Siūlykite temą

---

Fotografuokite, filmuokite ir atsiųskite mums savo medžiagą Didesnes nei 10Mb dydžio bylas prašome siųsti per wetransfer.com.
	Taip pat galite parašyti mums el. pašto adresu redakcija@santaka.info arba susisiekti tiesiogiai su mūsų žurnalistais.

Straipsnių paieška

---

Skelbimai

---

Internetu galite užsisakyti asmeninį skelbimą „Santakoje“.

Skelbimai svetainėje

---

Vieta ir darbo laikas

---

Redakcijos darbo laikas:
Darbo dienomis - 8-17 val.
Pietų pertrauka - 12-13 val.

„Santaka“ / Mūsų rajone

---

Daiva Miknevičienė prisiminė pandemijos pradžią, kai visuomenės sveikatos specialistams tekdavo ištisą parą budėti pasienio punktuose.

Autorės nuotr.

Iki pandemijos mažai viešai matomą darbą dirbę visuomenės sveikatos specialistai jau antri metai stovi pirmosiose kovos su COVID-19 gretose. Nors ankstesnės jų prievolės niekur nedingo, darbas pasikeitė iš esmės.

Skirstė pagal sritis

Iki 2020 metų tai, ką veikia visuomenės sveikatos specialistai, labiau žinojo grožio paslaugų, ugdymo, apgyvendinimo srityse dirbantys ar su statybomis susiję rajono gyventojai. Į pačią įstaigą užsukdavo norintieji išsitirti šulinių vandenį ar pasiskųsti dėl triukšmo, blogų sanitarinių sąlygų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Marijampolės departamento Vilkaviškio skyriaus vedėja Daiva Miknevičienė pripažįsta, kad iki pandemijos 5 Vilkaviškio skyriuje dirbantys specialistai turėjo jiems priskirtas sritis. Vieni darbavosi užkrečiamųjų ligų valdymo srityje, įgyvendino priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką, kiti vykdė valstybinę priežiūrą ir kontrolę bei gynė vartotojų teises visuomenės sveikatos saugos bei paslaugų kokybės srityse.

Užkrečiamųjų ligų valdymo srityje dirbę specialistai rinko informaciją apie susirgimus gripu, viršutinių kvėpavimo takų, žarnyno infekcijomis, erkių platinamomis ligomis, tuberkulioze, vėjaraupiais ir kt. Įgyvendindami priemones, formuojančias sveikatai palankią aplinką, kiti specialistai tikrino statybų projektus bei išduodavo leidimus-higienos pasus, vykdė objektų valstybinę priežiūrą.

Gavę žmonių pranešimų ar skundų dėl ūkinės komercinės veiklos objektų keliamo triukšmo, skleidžiamų kvapų, taršos, visuomenės sveikatos specialistai vykdavo patikrinti, ar laikomasi higienos normų. Vienas iš rajone lankomiausių objektų, į kurį specialistai vykdavo nuolat, – įkalinimo įstaiga Kybartuose. Mat joje gyvenęs kontingentas užversdavo tarnybas skundais dėl įvairiausių problemų: per menko apšvietimo, netinkančios patalpų temperatūros, pelių, blakių ir kt. Nors specialistai turėdavo daug darbo, buvo atliekami laboratoriniai tyrimai, didžioji dalis iš įkalinimo įstaigos atkeliavusių skundų nepasitvirtindavo.

Stresas ir nežinomybė

Tačiau prieš beveik dvejus metus užgriuvusi pandemija nusistovėjusią visuomenės sveikatos specialistų rutiną apvertė aukštyn kojomis.

– Buvo daug streso, nežinomybės ir baimės, nes kitos institucijos klausinėjo, kaip elgtis pandemijos akivaizdoje vienu ar kitu atveju, o mes patys nežinojome, nes rekomendacijų iš aukščiau neturėjome, – prisiminė D. Miknevičienė.

Kadangi mūsų apskritis turi valstybės sienas su dviem šalimis, visuomenės sveikatos specialistai nuo pandemijos pradžios buvo siunčiami dirbti į pasienį – vykdyti medicininę karantininę kontrolę sausumos pasienio kontrolės punktuose.

