoriui, bet ir mums visiems – P. Repšio kūrinių žiūrovams.
„Šio iškilaus Lietuvos dailininko darbų paroda Kudirkos Naumiestyje – tai dovana šio krašto žmonėms Sūduvos metų proga, taip pat visiems, neabejingiems dailininko kūrybai“, – teigė Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė.
Kudirkos Naumiestis įsikūręs visai šalia istorinių išnykusių prūsų žemių, todėl ypač prasminga, kad parodoje pristatomas ir vienas žymiausių P. Repšio darbų – reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, kuriame skaitome prūsų ir kitų baltų genčių žodžius: kadaise šiose žemėse gyvenusių žmonių vardus, hidronimus, toponimus.
Parodoje eksponuojami ir Lietuvos istorijos „mažieji paminklai“ – P. Repšio sukurti atminimo medaliai, įamžinę svarbius įvykius ir asmenybes: Žalgirio mūšį, prūsų karvedį Herkų Mantą, lietuviškos raštijos pradininką Martyną Mažvydą.
Arminas ŠILEIKIS
Vinco Kudirkos muziejuje Kudirkos Naumiestyje (Šakių r. sav.) veikia Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, dailininko Petro Repšio darbų paroda „Mano Tėvynė“. Joje pristatoma 70 eksponatų. |
Parodoje eksponuojami P. Repšio sukurti litografijų, piešinių ir ofortų ciklai, kaligramos, reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, medaliai bei studijų laikų tapybos darbas „Autoportretas su mama“.
Parodos pavadinimui pritaikytas dailininko litografijų ciklo „Mano Tėvynė“ pavadinimas. Šiame cikle, kaip ir visoje vėlesnėje P. Repšio kūryboje, jo asmeniniai pasakojimai skleidžiasi Lietuvos istorinės praeities fone.
„Tai paties dailininko nuotykiai ir žaidimai su artimaisiais ar bičiuliais, persikūnijant tai į ateinančių iš pagonybės ritualų dalyvius, tai į kovojančius su priešais viduramžių karius, tai į žmones, atliekančius amžiais nekintančius darbo veiksmus. Pavyzdžiui, visiems keturiems kompozicijos „Žiemos žaidimai“ čiuožikams, smagiai čiuožinėjantiems ant užšalusios kūdros, pozavo dailės kritikas Alfonsas Andriuškevičius. Lenktynių su šaukštais dalyviai irgi Petro draugai – tapytojai Valentinas Antanavičius, Linas Katinas, Arvydas Šaltenis ir poetas Sigitas Geda. Tik jų veidai ne portretiniai, o pavaizduoti pagal gipsinę antikinio Apolono galvą, kuri buvo naudojama mokant piešti visose dailės mokyklose. Nuo kryžiuočių rugiuose slapstosi Petro žmona Viktorija (kompozicija „Lietuvių kovoms su kryžiuočiais atminti“), o ciklą užbaigia sūnui Algirdui dedikuota mįslinga scena „Trimetis Algirdas, sapnuojantis rugiapjūtę Žiemgalijoje“, – pasakojo parodos kuratorė prof. dr. Giedrė Jankevičiūtė.
Parodos organizatorių teigimu, į pavadinimą „Mano Tėvynė“ galima žvelgti ir kur kas plačiau: jis atliepia eksponuojamus kūrinius, iš kurių kiekviename atrastume Lietuvos papročių, istorijos, tautosakos elementų. Tai, kas svarbu ir reikšminga ne tik ne vieną parodą surengusiam, Lietuvoje ir už jos ribų įvertintam autoriui, bet ir mums visiems – P. Repšio kūrinių žiūrovams.
„Šio iškilaus Lietuvos dailininko darbų paroda Kudirkos Naumiestyje – tai dovana šio krašto žmonėms Sūduvos metų proga, taip pat visiems, neabejingiems dailininko kūrybai“, – teigė Vinco Kudirkos muziejaus vedėja Vida Endriukaitytė.
Kudirkos Naumiestis įsikūręs visai šalia istorinių išnykusių prūsų žemių, todėl ypač prasminga, kad parodoje pristatomas ir vienas žymiausių P. Repšio darbų – reljefas „Žuvusioms baltų gentims“, kuriame skaitome prūsų ir kitų baltų genčių žodžius: kadaise šiose žemėse gyvenusių žmonių vardus, hidronimus, toponimus.
Parodoje eksponuojami ir Lietuvos istorijos „mažieji paminklai“ – P. Repšio sukurti atminimo medaliai, įamžinę svarbius įvykius ir asmenybes: Žalgirio mūšį, prūsų karvedį Herkų Mantą, lietuviškos raštijos pradininką Martyną Mažvydą.
Arminas ŠILEIKIS
Publikuota: 2022-02-25 09:59:52
Komentarai:
Jūs naršote standartinę svetainės versiją.
Perjungti į mobiliąją versiją?
Atgal į pradžios puslapį
Šiame numeryje
* Ligoninės kieme – nauja eglė * Liuteronų maldos namai kviečia į neeilinę pažintį
* Senovinių patiekalų receptai išliko bibliotekininkių dėka
Laikraštis leidžiamas antradieniais
ir penktadieniais.
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“
Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Apklausa
Kalbos patarimai
Apie žodį „rinkiminis“Žodžio „rinkiminis“ daryba buvo vertinama kaip nebūdinga (priesagos -inis vediniai paprastai nedaromi iš abstraktų). Tačiau žodžio „rinkimai“ reikšmė sukonkretėjo ir vediniai „rinkiminis“, „priešrinkiminis“, „porinkiminis“ vertintini kaip galimi.
Atkreiptinas dėmesys, kad termininiuose junginiuose vartojamas nusakomasis kilmininkas, pvz.: rinkimų apygarda, rinkimų apylinkė, rinkimų komisija, rinkimų programa.
Šūksniai
Nuorodos
![]()
Statistika
Šūksniai
Nuorodos
Statistika
„Santakos laikraštis“
Uždaroji akcinė bendrovė
Vilniaus g. 23, Vilkaviškis.
Tel. (8 342) 20 805.
E-paštas: redakcija@santaka.info
© 2005-2024 Visos teisės saugomos.
Svetainėje paskelbtą informaciją bei nuotraukas be „Santakos“ redakcijos sutikimo draudžiama naudoti kitose svetainėse arba platinti kuriuo nors kitu pavidalu.
Rekvizitai
ISSN 2538-8533
Įmonės kodas - 185137471
PVM kodas - LT851374716
a/s LT184010040100020347
soc. tinklai
Uždaroji akcinė bendrovė |
ISSN 2538-8533
|
|