Skyriaus vedėja šį etapą prisimena kaip vieną sunkiausių, nes budėjimą prie sienų reikėjo užtikrinti visą parą, taigi tekdavo dirbti ir naktimis. Turimų pajėgų nepakako, tačiau į pagalbą sunkiu metu atskubėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro darbuotojos, vėliau – kariuomenė. Tekdavo pamatuoti kiekvieno žmogaus, atvykstančio per sieną, kūno temperatūrą, o kilus įtarimų – kviesti greitąją medicinos pagalbą, kuri įtariamą susirgusįjį COVID-19 veždavo į Kauno klinikinę ligoninę atlikti tyrimo. Visuomenės sveikatos specialistams tekdavo sutikrinti, ar Nacionalinio visuomenės sveikatos centro interneto svetainėje pateikti duomenys atitinka faktinius keleivių duomenis.

Šiuo metu Kybartų pasienio kontrolės punkte taip pat vykdoma medicininė kontrolė, tačiau jos apimtys mažesnės.

Pirmieji atvejai

Nuo to laiko COVID-19 kontrolės priemonės labai pasikeitė, tad dabar net keista prisiminti, kai visi iš užsienio grįžę asmenys Savivaldybės transportu buvo vežami karantinuotis į viešbutį ar kitą valdišką įstaigą, jiems nemokamai buvo tiekiamas maistas, medikamentai, kitos būtinosios priemonės.

Visuomenės sveikatos specialistės pamena dieną, kai sužinojo, kad mūsų rajone fiksuotas pirmasis COVID-19 atvejis. Tai buvo 2020 m. kovo 22 d. Antrasis atvejis fiksuotas kovo 26 d.

– Nors teoriškai žinojome, kaip turime atlikti atvejo tyrimą, buvo labai nejauku tai daryti pirmą kartą – žmogų apklausti, kur jis galėjo užsikrėsti, su kuo kontaktavo, kokiu transportu vyko, kokiais maršrutais ir kuriomis valandomis, – pasakojo D. Miknevičienė. – Prisimenu, kaip reikėjo atsekti visus kartu lėktuvu skridusius, autobusu važiavusius didelės rizikos kontaktą turėjusius asmenis. Iš pradžių susirgusiųjų maršrutai buvo skelbiami viešai, žmonės baiminosi sužinoję, kad buvo tame pačiame prekybos centre, kuriame lankėsi COVID-19 susirgęs asmuo.

Tuo metu kovos su pandemija tvarką reglamentuojantys teisės aktai keitėsi kone kasdien, todėl visuomenės sveikatos specialistams buvo sunku susigaudyti, kaip kuriuo atveju elgtis.

Piką pandemija mūsų rajone pasiekė praėjusių metų gruodį, kai susirgo Didvyžių socialinės globos namų gyventojai ir pataisos namuose kalintys nuteistieji. Tuomet buvo registruojama tiek atvejų, kad visuomenės sveikatos specialistai per dieną nebepajėgdavo apklausti visų susirgusiųjų, išsiaiškinti kontaktavusių asmenų ir juos informuoti.

Padaugėjo „vienišų“

Dabar ši sistema skaitmenizuota, tad didelę riziką užsikrėsti turėjusiems žmonėms žinutė išsiunčiama automatiškai. Tiesa, ne visi susirgusieji visuomenės sveikatos specialistams geranoriškai teikia informaciją apie turėtus kontaktus.

– Nors dauguma žmonių bendrauja noriai, pastebėjome tendenciją, jog pastaruoju metu mūsų rajono gyventojai tampa vis „vienišesni“ – gyvena vieni, pramogauja vieni, kubile maudosi irgi vieni, net varžybose dalyvauja vieni, – juokėsi D. Miknevičienė. – Tik tuomet, kai suserga kiti šeimos nariai ar draugai, paaiškėja, kad žmogus buvo ne toks ir vienišas.

Nors COVID-19 tapo pagrindiniu visuomenės sveikatos specialistų rūpesčiu, kiti jų darbai niekur nedingo. Visgi gyvenimą pristabdžiusi pandemija atnešė ir šį tą gero – sumažėjo kitų užkrečiamųjų ligų, higienos reikalavimų pažeidimų. O su užklupusia neganda susitaikę medikai ir visuomenė nebepatiria tokio didžiulio streso, kokį išgyveno pradžioje.

Komentarai:

Atgal į pradžios puslapį

---

Šiame numeryje

---

Apklausa

---

Kalbos patarimai

---

Šūksniai

---

Nuorodos

---

Statistika

---